Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams: R. L., S. J., L. P., pareiškėjos B. P. atstovei advokatei L. L.,

nedalyvaujant pareiškėjai B. P., suinteresuotiesiems asmenims R. P., A. L., B. K. ir suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų – R. L., S. J., L. P. ir B. P. – pareiškimą suinteresuotiems asmenims – R. P., A. L., B. K. bei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais pareiškime išdėstytais bei pareiškėjų ir pareiškėjos B. P. atstovės teismo posėdžio metu patvirtintais argumentais: pareiškėjų seneliai I. P. ir V. P. susituokė (duomenys neskelbtini). I. P. mirė (duomenys neskelbtini), V. P. – (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje seneliams gimė: sūnus I. J. P., miręs (duomenys neskelbtini), sūnus I. D. P., miręs (duomenys neskelbtini), duktė B. P. – K., ir duktė A. P. – L.. Suinteresuotasis asmuo R. P. yra 1992 m. liepos 14 d. mirusio Ignoto D. P. sūnus. Pareiškėjų tėvas I. J. P. nuo gimimo iki mirties (ir sudaręs santuoką) gyveno kartu su tėvu ir motina. Visi jo vaikai – pareiškėjai yra gimę (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus tėvui visi liko gyventi su senele V. P. iki jos mirties. Po senelės mirties (duomenys neskelbtini) taip pat gyveno minėtuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Po senelės mirties į notarą su pareiškimais apie palikimo priėmimą nesikreipė ir paveldėjimo byla po jos mirties užvesta nebuvo. Manė, kad to daryti nebūtina, nes ten gyveno. Po V. P. mirties liko nepaveldėtas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai, kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Po senelės mirties pareiškėjai liko gyventi minėtuose namuose, ten gyvena iki šiol kaip pilnateisiai savininkai ir valdo visą likusį V. P. kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, jį valdydami moka visus priklausančius mokesčius, tvarko aplinką, prižiūri namus, sodą, aplinką, šienauja žolę. Namuose yra likę senelės asmeniniai daiktai: patalynė, religinės relikvijos, indai, kiti namų apyvokos daiktai. Visais likusiais daiktais naudojasi kaip tikri savininkai. Todėl mano, kad atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė palikimą, valdydami ir rūpindamiesi senelės namais, reikia nustatyti siekiant užvesti paveldėjimo bylą po V. P. mirties (duomenys neskelbtini) ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų – R. L., S. J., L. P. , B. P. atstovės advokatei L. L. paaiškinimais teismo posėdyje, pareiškėjų paaiškinimais pareiškime, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2001 m. sausio 12 d. mirė pareiškėjų bei suinteresuotuojo asmens R. P. senelė ir suinteresuotųjų asmenų – A. L. bei B. K. – mama V. P. (b. l. 4-6, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 32, 81), po kurios mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad V. P. būtų sudariusi testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 str. 2 d.), ir byloje yra Testamentų registro duomenys, patvirtinantys, jog, atlikus užklausą pagal mirusiosios asmens kodą, nėra įregistruotų V. P. testamentų, (b. l. 13). Pareiškėjai yra įstatyminiai V. P. įpėdiniai atstovavimo teise, nes jų tėvas I. J. P. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 34), t. y. prieš savo motinos (b. l. 25) mirtį. Mirusiosios sutuoktinis – pareiškėjų senelis I. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 27, 28), o suinteresuotojo asmens R. P. tėvas I. D. P. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 33).

Pareiškėjų pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Kaip jau buvo minėta, V. P. mirė 2001 m. sausio 12 d.

Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (pagal CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos). Taikant normą, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (mirties datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Įstatyminiai įpėdiniai po V. P. mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, po V. P. mirties likusio jo turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nei vienas iš įstatyminių įpėdinių neįformino – iš Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V. B. liudijimo (b. l. 12) matyti, kad po V. P., mirusios (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta paveldėjimo byla ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Teismui pateiktame pareiškime pareiškėjai nurodė, kad jie senelės palikimą priėmė faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų, matyti, kad faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė rūpinimusi po senelės mirties likusiu nekilnojamuoju turtu, jos asmeniniais daiktais, namų apyvokos reikmenimis, jiems su mama – mirusio I. J. P. sutuoktine M. P. (b. l. 35) – gyvenant V. P. priklausančiame name, jo priežiūra, mokesčių mokėjimu ir kt. (b. l. 4-6, 10, 11, 82, 92-98). Suinteresuotieji asmenys – A. L. bei B. K. – atsiliepimuose į pareiškimą patvirtino, jog pareiškėjai gyveno kartu su seneliais ir tėvu nuo gimimo iki senelio, tėvo, vėliau senelės – tėvo motinos mirties, ir po V. P. mirties taip pat liko gyventi jai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po senelės mirties R. L., S. J., L. P. ir B. P. priėmė visą jos palikimą, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti (b. l. 10, 11). Įvertinus byloje pareiškėjų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjai per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo senelės V. P. palikimą, t. y. atliko anksčiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laiko savo senelės palikimu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog jie palikimą priėmė pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos A. T. 2005 m. gruodžio 29 d. Senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas).

Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai – R. L., S. J., L. P. ir B. P. – priėmė palikimą, atsiradusį po jų senelės V. P. mirties 2001 m. sausio 12 d., faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų – R. L., S. J., L. P. ir B. P. – pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2001 m. sausio 12 d., faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.