- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-185-383-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- N. T.
- Advokatai
- Aida Lilija Krukonienė
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, gynėjai advokatei Aidai Lilijai Krukonienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. T. gynėjos advokatės Aidos Lilijos Krukonienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
N. T. nuteistas pagal LR BK 146 str. 2 d., 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė: pagal LR BK 146 str. 2 d. – 2 (dveji) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal LR BK 149 str. 2 d. – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo; pagal LR BK 150 str. 2 d. - 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo. Pagal LR BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (LR BK 63 str. 1. 5 d. 1 p.), griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė - 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo. Ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.) subendrinta su bausme, paskirta pagal LR BK 146 str. 2 d. ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 8 (aštuoneri) metai laisvės atėmimo; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. T. nuteistas pagal LR BK 146 str. 2 d. už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. R. ir D. S. (kurie nuteisti 2009-09-19 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu) bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpiu nuo 2008-06-27 nakties iki 2008-06-30, tiksliau nenustatytu laiku, prieš nukentėjusiąją D. B. nuolat panaudojant psichinį smurtą, laikė ją prieš jos valią bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ilgiau nei 48 valandas, tokiais veiksmais neteisėtai suvaržė nukentėjusiosios laisvę pasirinkti savo buvimo vietą.
Be to, N. T. nuteistas pagal LR BK 149 str. 2 d. už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. R. ir D. S. (kurie nuteisti 2009-09-19 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, D. S. pagrasinus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir atlikus vieną lytinį aktą į makštį prieš nukentėjusiosios valią, A. R. pagrasinus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir sakant ,,reikia jai užnešti į galvą“ ir taip savo buvimu atimant galimybę priešintis, N. T. prieš nukentėjusiosios D. B. valią atliko lytinį aktą į makštį.
Be to, N. T. nuteistas pagal LR BK 150 str. 2 d. už tai, kad jis, 2008-03-26, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) bendrai veikdamas kartu su D. S., A. R. (kurie nuteisti 2009 09 19 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudojo fizinį smurtą – nukentėjusiajai D. B. sudavė teleskopine lazda ne mažiau kaip 21 smūgį į įvairias kūno vietas, D. S. pagrasinus panaudoti fizinį smurtą ir patenkinus lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, A. R. su D. S. laikant nukentėjusiosios D. B. kojas ir taip atimant galimybę priešintis, N. T. įkišo prieš D. B. valią į jos makštį butelį, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais tenkino savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. T. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo N. T. išteisinti dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Skunde nurodoma, jog nuteistojo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra nepagrįstas, dėl to jis turi būti panaikintas, kadangi yra neįrodytas N. T. dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. N. T. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, nukentėjusios D. B. prieš jos valią bute nelaikė, neteisėtai jos laisvės nesuvaržė, ir neatliko jokių lytinių aktų prieš jos valią. Šiame nusikaltime jis nedalyvavo. Nusikalstamų veikų padarymo laiku jis iš viso nebuvo Kaune. N. T. kaltės nepatvirtina nei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, nei teisminio nagrinėjimo metu surinkta medžiaga. Pagrindiniu įrodymu teismas laikė nukentėjusiosios duotus parodymus, kurie yra prieštaringi, menamojo ar spėjamojo pobūdžio, dėl to yra abejotini. Teismas juos turėjo vertinti kritiškai, ištirti jos asmenybę, įvertinti tai, kad ji gydėsi psichiatrinėje klinikoje. Ji į butą atvyko pati, prašydama išvežti ją į užsienį dirbti prostitute. Bylos nagrinėjimo teisme metu ji buvo mirusi, todėl teismas negalėjo jos parodymų patikrinti. Teismas suklydo, vertindamas nukentėjusiosios parodymus. Dėl tos priežasties nuosprendis yra grįstas prielaidomis, kurios negali būti pripažintos įrodymais. Tokiu būdu baudžiamoji byla yra išnagrinėta neišsamiai, šališkai. Nuteistųjų A. R. ir D. S. parodymai tik patvirtina nuteistojo versiją, jog N. T. nusikaltime nedalyvavo. Jie jį apkalbėjo, žinodami, kad jis slapstosi, ir tokiu būdu norėjo padėti savo gynybai. Patvirtino, kad nukentėjusioji reikalavo pinigų už parodymų pakeitimą. Be to, teismas neištyrė visų liudytojų duotų parodymų, kadangi jie teisme nebuvo apklausti, nes nedalyvavo. N. T. iškelta versija – tai, kad jis nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, o buvo kitoje vietoje, nebuvo paneigta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas turėjo išsiaiškinti N. T. teisinančias aplinkybes, neperkeliant įrodinėjimo naštos jam. Nuteistojo duoti parodymai yra nuoseklūs. Teismas atmetė eilę prašymų, tokiu būdu suvaržydamas nuteistojo teisę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Iš jo buvo atimta galimybė teikti teismui įrodymus, užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, tuo padedant teismui teisingai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus. Esantys įrodymai buvo įvertinti šališkai ir neobjektyviai. Teismo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Įrodymų, jog N. T. padarė nusikalstamą veiką, šioje byloje pakankamai surinkta nėra. N. T. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. T. apeliacinis skundas atmestinas.
BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
Nuteistasis nepagrįstai skunde teigia, kad jis neįvykdė Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai bei pagrįstai N. T. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nuteistasis N. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė, teisme kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino. Jo kaltę, padarius jai inkriminuojamus nusikaltimus, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Ištyręs visus teismui pateiktus įrodymus, teismas padarė teisingą išvadą, jog N. T. veikdamas bendrininkų grupėje su D. S. ir A. R. bei dar vienu nenustatytu asmeniu, vartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. B., ją išžagino bei seksualiai prievartavo. D. B. savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti mirus nukentėjusiajai ( LR BPK 276str.1d.1p.), patvirtino nuosekliai kokius veiksmus prieš ją atliko D. S. ir A. R. bei N. T.. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, argumentuoti, patvirtinti kitais objektyviais įrodymais, o būtent įvykio vietoje rastais kruvinais drabužiais, tame tarpe apatinėmis kelnaitėmis, teleskopine lazda, lipnia juosta. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais. Nors N. T. kategoriškai neigia ne tik žaginęs ir seksualiai prievartavęs nukentėjusiąją bet ir buvęs tame bute, tačiau tokie jo parodymai visiškai nepagrįsti, nes objektyviai nustatyta, jog N. T. nusikaltimo metu buvo minėtame bute. Nukentėjusioji atpažino N. T., nurodė, jog jį draugai vadino ,,M.“, kad N. T. pravardė ,,M.“ patvirtina ne tik kaltinamųjų D. S. ir A. R. parodymai teisiamojo posėdžio metu, bet ir į A. R. ir K. P. mobiliųjų telefonų atmintį įvestas mobiliojo ryšio numeris ,,M.“ vardu, tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog šiuo abonento numeriu naudojosi N. T.. Tai, jog nukentėjusioji nesumaišė N. T. su kitu asmeniu, patvirtina ta aplinkybė, jog nukentėjusioji nuosekliai papasakojo apie ją išžaginusio asmens žmoną (R. T.) pokalbį su ja bei jų dukrą, kurios buvo bute. Aplinkybę, jog bute buvo N. T. žmona R. patvirtino ir A. R. bei D. S.. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, jog yra neįrodyta, kad N. T. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nuteistojo N. T. kaltę grindė ištirtų įrodymų visetu.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį N. T. atžvilgiu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus. Klaidingai skunde teigiama, kad pagrindiniu įrodymu teismas laikė nukentėjusiosios duotus parodymus, kurie yra prieštaringi. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą. Todėl pagrįstai teismas rėmėsi liudytojų, kurie apie veikos padarymo aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiosios, parodymais, patvirtinusiais būtent nukentėjusiosios parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes detales ir leidusiais padaryti neabejotiną išvadą, kad šie parodymai yra teisingi, atitinkantys faktines veikos padarymo aplinkybes. Liudytojos G. N. parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji priėjo prie liudytojos buto durų ir prašė leisti paskambinti, o įsileista į butą, ji pasakojo, kad buvo laikoma bute prieš jos valią, kad nevalgiusi, kad ją mušė, prievartavo, kišo butelį, kad ji bijojo šaukti, nes buvo prigąsdinta, ją saugojo. Nepagrįstai nuteistasis skunde teigia, kad nukentėjusios D. B. prieš jos valią bute nelaikė, neteisėtai jos laisvės nesuvaržė. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais, nes jie nuoseklūs, atitinka liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus. Nustatyta, kad D. B. po prieš ją panaudotos prievartos labai išsigando, turėjo realų pagrindą manyti, jog jei išėjus iš buto, bus surasta ir bus įvykdyti kaltinamųjų grasinimai ją nužudyti. D. B. buvo įbauginta ir išeiti bijojo. Versija, jog nukentėjusioji viską išsigalvojo tikslu pasipelnyti, kad jos parodymais negalima remtis, nes ji psichinis ligonis, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis – nei A. R., nei D. S. aplinkybių apie pinigų reikalavimą iš jų nenurodė, nors nagrinėjant jų bylą, nukentėjusioji buvo teismo posėdžių salėje, davė parodymus, kaltinamieji turėjo galimybę užduoti jai klausimus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl N. T. padarytų nusikalstamų veikos, numatytų LR BK 146 str. 2 d., 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. padarymo.
Nuteistojo skundo teiginys, kad teismas atmetė eilę prašymų, tokiu būdu suvaržydamas nuteistojo teisę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų, kad tokiu būdu iš jo buvo atimta galimybė teikti teismui įrodymus, užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, tuo padedant teismui teisingai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus yra apylinkės teismo išspręsti ir netenkinti kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyviai neprašė atlikti įrodymų tyrimo.
Skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje esantys įrodymai buvo įvertinti šališkai ir neobjektyviai. BPK 58 str. nušalinimo pagrindų nenustatyta. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių nepagrįstų prašymų, susijusių su įrodymų tyrimu ir vertinimu, netenkinimas nėra pakankamas pagrindas nušalinimams reikšti, o sprendimas tokiu pagrindu reiškiamus nušalinimus atmesti nereiškia, kad teismo procesas vyko šališkai. Šališkumas yra susijęs su būtent išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, jų esant nekonstatuoja ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma N. T. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo patvirtino. Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo N. T. apeliacinį skundą atmesti.