Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-09-18 · Byla Nr. ATP-630-255/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-18
Bylos Nr.
ATP-630-255/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02783-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Pažeidėjas
M. V.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-630-255/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02783-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.3.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. liepos 18 d., 21.54 val., Neringos sav., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,5 promilės), neturėjo ir nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Minėtais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu M. V. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį įspėjimą, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Šalies argumentai

2015 m. rugpjūčio 24 d. apeliaciniu skundu M. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi paskirti švelnesnę, nei ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Skunde nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka. Pažymi, jog kaltę dėl pažeidimo pripažino iš karto, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi padaręs tokį pažeidimą, todėl padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes. Pareigūnams paaiškino visą situaciją dėl teisių ir tai, kad išgėrė tik bokalą (0,5 l) alaus, net nekilo mintis, jog kraujyje galėtų būti daugiau promilių, nei yra leidžiama norint vairuoti lengvąjį automobilį, todėl iš karto sutiko patikrinti blaivumą alkotesteriu. Atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai vairuojamos transporto priemonės, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Akcentuoja, kad po patikrinimo buvo nustatyta 0,5 promilės, t. y. lengvas, neblaivumo laipsnis, tačiau negalėdamas patikėti, kad kraujyje nustatyta daugiau promilių, nei yra leistina, jis nutarė palaukti panašų laiko tarpą, kiek užtruktų nuvykti į narkologijos centrą kartu su pareigūnais patikrinti blaivumą, ir praėjus tam tikram laiko tarpui nuėjo ir paprašė patikrinti blaivumą alkotesteriu dar kartą. Pareigūnai sutiko tai padaryti ir buvo nustatyta tik 0,28 promilės (nurodė, kad pažymą pateiks prieš teismo posėdį). Apelianto manymu, tai akivaizdžiai liudija, jog jis išgėrė minimalų kiekį alkoholio, bet neužsigerdamas vandens, sulčių ar pan. ir nevalgydamas daugiau nieko po alaus vartojimo, sėdo vairuoti ir buvo iš karto sustabdytas. Pažymi, jog tai, kad jam būdingas atvirumas, nuoširdumas, pasitikėjimas savimi, ir sąlygojo nevisiškai adekvačius alkotesterio rodmenis, kadangi atsisakius pūsti į alkotesterį, būtų reikėję vykti į Narkologijos skyrių, ten paėmus kraujo mėginį, apelianto manymu, būtų buvę rasta mažiau nei 0,4 promilės alkoholio, kas yra leidžiama patyrusiems vairuotojams (turintiems daugiau kaip dvejų metų stažą), vairuojantiems lengvuosius automobilius.

Nurodo, jog jo asmenybės teigiamus bruožus patvirtina pridedama AB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika, kurioje jis yra įvardytas kaip pareigingas, rūpestingas, tvarkingas, mandagus ir draugiškas darbuotojas. Pridedamoje (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo A. S. pažymoje yra nurodyta, jog automobilio vairavimas yra jo darbo dalis, o negalėdamas jo vairuoti, negalės eiti užimamų pareigų, o tai labai neigiamai atsilieps ne tik jam, bet ir jo dukrai – M. V., gimusiai 2013-04-13, kurią jis privalo finansiškai išlaikyti.

Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu paskirta 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų laikotarpiui yra neadekvačiai griežta vertinant byloje esančias aplinkybes ir jo asmenybės geruosius bruožus, sąžiningą elgesį ir nuoširdų gailėjimąsi. Pasak pažeidimą padariusio asmens, šių aplinkybių visuma galimai sudaro pagrindą pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

2015 m. rugsėjo 3 d. M. V. pateikė prašymą, jame nurodo, kad 2015 m. liepos 18 d., 21.54 val., vairavo automobilį neblaivus ir jam nustatytas 0,5 promilės girtumas, nes buvo ką tik išgėręs alaus. Pažymi, kad policijos darbuotojai jam paaiškino, jog jis gali po valandos pasitikrinti girtumą, ir po valandos nustatytas 0,24 promilės girtumas. Taip pat nurodo, kad apie teismo posėdį apylinkės teisme jam nebuvo žinoma, nes tik šiandien jo mama D. V. V. gavo pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nes jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Nidoje, nors realiai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nedalyvaudamas byloje negalėjo pareikalauti alkotesterio rodmenų, praėjus valandai po girtumo patikrinimo, todėl prašo grąžinti nagrinėti bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nes pateiks duomenis apie jo girtumą po valandos ir prašys atlikti teismo medicininę ekspertizę, kad būtų atsakyta į klausimą, koks buvo jo realus girtumas įvykio metu ir po įvykio praėjus vienai valandai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į M. V. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliantas kelia tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jau nagrinėjant apeliacinį skundą administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo teikia prašymą, iš kurio turinio matyti, kad nesutinka su girtumo nustatymu. Teigia, kad po pažeidimo padarymo praėjus valandai jam nustatytas tik 0,24 promilės girtumas, todėl prašo bylą grąžinti apylinkės teismui, kad būtų paskirta ekspertizė, arba ekspertizę atlikti skundą nagrinėjant apeliacine tvarka, nes apie bylos nagrinėjimą apylinkės teisme jis nieko nežinojo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu M. V. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog M. V. kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

M. V. padarytas administracinis teisės pažeidimas numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, t. y. transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Vertindamas M. V. padarytą veiką, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5–6), M. V. paaiškinimu (b. l. 5), pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 7), blaivumo tikrinimo rezultatais (b. l. 8, 9), patikros sertifikatu (b. l. 10), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 11) ir kita byloje esančia medžiaga.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Pažymėtina, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki pakartotinio patikrinimo atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Atliekant patikrinimą praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, objektyviai ir visapusiškai ištyręs įrodymus, pagrįstai nustatė, kad M. V. 2015 m. liepos 18 d., 21.54 val., Neringos sav., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. 2015 m. liepos 18 d., 21.54 val., buvo tikrinamas M. V. blaivumas alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18884 (patikros sertifikatas Nr. 0016149) ir buvo nustatytas 0,5 promilės girtumas (b. l. 8). Policijos pareigūnas M. V. blaivumą tikrino tinkamu naudoti alkotesteriu (b. l. 10). M. V. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnams paaiškino, kad išgėrė alaus (0,5 l), manė, kad yra blaivus ir gali vairuoti (b. l. 5). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog M. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,5 promilės girtumas. Nors apeliantas nurodo, jog po valandos atlikus pakartotiną patikrinimą alkotesteriu jo girtumas buvo jau 0,24 promilės, kas yra leidžiama patyrusiems vairuotojams (turintiems daugiau kaip dvejų metų stažą), vairuojantiems lengvuosius automobilius, tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog praėjus daugiau kaip valandai laiko nuo pažeidimo padarymo M. V. nustatytas 0,24 promilės girtumas nepaneigia fakto, kad pažeidimo padarymo metu M. V. buvo neblaivus. Dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atliktas pakartotinis asmens blaivumo testas (b. l. 9) yra tikslesnis bei įtikinamesnis įrodymas dėl blaivumo nei pirminis asmens blaivumo testas (b. l. 8). Nors apeliantas prašo skirti teismo medicininę ekspertizę, kuria būtų atsakyta į klausimą, koks buvo jo realus girtumas įvykio metu ir po įvykio praėjus valandai, tačiau toks pažeidėjo prašymas atmestinas. Teismų praktikoje nustatyta, kad ekspertizės skyrimo būtinybę tikslinga svarstyti tada, kai byloje yra medicininės apžiūros aktas, kuriame suformuota išvada, atitinkanti Metodikos reikalavimus, esant užfiksuotiems visiems medicininės apžiūros sudedamųjų veiksmų rezultatams ir jų vertinimo pagrindu suformuluotai išvadai. Tokiu atveju byloje gali būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. rinkti papildomus įrodymus ir pagal būtinybę spręsti dėl tinkamos ekspertizės atlikimo (LAT nutartis Nr. 2AT-12-2014). Šiuo atveju pastebėtina, kad byloje kraujo tyrimas atliktas nebuvo, medicininės apžiūros akto išvadų nėra, todėl pirminį asmens blaivumo testą vertinti kritiškai nėra jokio pagrindo. Administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo protokolo surašymo metu savo girtumo neginčijo, į medicininę įstaigą kraujui ištirti nesikreipė, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog M. V. automobilį vairavo neblaivus, kai nustatytas 0,50 promilės girtumas. Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad M. V. prašymą dėl ekspertizės skyrimo galėjo teikti bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tačiau pažeidimą padaręs asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko ir jokių prašymų raštu nepateikė. Nors apeliantas teigia, kad apie bylos nagrinėjimą apylinkės teisme nieko nežinojo ir negalėjo pareikalauti alkotesterio rodmenų, praėjus valandai po girtumo patikrinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad M. V. į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismas negavo, todėl bylą išnagrinėjo M. V. nedalyvaujant. Tokius teismo nustatytus duomenis patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame M. V. pasirašė, jog su protokolu susipažino, protokolo kopiją gavo, teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 straipsnyje, išaiškintos, o administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2015 m. rugpjūčio 4 d. 14.00 val. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 110 kab., S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, duomenis apie pakartotinį asmens blaivumo testą, darytą po įvykio praėjus daugiau nei valandai, turėjo ir juos vertino (b. l. 9).

M. V. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas minimaliam laikotarpiui. Tačiau apeliantas prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, mano, jog byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde bei prašyme nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama. Konstatuotina, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės, jog automobilio vairavimas yra jo darbo dalis, o negalėdamas jo vairuoti, negalės eiti užimamų pareigų, o tai labai neigiamai atsilieps ne tik jam, bet ir jo dukrai, nes jis turi pareigą ją išlaikyti, nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas M. V. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, nes nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą (visos apimties). Tai, kad M. V. savo kaltę pripažino ir gailisi, yra reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau to nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas vertindamas pažeidėjo asmenybę nutarime nurodė, kad M. V. administracine tvarka nebaustas, tačiau byloje esantis Administracinių teisės pažeidimų registro išrašas (b. l. 13–15) patvirtina, jog M. V. ne vieną kartą baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skiriant mažesnę negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. M. V. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,5 promilės, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad apeliantui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, M. V. buvo žinoma ir iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo, šias aplinkybes jis žinojo prieš sėsdamas prie vairo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vairavo automobilį neblaivus, būdamas abejingas savo lengvabūdiško elgesio pasekmėms. Taigi šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.

Įvertinęs visas aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad M. V. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą, M. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė