- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- e2S-96-368/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05040-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- I. L.
- Ieškovas
- M. L.
- Kategorijos
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutarties, priimtos dėl atsakovės I. L. prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei I. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose iškelta civilinė byla pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei I. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Šalies argumentai
2. Atsakovė I. L. kreipėsi į teismą priešieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti ieškovo M. L. ir atsakovės I. L. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl ieškovo M. L. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo M. L. palikti pavardę „L“, atsakovei I. L. palikti pavardę „L“; 3) nustatyti, kad M. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas: automobilis „Citroen, C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), skalbimo mašina, vaikų lovos; 4) nustatyti, kad I. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas: džiovyklė, televizorius, indai ir virtuvės reikmenys; 5) priteisti iš ieškovo M. L. atsakovei I. L. 500 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; 6) nustatyti, vaikų V. L., gim. (duomenys neskelbtini), S. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. L.; 7) priteisti iš ieškovo M. L. vaikų V. L., gim. (duomenys neskelbtini), S. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į I. L. atsiskaitomąją sąskaitą. Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas I. L. tvarkys uzufrukto teise; 8) priteisti iš ieškovo M. L. išlaikymo vaikams įsiskolinimą – 4 760 Eur; 9) nustatyti priešieškinyje nurodytą ieškovo M. L. bendravimo su dukterimi V. L., sūnumi S. L., sūnumi J. L. bendravimo tvarką; 10) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis – po ½ dalį (buto vertė 63 900 Eur) ir nustatyti uzufruktą į M. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), I. L. ir vaikams V. L., sūnui S. L., sūnui J. L., iki kol kiekvienam vaikui sueis 18 metų; 11) teismui netenkinus prašymo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis – po ½ dalį (buto vertė 63 900 Eur), atsakovė reiškia alternatyvų reikalavimą, – prašo nustatyti uzufruktą į M. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), I. L. ir vaikams V. L., sūnui S. L., sūnui J. L., iki kol kiekvienam vaikui sueis 18 metų; 12) priteisti ieškovo M. L. naudai iš atsakovės I. L. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė iš dalies atleisti atsakovę I. L. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
3. Nurodė, kad viena augina tris vaikus, kurių jauniausiajam yra (duomenys neskelbtini) metai. Vaikų tėvas prie vaikų priežiūros prisideda fragmentiškai. Atsakovė deda dideles pastangas užsidirbti. Dirbdama pusantro etato gauna apie 1 720 Eur darbo užmokestį į rankas. Galimybės dirbti papildomai neturi, kadangi neturi kam palikti prižiūrėti vaikų. Vaikų tėvas, net ir prašomas, vaikais pasirūpina retai, o kartais prižadėjęs pabūti su vaikais šio pažado netęsi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutartimi teismas, be kita ko, netenkino atsakovės I. L. prašymo atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo; atidėjo atsakovei I. L. likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo; atsakovės I. L. priešieškinį priėmė.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tačiau atsakovė pateikti priešieškiniu siekia, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis – po ½ dalį (buto vertė 63 900 Eur). Teismas vertino, kad patenkinus atsakovės reikalavimą, jos turtinė padėtis gali pasikeisti ir pagerėti, kas leistų sumokėti teismo nurodyto dydžio žyminį mokestį. Teismas pastebėjo, kad atsakovė taip pat naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, dirba, o tai leidžia manyti, kad atsakovės turtinė padėtis nėra tokia sunki, jog ji apskritai negalėtų sumokėti žyminio mokesčio, ir būtų pagrindas pagal atsakovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
6. Teismas vadovaudamasis atsakovės pateiktais duomenimis, sprendė, kad nėra pagrindo vertinti atsakovės turtinės padėties kaip eliminuojančios, bet kokią galimybę sumokėti žyminį mokestį. Dėl šios priežasties teismas atsakovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino. Teismas įvertinęs, kad atsakovė priešieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo apmokėjo 50 Eur žyminiu mokesčiu, atsakovės nurodytus argumentus dėl negalėjimo sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, pripažino, kad tikslinga atidėti atsakovei likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 84 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė I. L. prašo panaikinti 2024 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje (kuria nuspręsta netenkinti atsakovės I. L. prašymo atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo) ir tenkinti atsakovės prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo motyvas, kad atsakovės turtinė padėtis dėl priešieškinio reikalavimo patenkinimo gali pasikeisti ir pagerėti, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės sunki finansinė padėtis yra tik laikinojo pobūdžio ir po teismo sprendimo pagerės. Priešieškinio reikalavimo dėl nuosavybės į dalį buto pripažinimo atmetimo atveju, atsakovės turtinė padėtis dar labiau pablogėtų: atsakovė ne tik neįgytų nuosavybės teisių į buto dalį, bet taip pat turėtų papildomų tiesioginių piniginių išlaidų – turėtų sumokėti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas dalyje dėl šio reikalavimo atmetimo. Net jei teismas ir tenkintų reikalavimą dėl nuosavybė teisių į dalį buto pripažinimo, svarbu įvertinti, kad šis turtas nėra likvidus, kad atsakovė galėtų jį realizuoti žyminio mokesčio sumokėjimo tikslu, nes atsakovė siekia nuosavybės teisių pripažinimo tam, kad galėtų šiame bute gyventi su savo trimis vaikais (o ne kad galėtų jį parduoti). Kita vertus, net jei atsakovė parduotų savo buto dalį, ji turėtų įsigyti kitą būstą, kuriame galėtų gyventi su savo trimis vaikais.
7.2. Žyminio mokesčio dydis, lyginant jį su atsakovės gaunamomis pajamomis, yra didelis – jis lygus visam mėnesiniam atsakovės gaunamam darbo užmokesčiui. Atsakovei, iš esmės vienai auginant ir prižiūrint tris nepilnamečius vaikus, dirbti pusantro etato krūviu yra sudėtinga, ir jei atsakovei su vaikais pakaktų mažesnių pajamų, ji tokiu krūviu nedirbtų. Visi gaunami pinigai atsakovei ir vaikams yra reikalingi, „atliekamų“ (atidedamų ir nepanaudotų) pinigų nėra.
7.3. Aplinkybė, kad atsakovė naudojasi mokamomis advokato paslaugomis nelaikytina kaip pakankama vertinti, kad atsakovės turtinė padėtis yra tokia gera, kad ji galėtų sumokėti 1 718 Eur žyminį mokestį. Sprendžiant atsakovės prašymą, turi būti įvertinta, kad ne ji inicijavo bylos iškėlimą, kas sąlygojo poreikį teikti priešieškinį. Atsakovės nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą iš dalie atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi tokio didelio žyminio mokesčio sumokėjimai ženkliai įtakotų šeimos gyvenimą, nepriklausomai nuo aplinkybės, kada šis mokestis bus mokamas – ar dabar, ar pasibaigus bylai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio
9. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).
10. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą pateikti teismui sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovės prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, sprendė, kad atsakovės turtinė padėties nėra pagrindo vertinti kaip eliminuojančios bet kokią galimybę sumokėti žyminį mokestį, tačiau teismas pripažino, kad yra pagrindas atidėti atsakovei likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.
13. Apeliantė skunde teigia, kad yra pagrindas ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį, nes ji išlaiko tris nepilnamečius vaikus, neturi savo vardu registruoto nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, dirbdama pusantro etato gauna 1 720 Eur darbo užmokestį ir žyminis mokestis sudaro visą jos mėnesio darbo užmokestį, be to žyminio mokesčio sumokėjimas ženkliai įtakotų šeimos gyvenimą, nepriklausomai nuo aplinkybės, kada šis mokestis bus mokamas – ar dabar, ar pasibaigus bylai.
14. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, veiklos vykdymu, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į tam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei vertę (likvidumą). Teismas, atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie turimą asmens turtą. Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-232/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2-101-330/2019).
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atleidimo nuo žyminio mokesčio atveju asmuo yra atleidžiamas nuo dalies piniginės prievolės vykdymo. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Tad sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teismui privalo būti pateikti tokį prašymą pateikusios šalies sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai. Teikiant prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina pateikti įrodymus apie nuolatinę sunkią turtinę padėtį bei duomenis apie tai, kad ji ateityje iš esmės nepagerės.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės teiginiai dėl šiuo metu esančios sunkios jos turtinės padėties prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė dirba pusantro etato, jos atlyginimas neatskaičius mokesčių sudaro 3 037,62 Eur (2023 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), atskaičius mokesčius, kaip teigia pati atsakovė, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1 720 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė teikdama prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nepateikė duomenų apie turimas lėšas banko sąskaitoje, tik deklaratyviai nurodė, kad atidedamų lėšų neturi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad atsakovės vardu nėra registruoto turto (2023 m. spalio 6 d. Registrų centras pažyma), neįrodo sunkios atsakovės turtinės padėties, juo labiau, kad atsakovė priešieškiniu siekia ½ dalies nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovui nuosavybės teise, pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Aplinkybė, kad atsakovė augina tris nepilnamečius vaikus, taip pat neįrodo atsakovės sunkios turtinės padėties, juo labiau, kad, jei teismas tenkintų atsakovės priešieškinį ir vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, tai būtų sprendžiama dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo įsiskolinimo iš ieškovo priteisimo.
17. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atsakovės gaunamo darbo užmokesčio dydį, tai, kad atsakovė gauna stabilias pajamas, sprendžia, kad vien tai, kad atsakovė augina tris nepilnamečius vaikus nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra tokia sunki, kad atsakovė ateityje, t. y. teismui priėmus galutinį sprendimą šioje byloje, nebus pajėgi sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad atsakovės dabartinė turtinė padėtis laikinai neleidžia sumokėti viso mokėtino žyminio mokesčio už priešieškinį, savaime nereiškia, kad atsakovė negali tinkamai įgyvendinti teisės į teisminę gynybą, juo labiau, kad atsakovę pirmosios instancijos teisme atstovauja advokatas, už kurio teikiamas paslaugas atsakovė moka savo lėšomis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atidėdamas atsakovei žyminio mokesčio sumokėjimą iki procesinio sprendimo priėmimo ir priimdamas atsakovės priešieškinį, neužkirto kelio atsakovei pasinaudoti teise į teisminę gynybą.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pagrįstumo. Byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės šiuo metu deklaruojamą sunkią finansinę padėtį, kuri, atsakovės teigimu, yra ilgalaikė ir ateityje nepasikeis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ji ateityje negalėtų sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį už priešieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atmetė pagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už priešieškinį, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti atsakovei.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.