- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- e2S-930-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01570-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- O. R.-B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Audronė Žemeckė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. R.-B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, turto padalijimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės O. R.-B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina nepilnamečių vaikų M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina O. R.-B., prašymas dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo atmestas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2021 m. vasario 22 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinojo išlaikymo nepilnametėms iš atsakovo priteisimo ir atsakovo ir nepilnamečių laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovės O. R.-B. atskirąjį skundą tenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo A. B. nepilnametėms dukroms M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje Nr. e2-5592-848/2021 priėmimo, paskiriant ieškovę priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną atsakovo A. B. ir nepilnamečių dukrų M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
1. A. B. bendrauja su dukromis kiekvieno mėnesio porinių savaičių savaitgaliais, penktadienį 17 val. pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. pristatydamas dukras į jų gyvenamąją vietą;
2. Dukrų nuvežimą, parvežimą iš/į ugdymo įstaigas (įskaitant vaikų užsiėmimus organizuojančias įstaigas) šalys užtikrins bendru šalių sutarimu;
3. A. B. bendravimas su dukromis darbo dienomis, šventinėmis dienomis, tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, dukrų gimimo dieną, dukrų atostogų metu ir kt. laiku vykdomas bendru šalių susitarimu užtikrinant A. B. lygias teises bendraujant su dukromis ir dalyvaujant dukrų auklėjime;
4. Šalys, atsižvelgdamos į dukrų interesus, įsipareigoja netrukdyti dukrų bendravimui su dukrų seneliais iš abiejų pusių;
5. Šalys patvirtina savo supratimą, kad aukščiau nurodytos bendravimo su vaikais sąlygos gali keistis priklausomai nuo vaikų poreikių, vaikų dienotvarkės, užimtumo ugdymo įstaigoje ir vaikų valios, į kurią šalys sieks atsižvelgti;
6. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių, tačiau informuojant viena kitą prieš 10 kalendorinių dienų, išduodant nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus dukrų kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę;
7. A. B., negalėdamas dukrų paimti šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti O. R.-B., skambučiu ar SMS trumpąja žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas;
8. Šalys susitaria ir pareiškia, kad prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į dukrų interesus, nei vienas iš tėvų nekliudys kitam bendrauti su dukromis ir dalyvauti jas auklėjant.
5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad išlaikymas 2020 m. nepilnametėms dukroms iš atsakovo pusės buvo teikiamas nereguliariai. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienai dukrai po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau teismas sprendė, kad šiai dienai atsakovo mokama kiekvienai dukrai 230,00 Eur suma kas mėnesį yra pakankama nepilnamečių dukrų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas pažymėjo, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, nuspręs, koks išlaikymo dydis reikalingas šalių nepilnametėms dukroms. Teismas sprendė, kad kreipimosi į teismą metu būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų nagrinėjamu atveju, yra 230,00 Eur kas mėnesį, todėl ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkino iš dalies. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nustatant priteisiamo laikino išlaikymo sumą įvertino ir ieškovės kas mėnesį gaunamą 70,00 Eur valstybės skiriamą išmoką vaikui.
6. Teismas tenkino ieškovės prašymą nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką. Teismo nuomone, ieškovės prašoma nustatyti atsakovo ir nepilnamečių dukrų laikina bendravimo tvarka yra grindžiama siekimu jų bendravimą vykdyti bendru šalių susitarimu nesuteikiant nei vienai iš šalių perdėto pranašumo bei siekiant užtikrinti negyvenančio kartu su vaikais tėvo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Laikina atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka nepažeis tiek atsakovo, tiek šalių nepilnamečių vaikų interesų, skatins tarpusavio bendravimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną išlaikymą vaikams ir laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką atmesti, panaikinti 2021 m. vasario 22 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove O. R.-B., nenustačius grėsmės vaikų interesams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė pati pripažįsta, rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad, pradėjus šalims gyventi skyrium (2020 m. gruodžio 8 d.), atsakovas vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus, pervesdamas į ieškovės sąskaitą vaikų išlaikymui po 230,00 Eur kiekvienai dukrai. Iki 2020 m. gruodžio 8 d. su ieškove atsakovas gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl atsakovas neturėjo pareigos išlaikymą vaikams teikti tik vienu būdu - pervedant lėšas vaikų išlaikymui į ieškovės sąskaitą. Gyvendamas kartu su ieškove, kartu vedė bendrą ūkį, visus klausimus, susijusius tiek su buitimi, tiek ir su vaikų išlaikymu, šalys spęsdavo kartu, vaikų poreikių užtikrinimui lėšas ne tik pervesdavo į ieškovės sąskaitą, bet ir tiesiogiai pats vaikų poreikius tenkino. Atsakovas visą laiką mokėjo mokesčius už butą, pirko maistą, skirdavo lėšas vaikų aprangai, laisvalaikiui ir kitiems vaikų poreikiams. 2019 m. ir 2020 m. atsakovas dirbo ir gyveno Olandijoje, todėl, nebūdamas namuose, prie šeimos poreikių, tame tarpe ir vaikų poreikių tenkinimo, atsakovas prisidėdavo pervesdamas lėšas į ieškovės sąskaitą. Kai atsakovas būdavo Lietuvoje, atsakovas pinigų nepervesdavo, pats tiesiogiai dalyvavo tenkinant šeimos poreikius. Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas teikė išlaikymą reguliariai, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė ir neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų.
7.2. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nemotyvuotą ir bylos duomenimis nepagrįstą išvadą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Teismas nenustatė aplinkybių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. Ieškovė nenurodė aplinkybės, kad nuo 2020 m. gruodžio vidurio šalių dukros faktiškai gyvena su ieškovės tėvais Tauragėje, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė klausimo dėl dukrų išvežimo pas senelius su atsakovu nederino ir atsakovo apie tai neinformavo. Atsakovo bendravimas su dukromis yra apribotas. Ieškovė, reikalaudama nustatyti laikiną bendravimo tvarką, kai vaikai gyvena ne ieškovės ir vaikų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Kaune, o pas senelius Tauragėje, siekia ne ko kito, kaip tik sukelti nepatogumus atsakovui, apsunkinti teismo sprendimo vykdymą ir(ar) apkaltinti atsakovą nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymu. Atsakovas šiuo metu negali užtikrinti dukroms tinkamas sąlygas, kadangi atsakovas gyvena ne (duomenys neskelbtini), Kaune, bute, kuriame gyvena atsakovo mama, o kitame bute, kuris priklauso draugams. Vien ta aplinkybė, jog butas registruotas atsakovo vardu ir šį butą atsakovas yra nurodęs atsiliepime, nesudaro pagrindo išvadai, jog tame bute atsakovas gyvena. Be to, procesinius dokumentus pasirašo atsakovo mama, kas patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, jog bute (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena atsakovo mama. Atsakovas dažnai dirba savaitgaliais, todėl nustatyta bendravimo tvarka dėl objektyvių aplinkybių negalėtų būti vykdoma.
7.3. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ir ieškovės prašymo dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė neįrodė savo prašymo pagrįstumo, kad yra reali grėsmė vaikų interesams.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė O. R.-B., atstovaujama advokatės Audronės Žemeckės, prašo atsakovo A. B. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
8.1. Atsakovas teikia nepilnametėms dukroms išlaikymą po 230,00 Eur kiekvienai tik pastaruosius du mėnesius, t. y. prasidėjus santuokos nutraukimo procesui. Atsakovo pervedamos sumos vaikų išlaikymui yra minimalios, nereguliarios, vasario, balandžio, gegužės, birželio, spalio mėnesiais lėšos nepervestos. Atsakovas tik liepos mėnesį (po rimtų konfliktų) pervedė 800,00 Eur vaikų išlaikymui. Gavęs siūlymą skirtis grasino visiškai neprisidėti prie vaikų išlaikymo - nei finansiškai, nei priežiūra bei pervedė dar mažesnę sumą dukrų išlaikymui. Spalį išvis nemokėjo, o lapkritį pervedė dar mažesnę sumą. Atsakovas dukrų išlaikymui per 2020 metus yra skyręs 3130,00 Eur sumą, kas sudaro 260,00 Eur per mėnesį, t. y. po 130,00 Eur per mėnesį. Ieškovė vienintelė išlaikė dukras pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą nutartį ir nenustačius laikino išlaikymo nepilnametėms dukroms, atsakovas vėl galėtų elgtis nesąžiningai bei neskirti lėšų dukrų išlaikymui arba jas skirti nereguliariai bei mažesnėmis sumomis.
8.2. Atsakovui 2019 metų balandžio mėnesį išvykus į Olandiją, ieškovė atsakovui paskolino 1200 Eur, kuriuos buvo pažadėjęs grąžinti. Ieškovė iš savo bankinės sąskaitos nupirko ir apmokėjo judviejų su atsakovu kelionę į Madeira, kuri kainavo 1278,00 Eur (1/2 dalis kelionės - 639,00 Eur). 2020 metais atsakovas Olandijoje nedirbo. 2019 m. gegužės 5 d. ir 2019 m. gegužės 21 d. bankiniais pavedimais atsakovas iš dalies grąžino ieškovei skolą. Šie pinigai tikrai nebuvo atsakovo skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsakovas, būdamas Olandijoje, ieškovei pervedė tik 970,00 Eur (atitinkamai 2019 m. birželio 26 d. 220,00 Eur; 2019 m. liepos 30 d. 350,00 Eur ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. 400,00 Eur), t. y. kiekvienai dukrai per mėnesį skirdamas tik po 161,67 Eur išlaikymą.
8.3. Ieškovė pripažįsta, jog dukros kurį laiką praleidžia pas senelius, imantis visų apsaugos priemonių, kadangi mokyklinis ugdymas vyksta nuotoliniu būdu, o ieškovė darbo dienomis dirba. O Atsakovas darbo dienomis neturi laiko bendrauti bei prižiūrėti dukras. 2020 m. gruodžio mėn. viduryje, moksleiviams nebevykstant kontaktinėms pamokoms mokyklose, perėjus į nuotolinį mokymą bei prasidėjus vaikų atostogoms, ieškovei esant būtinybei dirbti savo darbo vietoje, dėl abiejų dukrų gerovės, saugumo, visapusiškų vaikų poreikių tenkinimo, mergaitės, kaip ir buvo sutarta su atsakovu, išvyko viešėti pas ieškovės tėvus. Vyriausybei nepanaikinus judėjimo ribojimų tarp savivaldybių, pasibaigus atostogoms, o pamokoms toliau vykstant nuotoliniu būdu, dukros ir toliau laikinai gyveno Tauragėje pas senelius. Atsakovas piktybiškai meluoja teigdamas, kad dukrų išvežimas pas senelius su juo nederintas ir jis nebuvo informuotas. Šie veiksmai su atsakovu buvo suderinti ir jis visada galėjo bendrauti su dukromis, jas lankyti, rūpintis. Ieškovė sudaro visas sąlygas ir sudarys visas sąlygas atsakovui bendrauti su dukromis kas antrą savaitgalį, kaip tai nurodyta nutartyje. Šios sąlygos jau atsakovui buvo sudarytos. Tačiau jis 3 val. su dukromis automobiliu pasivažinėjęs po Kauno miestą, jas tiesiog parvežė atgal ieškovei, nors dukros norėjo praleisti visą savaitgalį su savo tėvu. Kritiškai vertinami atsakovo teiginiai, jog jo motina viena gyvena 4 kambarių bute, o atsakovui tenka gyventi draugų bute ir dėl šių priežasčių negali priimti dukrų nakvynei. Atsakovas taip ir nenurodė kokiu kitu adresu jis gyvena draugų bute. Nors ir gyvendamas draugų bute, šio nežinia kur esančio buto adresu nenurodo gerb. teismui kaip korespondencijos adresui. Be to, nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, jog šis iš tikrųjų gyvena draugų bute. Kas galimai suponuoja išvadą, kad atsakovas meluoja ir galimai gyvena su savo motina dviese 4 kambarių bute, kuriame fiziškai gali priimti dukras nakvynei. Atsakovui išsikrausčius iš šeimos turto, t. y. buto (duomenys neskelbtini), Kaunas, jis praktiškai beveik nebendrauja su savo nepilnametėmis dukromis, dėl bendravimo su vaikais tarp šalių ginčai nekyla, nes tiesiog atsakovas su dukromis bendrauja minimaliai. Atsakovas į bylą nepateikė savo darbo grafiko, kas taip pat neįrodo jo teiginius apie darbą savaitgaliais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir laikinosios atsakovo bendravimo su dukromis tvarkos nustatymo.
Dėl laikinojo išlaikymo priteisimo
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
12. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
13. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje Nr. e2-5592-848/2021 priėmimo.
14. Apeliantas, nesutikdamas su nutartimi priteistu laikinu išlaikymu, nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, pradėjus šalims gyventi skyrium (2020 m. gruodžio 8 d.), atsakovas vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus, pervesdamas į ieškovės sąskaitą vaikų išlaikymui po 230,00 Eur kiekvienai dukrai. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalys nevedė bendro ūkio, atsakovas dirbo Olandijoje, ieškovė pradėjo iš atsakovo prašyti pinigų vaikų išlaikymui, kadangi atsakovas pinigų neskirdavo. 2019 m. ieškovė gavo dvi įmokas dukrų išlaikymui, viso 800,00 Eur, 2020 m. vaikų išlaikymui atsakovas pervedė 3130,00 Eur. Atsakovas nurodo, kad 2019 m. ir 2020 m. jis dirbo ir gyveno Olandijoje, todėl, nebūdamas namuose, prie šeimos poreikių, tame tarpe ir vaikų poreikių tenkinimo, atsakovas prisidėdavo pervesdamas lėšas į ieškovės sąskaitą. Kai atsakovas būdavo Lietuvoje, atsakovas pinigų nepervesdavo, pats tiesiogiai dalyvavo tenkinant šeimos poreikius.
15. Iš ieškovės pateikto SEB banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad atsakovas vaikų išlaikymui nurodytu laikotarpiu pervedė 3130 Eur, sumos buvo pervedamos ne kiekvieną mėnesį (pvz.: 2020 m. sausio 6 d. pervesta 420 Eur suma, 2020 m. kovo 17 d. 400 Eur suma, 2020 m. liepos 21 d. 800 Eur suma, ir kt.). Tai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, jog išlaikymas buvo teikiamas nereguliariai, o per metus pervestą sumą padalijus iš 12 mėnesių, per mėnesį skiriama išlaikymui lėšų suma sudarė 260,00 Eur, arba po 130,00 Eur per mėnesį vienai dukrai. Iš tik ieškovei 2021 m. sausio 29 d. kreipusis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas 2021 m. sausio 31 d. pervedė ieškovei 460 Eur vaikų išlaikymui, 2021 m. vasario 24 d. pervedė 460 Eur, 2021 m. kovo 10 d. pervedė 460 Eur. Apeliantas (atsakovas) nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, kad išlaikymui lėšas atsakovas skirdavo nereguliariai, kad nebuvo nusistovėjusios išlaikymo teikimo tvarkos, skiriamų lėšų dydis būdavo nevienodas ir šias lėšas atsakovas skirdavo savo nuožiūra bei jų iš atsakovo ieškovei reikėdavo prašyti. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje netenkinus ieškovės reikalavimo dėl laikino išlaikymo priteisimo, galimai būtų pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai, galimai neužtikrinti minimalūs vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms periodinėmis išmokomis.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo
17. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
18. Ieškovė, prašydama teismo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių dukrų laikiną bendravimo tvarką, nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovas nevykdo savo pareigos dalyvauti dukrų auklėjime, su dukromis nebendrauja, ieškovė nevaržo dukrų norų ar poreikių bendrauti su tėvu.
19. Apeliantas nesutinka su nustatyta laikina bendravimo tvarka, nurodydamas, jog jis gyvena draugų bute, todėl negalės užtikrinti nustatytos tvarkos bendrauti su dukromis savaitgaliais, be to, apeliantas kartais dirba savaitgaliais. Nurodyti apelianto argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Apeliantas, nurodydamas, jog dirba savaitgaliais, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo darbo grafiką savaitgaliais. Apeliantas taip pat neįrodė nurodytos aplinkybės, jog neužtikrins tinkamų gyvenimo sąlygų su dukromis bendraujant savaitgaliais. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog dukros šiuo metu gyvena Tauragėje, todėl ieškovė tokiu būdu apeliantui siekia sukelti nepatogumus bei apsunkinti teismo sprendimo vykdymą ir(ar) apkaltinti atsakovą nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymu, taip pat nepagrįsta. Šiuo metu Vyriausybės nustatyti apribojimai judėti tarp savivaldybių yra panaikinti, o atsakovas nenurodė aplinkybių bei jų nepagrindė, jog neturi galimybių nuvykti į Tauragę ir pasiimti dukras. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nepasiūlė savo bendravimo su dukromis tvarkos, kurią apeliantas galėtų vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nepažeidžia nepilnamečių vaikų ir vaikų tėvų interesų pusiausvyros, todėl nėra pagrindo jos naikinti.
20. Apelianto argumentai, jog ieškovės prašymas dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neįrodytas bei nepagrįstas realia grėsme vaikų interesams, nesusiję su skundžiama nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
21. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.