- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- eI-2798-331/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01016-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- Švenčionių rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei V. Š. dėl privalomos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Švenčionių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama priteisti iš atsakovės V. Š. (toliau – ir atsakovė) laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidariusią 112,30 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
1.1. Prašyme paaiškino, kad, pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja, įtraukta į pareiškėjos tvarkomą vietinės rinkliavos mokėtojų registrą.
1.2. Pareiškėja kasmet apskaičiavo ir atsakovei teikė mokėjimo pranešimus apie mokėtiną vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau atsakovė rinkliavos nesumokėjo už 2014 – 2017 metus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į skundą paaiškina, kad jai priklauso nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame dažnai lankosi ir anksčiau jame gyveno, tačiau pasikeitus aplinkybėms dabar gyvena Vilniuje. Gyvenamajame name atsakovė lankosi retai, dažniausiai norėdama išvėdinti namą, kad būtų išvengta pelėsio. Atsiliepime nurodo, jog supranta, kad nemokėdama rinkliavos elgėsi neatsakingai, tačiau tai darė nepiktybiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidariusios 112,30 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
4. Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte.
4.1. Atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus nustato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.
4.2. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
4.3.Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuo 2014 m. balandžio 1 d. Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pagal Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. T-17. Minėtą vietinę rinkliavą Švenčionių rajono savivaldybės administracija administruoja, vadovaudamasi Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. Nr. T-221. Taip pat Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-35 yra patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimo tvarkos aprašas. Vietinės rinkliavos nuostatų 45 punktas nustato, kad prievolė mokėti vietinę rinkliavą atsiranda nuo rinkliavos įvedimo datos. Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir (ar) naudojantys nekilnojamąjį turtą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Tai reiškia, kad minėtu savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta vietinė rinkliava yra siejama su Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto valdymu ir (ar) naudojimu. Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimams, kur ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 str. a p. (ETT 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje ImmobiliaresrlHotelFutura ir kt. (48–50 p.)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A11-1574/2005, Nr. A516-1333/2008, Nr. A442-2210/2011, Nr. A442 -1035/2011, Nr. Am-2403/2012, Nr. eA-719-502/2015), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
5. Tokio pobūdžio bylose administracinių teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
5.1. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. kovo 14 d. išrašas patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovei atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų buvusi nustatyta vietinės rinkliavos lengvata, todėl darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovės komunalinės atliekos buvo tvarkomos Švenčionių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
5.2. Iš pareiškėjos atsakovei skirtų 2014 m. balandžio 25 d., 2015 m. kovo 20 d., 2016 m. balandžio 5 d., 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 2017 m. kovo 10 d. mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovė nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl per laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidarė 112,30 Eur skola.
5.3. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo objekto patalpomis apskritai nesinaudojo (atsakovė neginčija, jog gyvenamajame name lankosi, jį vėdina ir t.t.) nebuvo atliekų turėtoja, jai atskiru sprendimu suteikta vietinės rinkliavos lengvata ar ji tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir atsakovo apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą laikytinas pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai Švenčionių rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės V. Š. 112,30 Eur (vieną šimtą dvyliką eurų ir trisdešimt euro centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos administraciniam teismui.