Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Renatai Cibulskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. pareiškimą dėl terminų prašymui bei dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti atnaujinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities viršininko administracija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmą kartą dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi dar 1997 m. Jam pasakė, kad neturi pakankamai dokumentų, todėl žemės niekas negrąžins. Yra lenkas, visą laiką augo ir gyveno lenkiškoje aplinkoje, todėl neišmoko ir dabar nemoka lietuvių kalbos. Buvo suklaidintas, kad neverta nė bandyti atkurti nuosavybės teises. Nemoka lietuvių kalbos, todėl pats neturėjo galimybių aiškintis savo teisių. Sunki materialinė padėtis, nuolat blogėjanti sveikatos būklė, problemos šeimoje sutrukdė pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises. 2007 m. pavasarį, suradęs kelis papildomus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į žemę, vėl kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių Nemėžio seniūnijoje.

Tvirtina, kad kiek leido sveikatos būklė, nuo pat 1991 m. domėjosi galimybe atkurti nuosavybės teises, tačiau tik 2007 m. pavyko sužinoti, kad turi galimybę atkurti nuosavybės teises. Nedirba nuo 2000 m. Yra neįgalus, darbingumo lygis siekia tik 40 proc. 2002 m. gavo II invalidumo grupę. Sveikatos būklė pradėjo blogėti nuo 1987 m. Dėl lėtinės galvos smegenų išemijos ligos nuolat svaigsta galva, sutrinka judesių koordinacija, priepuolių metu nutirpsta kūnas, negali judėti. Turi aukštą kraujospūdį, serga lėtiniu bronchitu. Nuo 1997 m. kiekvienais metais po 2-3 kartus guli ligoninėse, o tuo metu, kai neguli ligoninėse, privalo gydytis ambulatoriškai. Dėl šių nuolatinių sveikatos problemų, besitęsiančių nuo 1997 m., negalėjo vaikščioti ir užsiimti dokumentų paieška.

Taip pat turi problemų šeimoje. Jo sūnus yra priklausomas nuo alkoholio ir narkotikų. Su žmona globoja ir augina jo nepilnametę dukrą. Vaiko motina taip pat piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotikais.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašymą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 17 str. 1 d., Žemės reformos įstatymo 16 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 98, 103-105, 112-113, 115 p. nuostatas, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą, o sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn žemę neatlygintinai priima apskričių viršininkai. Atkūrimo įstatymo 10 str. (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatytas prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais. Tai rodo straipsnio 1 ir 4 d. nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata, pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Svarbių priežasčių konstatavimas ar nekonstatavimas atliekamas konkretaus teismo, nagrinėjančio individualų visuomeninį santykį, atsižvelgiant į pateikiamas faktines aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, laiko aspektą. Nagrinėjant šį (terminų atnaujinimo) klausimą, būtina atsižvelgti ir į pretendento, besistengiančio atkurti nuosavybės teises, veiksmų operatyvumą, Atkūrimo įstatymo paskirtį, konstitucinį teisinės valstybės principą.

Ta skunde nurodyta aplinkybė, kad tik 2007 m., gavus reikiamus dokumentus, B. B. sužinojo, kad gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises, negali būti laikoma svarbia priežastimi. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių svarių įrodymų, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo negalėjo kreiptis kur kas anksčiau, kol įstatymo nustatyti terminai dar buvo nepasibaigę.

Administracinėje byloje nekyla ginčo, kad B. B. turi negalavimų, kurie neabejotinai daro įtaką jos gyvenimo kokybei, pilnavertiškumui, bendravimui su kitais visuomenės nariais, galimybei veikti taip, kaip galėtų veikti visapusiškai pajėgus žmogus, bet, teisėjų kolegijos nuomone, visa tai nėra pakankamas pagrindas atnaujinti terminus paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusią žemę bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Laiko tarpas pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises bei pateikti nuosavybes teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus buvo pakankamas išreikšti savo valią tiek pareiškėjo asmeninėmis jėgomis (kaip nurodyta skunde, iki 2000 m. jis netgi dirbo), tiek kreipiantis pagalbos į kitus asmenis. Pareiškėjo, gyvenančio Lietuvoje, nesugebėjimas per tokį ilgą laikotarpį paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir reikiamus dokumentus vertintinas kaip nerūpestingumas, o tai yra subjektyvi, nuo pareiškėjo pasirinkto elgesio būdo priklausanti terminų praleidimo priežastis.

Tai, kad B. B. dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, sunkios materialinės padėties, problemų šeimoje nesugebėjo tinkamai ginti savo teises, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra laikytinos svarbiomis, praleistus terminus pateisinančiomis priežastimis. Pareiškėjas, kaip jau buvo minėta, galėjo kreiptis pagalbos į kitus asmenis. Visi asmenys privalo laikytis galiojančių teisės aktų nuostatų, o ne savarankiškai pasirinkinėti savo elgesio modelį.

B. B. skunde akcentuojama, jog pareiškėjas buvo suklaidintas atitinkamų valstybės tarnautojų dėl galimybės pretenduoti į nuosavybės teisų atkūrimą, tačiau byloje nėra nė vieno įrodymo apie tokį asmens suklaidinimą. Todėl ši pareiškėjo iškelta versija taip pat atmestina kaip nepagrįsta.

Įvertinusi visus pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, kolegija daro išvadą, kad ne aplinkybės, nepriklausančios nuo asmens valios, sutrukdė pretenduoti atkurti nuosavybės teises, o pačio pretendento valios stoka, todėl B. B. prašymas dėl praleistų terminų atnaujinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d.,

nusprendė:

pareiškėjo B. B. prašymą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.