Panevėžio apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) – atstovui D. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2024 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-1967-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamu nutarimu M. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas 970 Eur dydžio bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 22 mėnesiams bei automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2024 m. kovo 1 d., 19.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, kai teisė vairuoti yra atimta.

2024 m. kovo 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas M. R. skundas, kuriuo jis prašo pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2024 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-1967-2024 ir netaikyti automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo arba konfiskuoti minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, taip pat prašo skirti mažesnę nuobaudą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad priimdama skundžiamą nutarimą, Institucija neatsižvelgė į tai, jog jis prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, į tai, jog šiuo metu dirba ir teikia materialinį išlaikymą savo mažametei dukrai, į tai, kad automobilis priklauso ne jam, o M. Š., kuriai automobilis yra būtinas rūpinantis neseniai gimusia dukra ir kuri nežinojo, kad jis negalėjo vairuoti automobilio. Pareiškėjas nurodo, kad nori susikurti normalų gyvenimą, susitaikyti su dukros mama M. Š., jaučia didelį skausmą ir gėdą dėl tokio savo poelgio. Įvykio dieną M. Š. pasakius, kad blogai jaučiasi ir pati negali vairuoti, pasisiūlė padėti, t. y. parvairuoti automobilį. Apie tai, kad yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, M. Š. nesakė, nenorėdamas sukelti streso. Tik pareigūnams sustabdžius automobilį M. Š. pasakė, kad neturi teisių, kas jai sukėlė didžiulį stresą ir paniką, kadangi automobilis yra vienintelis jos turtas ir jai labai reikalingas rūpinantis neseniai gimusia dukra. Konfiskavus automobilį, M. Š. patirs nepagrįstai didelius suvaržymus, praras vienintelį turtą. M. Š., jeigu būtų žinojusi, kad jis neturi teisės vairuoti, nebūti leidusi vairuoti savo automobilio. Be to, pareiškėjo manymu, jam nepagrįstai buvo skirta didesnė nei vidurkis bauda bei ilgesnis nei vidurkis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes priešingai nei teigia Institucija, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., kad pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.

Teismo posėdžio metu M. R. palaikė savo skundą. Papildomai paaiškino, kad kai pamatė, jog automobilį pradėjo stabdyti policijos pareigūnai, pasikeisti vietomis M. Š. pasiūlė būtent jis, o ne M. Š.

Automobilio savininkė M. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad su M. R. gyveno labai trumpai, paskui nusprendė pasukti skirtingais keliais, bendrauja tik tiek, kiek reikia dėl mažametės dukters. Įvykio dieną buvo pas savo mamą ir pasijuto prastai, todėl paskambino M. R. ir paprašė, kad jos automobiliu parvežtų namo. Važiuojant automobilį pradėjo stabdyti policijos pareigūnai ir M. R. pasakė, kad jam atimta teisė vairuoti, todėl gali konfiskuoti automobilį. Išsigandusi ji pasiūlė M. R. pasikeisti vietomis. M. R. anksčiau buvo minėjęs, kad yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones gal kokiems trims mėnesiams, bet ji įvykio metu galvojo, kad M. R. jau buvo atgavęs šią teisę.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas M. R. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2024 m. kovo 1 d., 19.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, kai teisė vairuoti yra atimta. Pareiškėjas kaltės padarius administracinį nusižengimą neginčija, bet prašo netaikyti automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo arba konfiskuoti minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, priemonė. Tai atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą, kad konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo priemonė ir (ar) įrankis. Minėtas automobilis yra ne pažeidėjo M. R., o M. Š. nuosavybė.

Remiantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, turtas, nuosavybės teise nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismo vertinimu, ši sąlyga byloje įrodyta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad M. R. ir M. Š. kurį laiką artimai bendravo. Įvykio metu jie kartu važiavo tame pačiame automobilyje. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino tiek M. R., tiek ir M. Š., pareiškėjas M. Š. buvo sakęs, kad buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau akivaizdu, kad M. Š., leisdama vairuoti savo transporto priemonę M. R., neįsitikino, kad tai dienai teisę vairuoti jis jau yra atgavęs. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad teismo posėdžio metu M. R. tvirtino, kad tai jis, pamatęs, jog vairuojamą automobilį stabdo policijos pareigūnai, pasiūlė M. Š. susikeisti vietomis, o M. Š. teisme tvirtino, kad ji, o ne M. R. pasiūlė susikeisti vietomis. Tokie pareiškėjo ir automobilio savininkės parodymų prieštaravimai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl M. Š. nuoširdumo nurodant įvykio aplinkybes. Be to, tai, kad M. Š. žinojo, jog M. R. yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, rodo ir ta aplinkybė, kad ji, siekdama padėti išvengti atsakomybės M. R. ir galimų neigiamų pasekmių sau, sutiko susikeisti vietomis. Visos šios aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad yra visos sąlygos M. R. taikyti administracinio poveikio priemonę – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, kas teisėtai ir pagrįstai buvo padaryta skundžiamu nutarimu.

Teismas pažymi, kad pažeidimo padarymo įrankio ir (ar) priemonės (transporto priemonės) konfiskavimas pripažįstamas proporcinga nuobauda esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, įskaitant ir nagrinėjamą nusižengimą. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Kartu pažymėtina, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, kad šiuo atveju yra nubaudžiamas ne jis (pažeidėjas), o M. Š., pažymėtina, kad tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Tačiau, nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kadangi automobilis prarastas dėl neteisėtų M. R. veiksmų, automobilio savininkė M. Š. savo teises gali apginti civilinio proceso tvarka, reikalaudama iš kalto asmens atlyginti padarytą žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės, priklausančios M. Š., konfiskavimas, nelaikytina neproporcinga.

Pažymėtina ir tai, kad skirti mažesnės baudos M. R. taip pat nėra jokio pagrindo, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog asmuo nuolat ir sistemingai daro teisės pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, jokių išvadų dėl savo elgesio taip pat nedaro.

Esant tokioms aplinkybėms Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2024 m. kovo 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-1967-2024 paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2024 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-1967-2024 palikti nepakeistą ir pareiškėjo M. R. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.