- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2006-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-174/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė (pran.)
- Atsakovas
- valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, valstybės įmonei Klaipėdos, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
- Advokatai
- Ramunė Dulevičienė, Arūnas Ivancius
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovėms Dovilei Pečiulytei – Steponaitienei, advokatei Ramunei Dulevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. L2-685-524/2005 pagal ieškovo laivų krovos akcinės bendrovės ,,Klaipėdos Smeltė“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas laivų krovos akcinė bendrovė (toliau – LKAB) ,,Klaipėdos Smeltė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 338 496 Lt išlaidų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos 2002 m. rugpjūčio 20 d. sutartimi Nr. 20-58/2002ž (su vėlesniais pakeitimais) bei prieš šią sutartį galiojusiomis sutartimis LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ nuomojasi 248 606 kv. m. ploto uosto žemės sklypą ir naudojasi prie nuomojamo sklypo esančiomis krantinėmis, tarp jų ir krantinėmis Nr. 82-89. 2001-ųjų metų infrastruktūros objektų statybos ir rekonstravimo darbų patvirtintoje sąmatoje krantinių Nr. 81-100 rekonstravimui buvo numatyta 8 000 000 Lt su sąlyga, kad techninis projektas bus patvirtintas iki 2001 m. gegužės 1 d. Kadangi Belgijos kompanija HAECON, kuriai VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė užsakymą parengti krantinių Nr. 81-100 rekonstrukcijos techninį projektą, visos apimties techninio projekto neparengė ir neatliko būtinų geologinių tyrinėjimų, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ atstovų 2001 m. rugsėjo 12 d. susitikimo metu nutarta, kad LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ parengs alternatyvų krantinių Nr. 81-100 rekonstravimo techninį projektą. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2001 m. rugsėjo 26 d. raštu neprieštaravo, kad LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ parengtų alternatyvų krantinių Nr. 81-100 rekonstravimo techninį projektą. Remdamasi anksčiau nurodytais dokumentais, LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 2001 m. rugsėjo 24 d. sudarė sutartį su MTĮ ,,Geoprojektas“, pagal kurią MTĮ ,,Geoprojektas“ atliko inžinerinius geologinius tyrimus objektui, pateikė ataskaitą ir PVM sąskaitą-faktūrą 130 509 Lt su PVM, kurią LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. lapkričio 28 d. visiškai apmokėjo. Su UAB ,,Projektų ekspertizė“ 2001 m. spalio 24 d. buvo sudaryta ekspertizės rangos sutartis dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 81-100 hidrotechninės dalies techninių sprendimų ekspertizės. Šioje sutartyje numatytų darbų kaina - 5000 Lt su PVM, kurią ieškovė 2001 m. lapkričio 12 d. sumokėjo UAB „Projektų ekspertizė“. Vadovaudamasi LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 2001 m. spalio 23 d. raštu, VšĮ ,,Statybos ir projektavimo sisteminimo (SPS) centras“ pateikė krantinių Nr. 81-100 rekonstrukcijos principinių konstrukcinių sprendimų įvertinimo ekspertizės išvadą ir 4 956 Lt PVM sąskaitą-faktūrą su PVM, kurią LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ apmokėjo 2001 m. lapkričio 19 d. Su AB ,,Pramprojektas“ 2001 m. lapkričio 21 d. buvo sudaryta projektavimo-tyrinėjimo darbų sutartis dėl Klaipėdos uosto krantinių Nr. 81-100 (I-os eilės krantinių Nr.82-89) techninio projekto parengimo. Už užbaigtą sutartinį darbą AB ,,Pramprojektas“ pateikė LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ PVM sąskaitų-faktūrų iš viso už 140 656 Lt su PVM sumą, jas LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ visiškai apmokėjo 2002 m. rugsėjo 17 d. Kadangi 2002 m. liepos 24 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasiūlė LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ patikslinti krantinių Nr. 82-89 projektavimo užduotį ir pakoreguoti rengiamą techninį projektą, LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. lapkričio 19 d. pasirašė su AB ,,Pramprojektas“ projektavimo-tyrinėjimo darbų sutartį Nr. 134-02-155/27 dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 82-89 techninio projekto atlikimo. AB ,,Pramprojektas“, užbaigusi sutartinį darbą, pateikė LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ PVM sąskaitų-faktūrų už bendrą 57 375 Lt su PVM sumą, jas LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 2003 m. vasario 26 d. visiškai apmokėjo. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos 2002 m. rugpjūčio 20 d. sutarties 2 priedo 9 punktą hidrotechninių įrenginių statybą ir rekonstravimą atlieka Nuomotojas (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) iš savo lėšų, jeigu kitaip nenumatyta atskirose sutartyse tarp Nuomotojo (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) ir Nuomininko (LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“), tačiau atskirų susitarimų tarp LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 82-89 rekonstrukcijos sudaryta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovo naudai 338 496 Lt išlaidų už alternatyvaus projekto parengimą bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
Teismas nurodė, kad šalių tarpusavio santykius reguliuoja tarpusavio sutartiniai įsipareigojimai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas bei susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechnikos statinių eksploatacijos taisyklės. Šalių atstovų 2001 m. rugsėjo 12 d. susitikimo metu buvo nutarta, jog ieškovas parengs krantinių Nr. 81-100 techninį projektą. Šio nutarimo 2.2 punkte buvo nustatyta, kad ieškovas užsako alternatyvųjį projektą iš savo lėšų, nereikalaudamas kompensacijos iš atsakovo. Aiškindamas šį punktą lingvistiškai teismas padarė išvadą, kad yra skirtingos žodžių ,,užsakyti’’ ir ,,parengti’’ reikšmės. ,,Užsakyti‘‘ reiškia pavesti padaryti, susitarti, kad padarytų, o ,,parengti’’ reiškia padaryti tinkamą. Todėl šis punktas siejamas su lėšomis, reikalingomis projekto užsakymo stadijoje. Be to, pagal tuo metu galiojusią Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 26 straipsnio redakciją, įsigaliojusią 2001 m. lapkričio 1 d., nuomininkas, išsinuomotoje uosto žemėje pagerinęs infrastruktūros objektus, turi teisę į padarytų šiam tikslui išlaidų atlyginimą arba jų įskaitymą į uosto žemės nuomos mokestį. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechnikos statinių eksploatavimo taisyklių 4 ir 5 punktuose. 2001 m. rugsėjo 12 d. susitikimo protokolo nuostata, nepakeitus nuomos sutarties, kaip prieštaraujančia paminėtoms taisyklėms bei tuo metu galiojusiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 26 straipsnio redakcijai, negali būti vadovaujamasi kaip sutartiniu ieškovės įsipareigojimu. Teismas pažymėjo, jog pagerinimo išlaidos nuomininkui neatlyginamos tik tuo atveju, jei pagerinimas padarytas be nuomotojo leidimo. Ši nuostata atitinka ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos 2002 m. rugpjūčio 20 d. sutarties Nr. 20-58/2002ž 21 punktą bei jos priedo Nr. 2 9.3 punktą.
Teismas pripažino nepagrįsta atsakovės poziciją, kad šiam ginčui turėtų būti taikoma vėlesnė šio straipsnio redakcija, įsigaliojusi 2002 m. gruodžio 24 d., nes iš protokolo teksto galima padaryti išvadą, kad tai buvo sutartinių santykių pradžia, dėl ko ieškovas užsakė, o tik vėliau atsakovas perdavė ieškovui, kaip patikėjimo teisės į uosto žemę turėtojui, šį projektą. Teismas, įvertinęs ir tolesnį šalių susirašinėjimą, padarė išvadą, kad pats atsakovas 2001 m. rugsėjo 12 d. protokolo 2.2 punktu nesivadovavo, nes iš 2004 m. balandžio 28 d. rašto nustatyta, jog ieškovui tik siūloma sumažinti šio projekto kainą, tačiau pačios reikalavimo teisės atsakovas neginčija. Tai, jog projektą ieškovas perdavė atsakovui, įrodo, kad ieškovo tikslas buvo tik padėti parengti tokį projektą, tačiau dėl tolesnių darbų sprendimą turi priimti atsakovas.
Tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius teismas teisiškai vertino CK 6.501 straipsnio pirmosios dalies prasme, numatančia nuomininko teisę gauti iš nuomotojo jo turėtas išlaidas už išnuomoto daikto pagerinimą. Teismas padarė išvadą, jog tokia atsakovo pareiga išplaukia iš nuomos sutarties, jos priedo Nr. 2 bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatymo 26 straipsnio redakcijos, galiojusios 2001 m. rugsėjo 12 d. Atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, nes dėl ieškovo atliktų apmokėjimų atsakovas pagerino savo turtą ir sutaupė savo lėšas, kurias būtų privalėjęs sumokėti už alternatyvaus projekto parengimą. Teismas vadovavosi CK 1.5 straipsniu, kur įtvirtinta teisinių santykių subjektų pareiga veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, nes atlikti krantinių pagerinimai pagal projektą negalės būti atskirti ir perduoti nuomininkui CK 6.501 straipsnio antrosios dalies prasme, nes šie objektai yra valstybės nuosavybė, kuriuos patikėjimo teise valdo atsakovas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:
1) teismas neturėjo faktinio pagrindo taikyti CK 6.501 straipsnio nuostatų kilusiam ginčui spręsti, nes atsakovas ieškovui nėra ir nebuvo išnuomavęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 82-89. Pažymi, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 5 punktą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija gali nuomoti tik uosto žemę, tačiau ne krantines. Be to, vadovaujantis CK 6.545 straipsnio antrąja dalimi, ginčo, kilusio tarp ieškovo ir atsakovo, atveju turėtų būti taikomos specialaus įstatymo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo, normos;
2) teismas turėjo vadovautis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo galiojančios redakcijos 26 straipsnio 2 ir 3 dalių imperatyviais reikalavimais, o ne Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos 2002 m. rugpjūčio 20 d. sutarties Nr. 20-58/2002ž 21 punkto nuostatomis, nes, esant tęstiniam sutartinių santykių pobūdžiui, sutarties vykdymas turi atitikti imperatyviąsias teisės normas, galiojančias vykdant sutartį (CK 6.157 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2005;);
3) teismas nepagrįstai taikė nebegaliojančią Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 26 straipsnio redakciją. Kadangi projektas atsakovui buvo perduotas 2003 m. kovo 6 d. ir 2003 m. kovo 17 d., teismas, vadovaudamasis CK 1.7 straipsnio reikalavimais, turėjo taikyti projekto perdavimo metu galiojusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas. Kadangi ieškovas atsakovui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 82-89 projektą perdavė nesudarius uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutarties, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus dėl išlaidų atlyginimo;
4) teismas netinkamai įvertino 2001 m. rugsėjo 12 d. dvišalio susitikimo, kuriame ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas užsakys alternatyvų krantinių Nr. 81-100 rekonstravimo projektą iš savo lėšų, nereikalaudamas kompensacijos iš atsakovo, protokolo prasmę. Šiame protokole šalių aptartas sąlygas atitinka ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2001 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. 01-51-2235, kuriame nurodyta, jog VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neprieštarauja, kad LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ savo lėšomis parengtų alternatyvų krantinių Nr. 81-100 rekonstravimo techninį projektą. Atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ vykdys 2001 m. rugsėjo 12 d. dvišalio susitikimo metu prisiimtus įsipareigojimus ir nereikalaus kompensacijos už alternatyvų krantinių Nr. 81-100 rekonstravimo projektą. Teismas protokolo nevertindamas kaip šalių sutartinio įsipareigojimo, pažeidė CK 1.2 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytus sutarties laisvės ir teisėtų lūkesčių principus bei CK 6.189 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią;
5) šiam ginčui negali būti taikomos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos, nes CK 6.242 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita be teisinio pagrindo asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, tuo tarpu pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 26 straipsnio 3 dalį toks praturtėjimas nelaikomas neteisėtu, nes uosto infrastruktūra buvo pagerinta nesudarius uosto infrastruktūros pagerinimo sutarties.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Ieškovas 2002-08-20 žemės nuomos sutartimi sudaryta su atsakovu nuomojasi 248606 kv.m. ploto uosto žemės sklypą bei naudojasi prie šio sklypo esančiomis krantinėmis, tame tarpe ir krantinėmis 82-89 dėl kurių rekonstrukcijos ieškovas paruošė projektinę techninę dokumentaciją. Už rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos paruošimą ieškovas yra sumokėjęs 338496 Lt, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.
Ieškovo (nuomininko) ir atsakovo (nuomotojo) santykius reglamentuoja 2002-08-20 šalių sudaryta nuomos sutartis (toliau nuomos sutartis) (b.l. 8-31), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas.
Nuomos sutarties 21 punktu nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomotojui leidus nuomininkas pagerino uosto infrastruktūros objektus arba sukūrė naujus, tai turi teisę į būtinųjų išlaidų atlyginimą arba į uosto žemės nuomos mokesčio įstatymą. Sutarties priedo Nr. 2 (b.l. 11) išdėstytose sąlygose atskirai aptarta hidrotechninių statinių eksploatavimo tvarka. Kad krantinės yra priskirtinos hidrotechniniams statiniams tarp šalių ginčo nėra. Vadinasi, ieškovo (nuomininko) naudojimosi krantinėmis tvarką nustato nuomos sutartis (priedas Nr. 2) bei, kaip numatyta nuomos sutartyje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechnikos statinių eksploatacijos taisykles, patvirtintos Susisiekimo ministro 2000-12-04 įsakymu Nr. 349. Nuomos sutarties Priedo Nr. 2 9 punktu nustatyta, kad nuomotojas savo lėšomis atlieka, jeigu kitaip nenumatyta atskirose sutartyse tarp nuomotojo ir nuomininko, hidrotechninių statinių dangų remontą, šių statinių statybą ir rekonstrukciją.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovas parengė ir perdavė atsakovui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių techninį projektą ir dėl šio fakto tarp šalių ginčo nėra. Už krantinių techninio projekto parengimą ieškovas yra sumokėjęs, ką patvirtina byloje esantys mokėjimo dokumentai ir dėl šio fakto tarp šalių taip pat ginčo nėra. Kaip jau buvo pasakyta pagal Nuomos sutarties Priedo Nr. 2 numatytas sąlygas hidrotechninių statinių dangų remontą, statybą ir rekonstrukciją nuomotojas atlieka savo lėšomis. Tačiau šioje nuostatoje yra numatyta išlyga – jeigu kitaip nenumatyta atskirose sutartyse. Sprendžiant klausimą dėl krantinių Nr. 81-100 rekonstravimo techninio projekto parengimo, šalys 2001-09-12 dvišalio susitikimo metu svarstė šį klausimą ir sutarė, kad ieškovas užsakys alternatyvų krantinių rekonstravimo techninį projektą ir kad tai padarys savo lėšomis. Šalys susitikimo metu pasirašė tokį susitarimą, ką patvirtina 2001-09-12 susitarimo protokolas (b.l. 44). Šių šalių pasirašytą dvišalį susitarimą teisėjų kolegija vertina kaip atskirą, kuriuo šalys susitarė, kad būtent už konkretų objektą (techninį projektą) apmokės ne atsakovas (nuomotojas), bet ieškovas (nuomininkas). Susitarimo tekste neaptarta, kad yra pakeistos Nuomos sutarties Priedo Nr. 2 devintajame punkte numatytos sąlygos, tačiau šalys šiuo susitarimu nuomos sutarties sąlygų iš esmės ir nekeitė, nes pačioje nuomos sutarties Priedo Nr. 2 devintajame punkte aptarta, kad atskiromis sutartimis gali būti numatyta kitaip. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių susitarimas, kad ieškovas atliks techninio projekto paruošimą neprieštarauja nuomos sutarties Priedo Nr. 2 sąlygoms bei sutarčių sudarymo bei pakeitimo principams (CK 6.156 str., 6.183 str.).
Jūrų uosto įstatymo 26 str. redakcijoje (galiojusi nuo 1966-06-05 iki 2002-12-23) buvo numatyta, kad uosto infrastruktūros pagerinimas galimas tik nuomotojui sutikus ir jeigu nuomininkas pagerina uosto infrastruktūros objektus arba sukuria naujus, tai turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą arba jų įskaitymą į uosto žemės nuomos mokestį. Kaip nustatyta byloje esančia medžiaga, atsakovas leidimą paruošti techninį projektą ieškovui davė, tačiau su sąlyga, kad tas darbas bus padarytas pačio ieškovo lėšomis. Taigi šalys dėl apmokėjimo susitarė ir toks jų susitarimas nepažeidžia Jūrų uosto įstatymo 26 str. nuostatų. Įstatymas draudžia nuomotojui apmokėti nuomininkui už pagerinimus ir naujų uosto infrastruktūros objektų sukūrimą, jei nuomininkas tą padaro be nuomotojo sutikimo, tačiau, nuomotojui leidus atlikti darbus, įstatymas nedraudžia šalims tartis dėl apmokėjimo, šalys šiuo atveju yra laisvos.
Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas sprendimas ieškinį atmesti.
Patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apmokant advokatui už jo pagalbą 4000 Lt (CPK 98 str. 1 d., 3 d.) 7384,96 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.) bei 23,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Laivų krovos akcinės bendrovės ,,Klaipėdos Smeltė“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo laivų krovos akcinės bendrovės ,,Klaipėdos Smeltė“ atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 4 000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, 7 384,96 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, bei valstybės naudai 23,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.