- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 1-729-88/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01014-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Antanas Virbalas
- Nukentėjusysis
- V. B., L. V., M. L., L. L.
- Kaltinamasis
- P. P.
- Kategorijos
nukentėjusiesiems V. B., L. V., M. L., L. L., jos ir nepilnamečio E. P. įstatyminei atstovei M. L.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 11 kl. išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruoja- (duomenys neskelbtini), registruotas Darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą L. L. ir E. P. bei grasino nužudyti M. L. ir vaikus, o būtent:
jis, 2012-03-15 apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2.26 promilių etilo alkoholio), namuose, (duomenys neskelbtini), vaikų M. P., gim. (duomenys neskelbtini), L. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, šaukė ir įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, užsimojo ranka bandė suduoti smūgius M. L., grasino ją ir vaikus nužudyti, jei jie visi neišeis iš jo buto, po ko L. L. ir E. P. pribėgus ginti motiną M. L., rankomis pastūmė L. L., kurį nuo pastūmimo veidu atsitrenkė į sieną, toliau rankomis pastūmė E. P., kuris nuo pastūmimo galva atsitrenkė į sieną, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą vaikams ir sudarė pakankamą pagrindą M. L. ir vaikams L. L. ir E. P. manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Šiais veiksmais P. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.
Taip pat P. P. pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:
jis 2012-03-15 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), pagal gautą pranešimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui V. B. ir patruliui L. V. atvykus į minėtą butą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pasipriešino sulaikymui: įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ir bandydamas pabėgti iš prieškambario ir užsidaryti savo kambaryje pastūmė patrulį L. V., po ko vengdamas sulaikymo stumdėsi, spardėsi ir smūgiavo, ko pasėkoje V. B. ne mažiau kaip du kartus koja spyrė į kojas, o L. V. ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė į krūtinę ir tokiu būdu pasipriešino policijos pareigūnams.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatyta LR BK 286 str.
Apklaustas teisiamajame posėdyje P. P. kaltu prisipažino visiškai ir pareiškė, kad jis įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau sutinka su nukentėjusiųjų parodymais. Pažada, kad daugiau taip nepasikartos. Pripažįsta, kad blogą įtaką jam daro alkoholis, atsiprašo visų nukentėjusiųjų, gailisi žada gydytis nuo alkoholizmo.
Iš P. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Gyvena bute bendrabutinio tipo, (duomenys neskelbtini). M. L. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena jau apie 20 metų. Turi tris bendrus vaikus, bet tėvystę pripažino tik dėl E. Jis jau daugiau nei 10 metų be saiko vartoja alkoholį. Dėl to turi nemažai problemų. Dėl jo gėrimo nuolat kyla konfliktai šeimoje. Dažniausiai dėl jo elgesio, nes kai būna girtas savo veiksmų ir elgesio nekontroliuoja. Vaikų nemuša, tik kartais juos pastumia ar ranka nestipriai stukteli. Vaikai jo neklauso, nelanko mokyklos, o jis reikalauja, kad jie lankytų mokyklą, ruoštų pamokas. Jie ginčijasi su juo, atsikalbinėja. Jis supyksta. Sugyventinė taip pat su juo nuolat ginčijasi, priekaištauja jam dėl pinigų. Neduoda jam valgyti. Dėl to tarp jų nuolat kyla konfliktai. Konfliktų metu jie kartais susistumdo, būna, kad jis jai ranka suduoda kur nors į kūną, bet nestipriai. Konflikto metu dažnai pavartoja necenzūrinius žodžius. Bet ir M. pati jį įžeidinėja. Būna, kad jis supykęs reikalauja, kad jie visi išeitų iš jo buto. Prieš 10 metų vieno konflikto metu jis M. dūrė peiliuku, bet ji atleido ir jie susitaikė. Daug metų viskas buvo gerai, bet dėl jo girtavimo, vėl prasidėjo konfliktai. 2012 m. kovo 15 d. vakare, kai jis grįžo namo girtas, vėl prasidėjo konfliktas. Visų aplinkybių neprisimena, nes buvo girtas. Galimai taip viskas ir buvo kaip parašyta pranešime apie įtarime. Vaikų mušti nenorėjo. Juos nustūmė, kad nesumaišytų. Tai, kad jie atsitrenkė į sieną, išėjo netyčia. Prisimena, kad pasislėpė nuo policijos. Ir kai jie jį surado ir norėjo išvežti-norėjo pasislėpti savo kambaryje. Bet jam nepavyko, nes jie jį sulaikė, uždėjo antrankius. Priešintis nenorėjo, bet buvo girtas ir savęs nekontroliavo. Nenorėjo važiuoti į policiją. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes neprisimena-buvo girtas. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir ateityje tai daugiau niekada nepasikartos.(b.l.40-42)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo P. P. visiško savo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais
Iš nukentėjusiosios M. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad P. P. yra jos sugyventinis ir trijų vaikų tėvas. Ji turi 5 vaikus. Dvi dukros iš pirmos santuokos, jau pilnametės. Kiti vaikai yra bendri su P. P., bet savo pavardę suteikė tik paskutiniam vaikui E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Kiti vaikai taip pat nepilnamečiai: L. L., gim. (duomenys neskelbtini), D. L., gimęs (duomenys neskelbtini). Kartu su jais dar gyvena jos dukra B. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos dukra M. P., gim. (duomenys neskelbtini).Jie visi gyvena (duomenys neskelbtini). Tai yra bendrabutinio tipo namas, priklausantis Vilniaus m. savivaldybei. Šį kambarį gavo vyras dar 1995 m. Bet laiku jo neišpirko, nesutvarkė dokumentų ir todėl butas priklauso savivaldybei. Jie dar nuomoja kambarį 84. Ten dažniausiai ir būna, kol Piotras triukšmauja. Kita jos dukra D. S., gyvena Anglijoje, ten ir dirba.
P. P. jau daug metu girtuokliauja. Jis niekur nedirba, bet registruotas Darbo biržoje. Jis praktiškai visada būna girtas ir tuo metu elgėsi labai agresyviai. Nuolat kabinėjasi prie vaikų, įžeidinėja, keikėsi. Paskutinius metus dažnai kelia ranką ne tik prieš ją, bet ir prieš vaikus. Vaikus stumdo, kartais suduoda ranka. Bet iki šiol jokių rimtų sužalojimų nebuvo. Kartais lieka mėlynes, bet į polikliniką nesikreipė. Jie visą laiką kentėdavo, nes jiems aiškino, kad neturim jokių teisių, butas yra jo ir tai jie privalo iš ten kraustytis. P. P. nuolat jiems grasina, sako, kad jei neišeis iš jo buto, jis juos užmuš ir pan. Jie nuolat būna kitame kambaryje Nr.84, bet jam ir tai blogai. Jis vis tiek ateina pas juos ir grasina, keikiasi, rėkia, triukšmauja. Apie jų situaciją šeimoje ir apie P. P. elgesį žino pirmojo komisariato nepilnamečių inspektorė. Ne kartą su juo bendravo, nuolat lankose bute, bet padėtis nesikeičia. P. P. viskas vienodai. Po policijos apsilankymų jis darosi dar agresyvesnis ir jiems būna dar blogiau. Jie gyvena gerai, kai jis negeria, bet tai būna labai retai ir trumpai-2-3 dienos. Arba kai jis išvažiuoja uždirbti į kitą rajoną. Bet jau kelintą kartą jis neatveža pinigų, jokio išlaikymo vaikams neskiria, bet reikalauja, kad jį maitintų ir duotų pinigų alkoholiui. Jei uždirba kažkiek pinigų, tai sumoka už butą, o kitus prageria.
2012 m. kovo 15 d. apie 22.00 val. P. P. girtas grįžo iš kaimyno ir eilinį kartą pradėjo triukšmauti. Rėkė, keikėsi. Jis užėjo į jų kambarį, pradėjo reikalauti rakto nuo savo kambario. Anūkė miegojo, nes turėjo aukštą temperatūrą. Jie bandė jį raminti, išstūmė į koridorių, bet jis nuo to dar labiau supyko. Pradėjo priešintis. Pradėjo veržtis į jų kambarį. Jis bandė vis jai suduoti, stumdė ją. Dukra L. išsigando, kad jis ją vėl pradės mušti, prašė jį apsiraminti, atsistojo tarp jų. Jis ją stipriau atstūmė, kad nestovėtų tarp jų ir L. nuo pastūmimo veidu atsitrenkė į sieną. Nestipriai-mėlynės nebuvo ir kraujo nesumatė. Tik skaudėjo. Sūnus E. taip pat bandė ją ginti, ir jis pastumtas atsitrenkė galva į sieną. Jam pradėjo verkti, nes jam skaudėjo. Iš karto iššoko guzas, mėlynė. Bet dėl šių sužalojimų su vaikais niekur nesikreipė. Suprato, kad patys nieko nepadarys, negalėjo jo apraminti, nes jis darėsi vis agresyvesnis. B. telefonu iškvietė policiją. Kai jis suprato, kad iškviesta policija, išsigando ir pabėgo. B. perskambino, kad jis pabėgo, bet pareigūnai atsakė, kad vis tiek atvažiuos. Kai atvažiavo policija, nurodė kur jis gali būti. P. surado šeštame aukšte, pasislėpusį už vežimėlių. Pareigūnai jį atvedė į kambarį. Kol rašė pareiškimą, jis buvo kaip ir ramus. Aiškino, kad jis nieko nedaro, kad tai jie prie jo kabinėjosi, maldavo nerašyti pareiškimo, sakė, kad rytoj išvažiuos. Bet supratęs, kad vis tiek rašo pareiškimą ir jį tuoj išveš į policiją, pradėjo priešintis. Nubėgo į savo kambarį, pradėjo keiktis, įžeidinėti, grasinti. Ji tai girdėjo. Po to suprato, kad jis priešinosi, rėkė. Pareigūnai bandė jį raminti, uždėti antrankius. Teko net dujas panaudoti. Po to jį išvedė (b.l.9,10)
Iš nukentėjusiosios B. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jos mama M. L., kai jai buvo apie parą metų susipažino su P. P. ir nuo to laiko kartu su juo gyvena. Visi nuo to laiko gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno ir jos vyresnioji sesuo D. Bet kai jai sukako 18 metų ji išvažiavo į užsienį ir nuo to laiko ten gyvena ir dirba. Kartais atvažiuoja pas juos į svečius. Mama su P. turiu bendrus 3 vaikus: L., gim. (duomenys neskelbtini), D., gim. (duomenys neskelbtini) ir E., gim. (duomenys neskelbtini). P. visada buvo mėgėjas išgert. Girtas keldavo konfliktus. Mama ne kartą kviesdavo policija, bet kol neįsigaliojo įstatymas dėl smurto šeimoje, jos nieko padaryti negalėjo. Paskutiniu laiku, t.y. apie 3 metus gyvenimas su P. pasidarė tikrai nepakenčiamas. Jis nuolat būna girtas. Tada pradeda kabinėtis ne tik prie mamos, bet ir prie jos, brolių ir L. Dėl jo elgesio, girtuokliavimo ir nuolatinio terorizavimo, pradėjo nuomoti šalia esantį kambarį Nr.84. Visą laiką ten ir būna, bet P. kai prisigeria nepalieka jų ramybėje ir ten. Jei ankščiau jis tik konfliktuodavo ir rėkdavo, tai per paskutinius metus pradėjo kelti ranką prieš mamą ir vaikus. Ji turi mažametę dukrą M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl P. P. elgesio, pastovaus rėkimo, įžeidinėjimo, keiksmažodžių ji pasidarė labai nerami, nervinga. Ne tik vaikai, bet ir ji su mama nuolat jaučia įtampą ir baimę. Paskutinį kartą, kovo 15 d. apie 21.30 val. P. P. girtas grįžo iš kaimyno ir vėl pradėjo prie jų visų kabinėtis. Įsiveržė į jų kambarį, kur apsirgusi miegojo jos dukrą, ir pradėjo šūkauti, keiktis ir stumdytis. Su mama bandė jį apraminti, bet jis darėsi dar agresyvesnis. Jis pradėjo stumdyti mamą, vis bandė jai suduoti. L. ir E. labai išsigando, kad jis vėl pradės mušti mamą. Traukė P. nuo jų. Prašė, kad jis apsiramintų ir nemuštų mamos. Pirmas tarp jų atsistojo E. P. iš pykčio, keikdamasis, jį jėga nustūmė ir E galva atsitrenkė į sieną. Ant kaktos pasirodė didelis guzas. Jis nuo skausmo pradėjo verkti. Tada L. puolė juos skirti ir atsistojo tarp jų. P. dar labiau supyko ir jėga ją atstūmė. Pradėjo rėkti, kad nelįstų, kad jei mažai gavo, tuoj dar gaus. Pastumta L. atsitrenkė į veidu į sieną. Stipriau susitrenkė žandą. Žandas paraudonavo. L. apsiverkė, bet P. į verkiančius vaikus nereagavo. M. nuo triukšmo prabudo, išsigandusi pradėjo verkti. Suprato, kad jos savo jėgomis P. nesuvaldys ir paskambino į policiją. P., išgirdęs, kad važiuoja policija, pabėgo. Pareigūnai jį surado šeštame aukšte, atvedė į jų kambarį. P. iš karto apsiramino, pradėjo aiškinti, kad jis nieko blogo nedarė. Bet supratęs, kad vis tiek rašo pareiškimą, pabėgo į savo kambarį ir ten, kai suprato iš triukšmo, pradėjo priešintis pareigūnams. Jie net panaudojo dujas, kad jį sulaikyti. Kaip jis priešinosi nematė, tik girdėjo, kad jis keikėsi ir rėkė. Ką būtent sakė pareigūnų atžvilgiu, nelabai girdėjo.
Ne kartą dėl P. P. smurto kreipėsi į policiją, bet nei profilaktiniai pokalbiai, nei įspėjimai ir apsilankymai pareigūnų, jokių rezultatų nedavė. P. P. po tokių pokalbių darosi agresyvesnis, dar labiau juos terorizuoja ir grasina susidoroti, jei geruoju neišeis. Bet jie neturėjo kur eiti. Bet dabar kai atsirado galimybė gyventi skyrium su juo, būtinai išeis iš jo namų. P. P. niekur oficialiai nedirba, o jei pasitaiko uždirbti, tai sumoka kažkiek už butą, o kitus pinigus prageria. Nei maistui, nei vaikams jokių pinigų neduoda. Kai minėjo, P. smurtaudavo ir ankščiau prieš mamą, net dūrė peiliukų, bet susitaikė. Ir ankščiau galima buvo jį apraminti, o dabar jis tapo nesuvaldomas. Nuolat muša vaikus, kelis kartus yra sudavęs ir jai. Bet rimtų sužalojimų nepatyrė, todėl į polikliniką nesikreipė.(b.l.9,10)
Iš nukentėjusiosios L. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad P. P. yra jos tėvas. Visi gyvena bendrabutinio tipo kambaryje. Tėvas jau daug metu geria. Kai jis būna girtas tai visada triukšmauja, keikiasi ir rėkia. Kai prisigeria labai dažnai muša mamą. Ji su broliais bando ją apginti, tada tėvas pradeda mušti ir juos. Jos jis ne labai muša, tik visada keikiasi ant jos visokiais žodžiais, įžeidinėja, vadina ją „kurva“, „prostitute“ ir kitokiais žodžiais. Dažnai stumdo. Brolius muša ranka ir stumdo. O mamą muša kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas. Paskutinį kartą, kai jį sulaikė policija, tėvas grįžo iš kaimyno namo girtas ir vėl pradėjo konfliktuoti. Mama su sese norėjo jį išstumti iš jų kambario, bet jis priešinosi, labai rėkė ir keikėsi, grasino, kad visus užmuš, kad išeitų iš jo buto. Pradėjo mušti mamą. D. tuo metu namuose nebuvo ir jis nieko nematė. Tada ji atsistojo tarp jų ir prašė, kad jis apsiramintų. Tėvas iš pykčio jėga nustūmė irji stipriai žandu atsitrenkė į sieną. Labai skaudėjo. Tėvas dar labiau pradėjo tyčiotis iš jos ir rėkti, įžeidinėti. Ji apsiverkė. Jis vėl norėjo suduoti mamai, tada E. puolė ginti mamą, bet tėvas jėga ir jį atstūmė. Jis atsitrenkė į sieną veidų. Ant kaktos iššoko didelis guzas. Ernestas nuo skausmo pradėjo verkti. Nuo jų verkimo tėvas pasidarė agresyvesnis ir dar daugiau rėkė. Sesuo paskambino į policiją. Tėvas išgirdo, kad iškviesta policija ir pabėgo. Bet jį surado ir sulaikė. Tėvas iš pradžių buvo ramus, o po to atrodo pastūmė vieną policininką ir užbėgo į savo kambarį, bandė uždaryti duris. Po to girdėjau triukšmą ir kaip jis keikėsi. Bet nematė kas ten vyko, nes buvo kitame kambaryje. Dėl tėvo elgesio jie labai dažnai kviečia policiją. Bet tai nepadeda. Jei jis blaivas, o blaivas jis būna labai retai, jis tyli, niekojiems nedaro. O kai girtas, tai labai triukšmauja, rėkia ir keikiasi. Kai jis grįžta iš policijos, būna piktas ir mums nuo to dar blogiau. Kai dabar tėvo nėra, jiems labai gerai. Jis nuolat visiems grasina, kad jei neišeisim iš jo buto, jis juos užmuš.(b.l.14)
Iš nepilnamečio nukentėjusiojo E. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kad P. P. yra jo tėvas. Aš su mama, broliu D. gyvename tėčio kambaryje. O sesės L. ir B. su savo dukra M. gyvena kitame kambaryje, šalia mūsų. Kai tėtis girtas mes visi bėgam slėptis pas seses į kambarį. Bet tėtis ir ten ateina ir barasi. Rėkia, kad atiduotumėm raktus nuo jo kambario. Tėvas visada geria. Tada jis būna labai piktas ir mus visus bara, stumdo, rėkia. O mamą dažnai muša. Aš ją su sese bandome apginti, bet tėtis stumdo ir mus. Jis rėkia, kad jei mes neišeisim iš jo buto, mus užmuš. Kai jis būna girtas man baisu ir aš bijau, kad jis mus užmuš. Kai tėtis negirtas, tai tada būna geras. Jis guli ir žiūri televizorių. Mūsų neliečia ir nerėkia. Kartais padaro valgyti ir pasiūlo mums, bet aš nevalgau, nes jis neskaniai gamina. Pinigų mamai neduoda. Kai tėtis girtas jis mane muša, nuolat kabinėjasi, stumdo, keikėsi ir rėkia. Dažnai kabinėjosi ir prie brolio, bet brolis stipresnis ir jį nustūmė. Tada tėtis labai supyksta ir muša mus. Kai tėčio nėra namuose, mus labai gera. Mes visi gyvename draugiškai. Kai šį kartą tėtis mane pastūmė, aš labai stipriai kakta atsitrenkiau į sieną. Labai skaudėjo. Aš pradėjau verkti. Jis stipriai pastūmė ir mano sesę Laurą. Ji taip pat veidu atsitrenkė į sieną. Jai irgi skaudėjo ir ji verkė. Bet tėtis mūsų neatsiprašė ir nepagailėjo. Jis niekada mūsų neatsiprašinėja. Aš norėjau apginti mamą, kad tėtis jos nemuštų. M. taip pat visą tai girdėjo ir labai stipriai verkė. Tėtis M. neliečia, bet ji visada stipriai verkia, nes bijo, kai tėtis triukšmauja.(b.l.17)
Iš nukentėjusiojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad patruliavimo metu apie 21.49 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), girtas tėvas triukšmauja, grasina susidorojimu ir vartoja smurtą vaikų atžvilgiu. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi M. L., kuri paaiškino, kad girtas sugyventinis P. P. sukėlė konfliktą, triukšmauja, grasina susidorojimu ir stumdė vaikus. Nepilnametė dukra L., gim. (duomenys neskelbtini) veidu atsitrenkė į sieną, o kitas vaikas-E., gim. (duomenys neskelbtini) stipriai atsitrenkė galvą į sieną. Vizualiai matėsi, kad vaikai iš tikrųjų patyrė smurtą ir fizinį skausmą. Pas berniuką ant kaktos matėsi didelis guzas, o pas mergaitę žandas buvo patynęs. Jiems atvykus, P. P. bute nebuvo. M. L. su dukra paaiškino, kad pastarasis išgirdęs, kad iškviesta policija, pabėgo. Jos nurodė kur jis gali būti. Su porininku L. V. pakilo į 6-ą aukštą ir ten už vežimėlių pamatė pasislėpusį P. P.. Jis iš karto pradėjo aiškinti, kad nieko nedarė ir nieko nemušė. Matėsi, kad jis yra nemažai išgėręs. Mes jį atvedė į butą. Viename kambariuke jo sugyventinė su dukra rašė pareiškimą, jis jį priiminėjo, o L. V. su P. P. buvo prieškambaryje. P. P. iš pradžių elgėsi ramiai, tik vis prašė, kad nerašytų pareiškimo, sakė , kad nieko čia nebuvo. Po kiek laiko išgirdo triukšmą. Kaip suprato, P. P., supratęs, kad pareiškimas vis tiek rašomas, bandė pasislėpti savo kambaryje ir uždaryti duris. Bet jie neleido. Įėjo į kambarį, prašė apsiraminti ir kartu važiuoti į komisariatą pasiaiškinti. Bet P. P. pasidarė labai agresyvus: pradėjo juos įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, keiktis, vadinti juos žodžiais, kurie žemina jų, kaip policijos pareigūnų, garbė ir orumą. Visą tai girdėjo ne tik jo sugyventinė, bet ir nepilnamečiai vaikai. P. P. nepakluso jų reikalavimui apsiraminti, o atvirkščiai pradėjo aktyviai priešintis. Padėjo juos stumdyti, kad jie išeitų iš kambario, spardė kojomis, kad jie negalėtų prie jo prisiartinti ir sulaikyti. Po to atsistojęs bandė jiems smūgiuoti, bet jie atsitraukė. Todėl jiems teko panaudoti spec.priemones- ašarines dujas ir vėliau, kai ir tai nepadėjo, guminę lazdą bei kovines imtynes veiksmus. Tik tada jiems pavyko uždėti P. P. antrankius. Bet ir jau būdamas su antrankiais jis vis bandė priešintis, spardė koja. Porą kartų pataikė jam iš kojos į koją, bet sveikatos sutrikdymas nepadarytas. Jie iškvietė greitąjį vaikams. Atvyko 53 brigada. Jie su sulaikytu P. P. išvažiavo į komisariatą. O medikai dar liko bute apžiūrėti vaikus. Važiuodamas automobilyje, P. P. jau nesipriešino, bet keikėsi ir vis juos įžeidinėjo. Vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais ir pan. Grasino susidorojimu. (b.l.21)
Iš nukentėjusiojo L. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad patruliavimo metu kartu su vyriausiuoju patruliu V. B. apie 21.49 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), girtas tėvas triukšmauja, grasina susidorojimu ir vartoja smurtą vaikų atžvilgiu. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi M. L., kuri paaiškino, kad girtas sugyventinis P. P. sukėlė konfliktą, triukšmauja, grasina susidorojimu ir stumdė vaikus. Nepilnametė dukra L., gim. (duomenys neskelbtini) veidu atsitrenkė į sieną, o kitas vaikas-E., gim. (duomenys neskelbtini) stipriai atsitrenkė galvą į sieną. Matėsi, kad vaikai iš tikrųjų patyrė smurtą ir fizinį skausmą. Pas berniuką ant kaktos matėsi didelis guzas, o pas mergaitę žandas buvo patynęs. Jiems atvykus, P. P. bute nebuvo. M. L. su dukra paaiškino, kad pastarasis išgirdęs, kad iškviesta policija, pabėgo. Jos nurodė kur jis gali būti. Jie pakilo į 6-ą aukštą ir ten už vežimėlių pamatė pasislėpusį P. P.. Jis iš karto pradėjo aiškinti, kad nieko nedarė ir nieko nemušė. Matėsi, kad jis yra nemažai išgėręs. Atvedė į butą. Viename kambariuke jo sugyventinė su dukra rašė pareiškimą. V. B. jas apklausinėjo. Jis su P. P. buvo prieškambaryje. P. P. iš pradžių elgėsi ramiai, tik vis prašė, kad nerašytų pareiškimo, sakė , kad nieko čia nebuvo. Staiga, P.p. stipriai jį pastūmė ir nubėgo į gretimą kambarį. Bandė uždaryti kambario duris. Jis laikė duris, kad jis jų neuždarytų. P. P. pradėjo rėkti, keiktis ir įžeidinėti jį kaip pareigūną visokiais necenzūriniais žodžiais. Išgirdęs triukšmą, pribėgo V. B.. Kartu įėjo į kambarį, prašė apsiraminti ir kartu važiuoti į komisariatą pasiaiškinti. Bet P. P. pasidarė labai agresyvus ir toliau juos įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, keikėsi, vadinti žodžiais, kurie žemina jį, kaip policijos pareigūnų, garbė ir orumą. Visą tai girdėjo ne tik jo sugyventinė, bet ir nepilnamečiai vaikai. P. P. nepakluso jų reikalavimui apsiraminti, o atvirkščiai pradėjo aktyviai priešintis. Padėjo juos stumdyti, kad išeitų iš kambario, spardė kojomis, kad negalėtų prie jo prisiartinti ir sulaikyti. Po to atsistojęs bandė smūgiuoti, bet jie atsitraukė. Todėl teko panaudoti spec.priemones- ašarines dujas ir vėliau, kai ir tai nepadėjo, guminę lazdą bei kovines imtynes veiksmus. Jam pavyko uždėti P. P. antrankius. Bet ir jau būdamas su antrankiais jis vis bandė priešintis, spardė koja. Porą kartų pataikė man iš kojos į koją, bei kai mosikavo rankomis, du kartus sudavė į krūtinės sritį. Sveikatos sutrikdymas nepadarytas. V. B. iškvietė greitąjį vaikams. Atvyko 53 brigada. Jie su sulaikytu P. P. išvažiavo į komisariatą. O medikai dar liko bute apžiūrėti vaikus. Važiuodamas automobilyje, P. P. jau nesipriešino, bet keikėsi ir vis įžeidinėjo. Vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Grasino susidorojimu, kad jiems bus bloga, kad jie nieko jam nepadarys ir pan. (b.l.24).
Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad P. P. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. 145 str. 1 d., ir 286 str. įrodyta visiškai ir nusikalstamų veikų kvalifikacija teisinga.
Skiriant bausmę kaltinamajam P. P. teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat į nusikalstamų veikų padarymo pavojingumo laipsnį – net kelias nusikalstamas veikas padarė prieš savo šeimos narius, tame tarpe ir prieš nepilnametį, visos jo veikos priskiriamos prie tyčinių, tačiau praeityje jis neteistas, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės jų vykdymą atidedant.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. P., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir skirti jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Jį taip pat pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir skirti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Jį taip pat pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir skirti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Jį taip pat pripažinti kaltu pagal LR BK 286 str. ir skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdų ir galutinę subendrintą bausmę P. P. paskirti vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį per 10 mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės vykdymo atidėjimą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, įpareigojimo vykdymą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose, į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2012-03-17.
Kardomąją priemonę – suėmimą P. P. panaikinti ir paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje paskelbus nuosprendį
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą apeliaciniu skundu.