Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1731-517/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
1-1731-517/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33090-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
N. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1731-517/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33090-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019m. gruodžio 20d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui V. J.,kaltinamajam N. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2018m. spalio 04d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 145 str. 1d., tačiau LR BK 38 str. pagrindu atleistas nuo baudžiamosiso atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, neturintis teistumo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. N. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2019m. rugpjūčio 03d., apie 22³⁰ val., vakare, kaltinamasis N. N. ties pastatu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ M. B. C180 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kaltinamojo N. N. vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 22³⁷ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 22⁵⁴ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis N. N., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paordymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2019 m. rugpjūčio mėn. pradžia, šeštadienio vakaras. atvažiavo Atvažiuodamas pas draugus, savo automobilį „ M. B. C 180 “paliko aikštelėje prie Ukmergės miesto centrinio turgaus. Galvojo, kad automobilį pasiims kitą dieną, kai bus pailsėjęs, nes pas darugus ketino vartoti alkoholį. Būdamas svečiuose, tarpe 17⁰⁰-18⁰⁰ val., kompanijoje vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pats apytiksliai išgėrė 0,7 l degtinės. Galimai alkoholio pavartojo per daug ir nebesuprato ką daro, todėl jis negali paaiškinti, kaip jis atsirado prie turtgaus, kur paliko automobilį, ir kodėl neblaivus sėdo už savo automobilio vairo. Kur jis važiavo, taip pat paaiškinti negali, nes nežino. Kai policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automibilį, šalia jo sėdėjo draugė, kuri taip pat buvo neblaivi.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis N. N. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2019m. rugpjūčio 03d. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo(b.l. 15), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 6-8) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 9-13), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašu(b.l. 19), alkotesterio „ Alcotest 6810 “, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatu(b.l. 18), 2019m. rugpjūčio 03d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 16) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis N. N. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės 2019m. rugpjūčio 03d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad minėtą dieną, apie 22²⁷ val., tarnybos metu, Ukmergės mieste patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu V. Ž., iš Vilniaus apskrities OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad iš Pašilės rajono link miesto centro buvo važiuoja automobilis „ M. B. C 180 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Vilniaus gatvėje patikrinimui sustabdžius minėtą automobilį, paaiškėjo, kad už jo vairo sėdėjo pil. N. N., gim. (duomenys neskelbtini), o šalia vairuotojo sėdėjo pastarojo draugė-pil. E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui buvo būdingi girtumo požymiai, nes iš burnos sklido alkoholio kvapas. Alkoholio matavimo prietaisu „ Alcotest 6810 “, ARFM-0422, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus automobilį vairavusio asmens N. N. blaivumą, pastarajam buvo nustatytas 2,39 promilės girtumas(pastaba: pirmo blaivumo testo patikros rezultatas). Apžiūrėjus automobilį, buvo matomas pradurtas priekinis dešinės pusės ratas, o iš automobilio radiatoriaus bėgo aušinimo skystis. Po apžiūros automobilis buvo nutraluotas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., teritorijoje esančią automobilių saugojimo aikštelę(b.l. 15).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra ties namu, pažymėtu Nr. 100B, esanti Vilniaus gatvės, Ukmergės mieste atkarpa, kurioje dešinėje kelio pusėje, priekiu į Ukmergės miesto cerntrą yra matomas stovintis automobilis „ M. B. C 180 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilį, buvo matomas pradurtas priekinis dešinės pusės ratas, o iš automobilio radiatoriaus bėgo aušinimo skystis. Daugiau jokių kitų požymių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta. Automobilis iš įvykio vietos buvo nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK automobilių saugojimo aikštelę(b.l. 6-14).

Iš teisme paskelbto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, kad, 2019m. rugpjūčio 03d., 22⁵⁴ val., antrą kartą atlikus kaltinamojo N. N., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pastarajam buvo nustatytas 2,43 promilės girtumas(b.l. 17).

2019m. rugpjūčio 03d. du kartus atlikus kaltinamojo N. N., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 22³⁷ val., pastarajam buvo nustatytas 2,39 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 22⁵⁴ val., metu,-2,43 promilės girtumas. Šie duomenys apie kaltinamojo N. N. neblaivumą yra užfiksuoti tiek prie bylos medžiagoje esančiame 2019m. rugpjūčio 03d. surašytame neblaivumo nustatymo alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. 0968218, akte, tiek ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išraše(b.l. 16, 19).

Iš teisme paskelbto byloje esančio alkoholio matavimo prietaiso, t.y. alkotesterio „ Alcotest 6810 “, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad alkostesrio patikra buvo atlikta 2019m. kovo 22d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2019m. rugsėjo 22d.(b.l. 18).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis N. N. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2019m. rugpjūčio 03d., o pagal LR BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam N. N. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 16-20), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo N. N. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamojo N. N. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

2018m. spalio 04d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-1850-1072/2019 dėl kaltinamajam N. N. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1d., padarymo, buvo priimtas sprendimas atleisti šį kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius(LR BK 38 str. 1d.)(b.l. 91-95). Kadangi kaltinamasis N. N., kaip asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. 1d., per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, todėl, sprendžiant kaltinamojo N. N. baudžiamosios atsakomybės klausimą, jam yra paskirtinos bausmės už visas padarytas nusikalstamas veikas(LR BK 38 str. 4d.).

Kaltinamojo N. N. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo N. N. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą. Nežiūrint į tai, kaltinamasis N. N. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo N. N. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę

Šiuo atveju kaltinamasis N. N. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už ankstesnio nusikaltimo padarymą pats savaime nesąlygoja ir teistumo atsiradimo, t.y. nesudaro nusikaltimų recidyvo naujai padarytam nusikaltimui, nes kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius LR BK 38 str. pagrindu, jis nėra laikytinas ir teistu asmeniu. Nežiūrint į tai, ši aplinkybė rodo kaltinamojo N. N. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nes teismui suteikus galimybę jam pasitaisyti ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis N. N. tokio teismo pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą transporto eismo saugumui.

Nors kaltinamojo N. N. padaryti nusikalstami veiksmai jokių pasekmių ir nesukėlė, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytų veikų pobūdį ir jų pavojingumo visuomenei laipsnį, tiek ir į paties kaltinamojo N. N., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir Užimtumo tarnyboje besiregistruojančio asmens, asmenybę bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad, kaltinamajam šiuo metu iš valstybės gaunant tik nedidelę bedarbio pašalpą, sankcijose už pastarojo padarytus nusikaltimus numatyta švelniausia bausmės rūšis-bauda būtų neefektyvi ir nepasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslų, todėl kaltinamajam N. N. už abi padarytas veikas yra paskirtinos tik sankcijose numatytos griežčiausios bausmių rūšys-terminuotas laisvės atėmimas, paskirtiną galutinę bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Visgi, kartu atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis N. N. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, teismo vertinimu kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam N. N. yra tikslinga paskirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Kadangi kaltinamasis N. N. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę, kuris, kaip praeityje jau ne vieną kartą administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baustas asmuo, jam inkriminuojamos veikos padarymo metu turėjo ir vieną galiojančią nuobaudą(b.l. 97-101), atsižvelgiant į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir įvertinus tai, kad kaltinamojo N. N. padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, visgi laiko, kad, kaltinamajam uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jam yra nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas.

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas, kuri irgi gali būti skiriama kartu su bausme(LR BK 67 str. 3d.). Nušalinus kaltinamąjį N. N. nuo kelių transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis „ M. B. C 180 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o po to 2019m. spalio 14d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos priimtu nutarimu buvo grąžintas faktinio šios kelių transporto priemonės valdytojo(savininko)-juridinio asmens-UAB „ Mogo LT “ įgaliotam asmeniui pagal pastarojo rašytą prašymą(b.l. 22, 35-43).

2019m. rugpjūčio 05d. vykusios apklausos Ukmergės raj. PK metu kaltinamasis N. N. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. I 452045, iš kurio matyti, kad lengvasis automobilis „ M. B. C 180 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo kaltinamasis N. N., yra registruotas juridinio asmens-(duomenys neskelbtini), kaip savininko, vardu, kurio valdytojas yra kaltinamasis N. N., ką patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiagoje esanti VĮ „ Regitra “ informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę(b.l. 21, 85-86, 110-111, 115).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo N. N. vairuota motorinė kelių transporto priemonė, t.y. motociklas, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant LR BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši motorinė transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant LR BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame LR BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Be to, LR BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas LR BK uždraustai veikai daryti(LR BK 72 str. 4d. 1p.). Šiuo nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis N. N. 2019m. kovo 30d. už UAB „ Mogo LT “suteiktą paskolą automobiliui įsigyti iš minėtos bendrovės išperkamosios nuomos(lizingo) būdu įsigijo iš (duomenys neskelbtini) perkamą automobilį „ M. B. C 180 “, už kurį kaltinamasis mėnesines įmokas tebemoka ir šiuo metu, o įmokų pabaiga yra 2023m. kovo 30d. Pagal sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį kaltinamasis N. N., valdymui ir naudojimui perimdamas įsigyjamą automobilį, įsipareigojo prisiimti atsakomybę už visų galimų padarinių(transporto priemonės apgadinimo, sugadinimo, sunaikinimo ar kitokio praradimo) atsiradimo riziką, todėl, 2019m. rugpjūčio 03d. neblaivų kaltinamąjį N. N. nušalinus nuo transporto priemonės vairavimo ir pastarojo vairuojamą automobilį nutralalus į automobilių saugojimo aikštelę, UAB „ Mogo LT “, kaip transporto priemonės savininkas, pasinaudojo sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį su transporto priemonės gavėju-kaltinamuoju N. N.(b.l. 44-64).

Nors LR BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo N. N. vairuota kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, t.y. juridiniam asmeniui, nes automobilis buvo įsigytas už paimtą paskolą išperkamosios nuomos(lizingo) būdu, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam N. N. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto lengvojo automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų LR BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(LR BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „ Emprekis “ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo N. N. vairuoto automobilio „ M. B. C 180 “ vidutinė kaina(be PVM) Lietuvoje yra 2.586,- Eur.(du tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai ir 00 eur/ct.)(b.l. 84), kuri yra mažesnė nei kaltinamojo N. N. įsigyto automobilio už paimtą paskolą vertė. Iš internetinėje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad galimybė naudotis informacija apie vidutines automobilių rinkos kainas buvo sudaryta pasirašius VMĮ ir VšĮ „ Em-prekis “ bendradarbiavimo sutartį. Ši paslauga mokesčių administratoriui teikiama nemokamai, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai, jei į duomenų bazę patenka per VMĮ interneto puslapyje esančią nuorodą. Tokiu būdu VšĮ „ Emprekis “ žinynas „ Autotransporto kainos Lietuvoje “, skelbiamas interneto svetainėje adresu: htpp://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta automobilio „ M. B. C 180 “ vidutinė kaina Lietuvoje. Kadangi kaltinamasis N. N. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), iš kaltinamojo N. N. yra išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal byloje esančią VšĮ „ Emprekis “ pateiktą automobilio „ M. B. “ vidutinę kainą(be PVM) Lietuvoje(LR BK 67 str. 3d., 72 str. 5d.), o laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, juridiniam asmeniui-UAB „ Mogo LT “ perduotas automobilis pastarajam yra grąžintinas kaip teisėtam transporto priemonės savininkui(LR BPK 151 str. 8d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2019m. rugpjūčio 06d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-33090-19 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2019m. rugpjūčio 06d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ M. B. C 180 “, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurį bylos duomenimis vairavo kaltinamasis N. N., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2018m. kovo 22d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-34 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 68-81).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Pats kaltinamasis N. N. dar ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė UAB „ Medicinos bankas “ mokėjimo nurodymą Nr. 81413, iš kurio matyti, kad kaltinamasis 2019m. rugpjūčio 05d. banke į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą grynais pinigais sumokėjo pastarojo vairuoto automobilio „ M. B. C 180 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtas transportavimo išlaidas 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 82-83). Kadangi kaltinamasis N. N. gera valia atlygino policijos patirtas priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidas, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti automobilio transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

N. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

N. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d.(veika, už kurią 2018m. spalio 04d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo nuosprendžiu LR BK 38 str. pagrindu kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius), ir nuteisti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

LR BK 38 str. 4d. ir 63 str. 4d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti vienerius metus laisvės atėmimo.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam N. N. paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam N. N. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o oficialaus darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos; b) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose(renginiuose), kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 67 str. 3d. ir 68 str. pagrindu kaltinamajam N. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2019m. rugpjūčio 04d., t.y. nuo Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo 2019m. rugpjūčio 04d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.

LR BK 67 str. 3d. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam N. N. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. 2.586,- Eur.(dviejų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „ M. B. C 180 “ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Kardomąsias priemones-specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2019m. kovo 12d. VĮ „ Regitra “, registruoto pil. N. N. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę-specialiosios teisės sustabdymą baigti taikyti.

Daiktinius įrodymus-automobilį „ M. B. C 180 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo spynelės rakteliu, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelę(ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-juridiniam asmeniui-UAB „ Mogo LT “, kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), o daiktinį įrodymą-vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2019m. kovo 12d. VĮ „ Regitra “, registruotą pil. N. N. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis