Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

nukentėjusiajam R. M.

nukentėjusiojo atstovui advokatui S. J.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis išsituokęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 15.00 val., sodybos kieme, (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą smogė galva R. M. į veidą, tuo padarydamas veido sumušimą ir poodinę kraujosruvą bei nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė R. M. sveikatą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. M. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. ryte kartu su broliu S. M. atvažiavo pas mamą J. M. į (duomenys neskelbtini). Šalia motinos namų jo brolis S. M. traktoriumi kultivavo žemę, o jis dirbo kitus ūkio darbus. Kartu su jais buvo ir motinos sugyventinis R. M.. Jis jokių darbų nedirbo, tik gėrė degtinę. Jis kartu su juo taip pat kelis kartus išgėrė degtinės. Su R. M., ne kartą sukonfliktavo. R. M. yra labai konfliktiškas, o išgėręs ir priekabus. Apie 15 val. jo brolis S. M. sodyboje su M. apsižodžiavo, dėl to brolis S. supykęs R. M. pastūmė į šalį. Jis tai pamatęs ir prisiminęs, kaip M. visą dieną prie jo priekabiavo, kėlė konfliktus, nesusivaldė ir pribėgęs prie R. M. galva smogė jam į veidą. Tada jam iš nosies stipriai pradėjo bėgti kraujas. Suprato, kad dėl šio jo smūgio, galėjo R. M. lūžti nosis, nes smūgis buvo stiprus. Jam taip pat buvo kruvina kakta. Tačiau jis pats nesusižalojo. R. M. jam nė karto nesudavė. Šį įvykį matė jo brolis S. M., jo neįgalus sūnus V. M.. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi . Jis R. M. atsiprašė, siūlė pinigų žalos atlyginimui, jis norėjo susitaikyti, tačiau, nenorėjo pats nukentėjusysis R. M.. Jis atlygino ligonių kasos civilinį ieškinį už M. gydymą. Jis nesutinka su civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, laiko,kad 2000 eurų yra per didelė suma. Laiko, kad galėjo būti padaryta apie 300 eurų neturinė žala. Jis taip pat paaiškino, kad jokios specialybės neturi, yra baigęs tik 4 klases. Yra bedarbis. Pragyvena iš savo mažo ūkio, su sugyventine nuomojasi 3 ha žemės , augina 2 karves, dvi kiaules, be to vaikai gauna pašalpas, vienas vaikjas yra neįgalus.Išlaiko dunepilnamečius vaikus Anksčiau padėdavo mamai dirbti jos ūkyje ir gaudavo iš jos pajamų. Tačiau po šio įvykio su M. su mama nutrūko ryšiai. Nebendrauja.

Motyvuojamoji dalis

R. M. kaltė įrodyta paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad jis apie puse metų gyveno pas sugyventinę J. M.. 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 11.00 val., pas juos, traktoriumi atvyko sugyventinės sūnus R. M., su savo sūnumi V. M.. Atvykęs R. M. traktoriumi dirbo žemės ūkio darbus. Bedirbdamas R. M. jo vis paprašydavo įpilti 100 gramų degtinės ir jos išgėręs dirbo žemę toliau. Apie 15.00 val. R. M. norėjo važiuoti su traktoriumi , prie kurio buvo prikabinta grūdų sėjamoji. Jis R. M. pasakė, kad jis nieko nesėtų, nes žemė prastai išdirbta ir sėkla labai prasta. Kitas sugyventinės sūnus S. M. nestipriai pastūmė šalin. Poto prie jo pripuolė R. M. ir smogė į veidą. Dėl šio smūgio sudavimo jam buvo sukeltas fizinis skausmas, lūžo nosies kaulai, labai stipriai bėgo kraujas. Šio įvykio metu buvo išgėręs, nes degtinę gėrė su R. M.. Po to kai buvo sumuštas, jis norėjo išsikviesti greitąją, bet nerado savo telefono, o sugyventinė telefono nedavė. Todėl jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir atsitiktinių praeivių prašė iškviesti greitąją. Kartu su GMP atvyko ir policijos pareigūnai, kurie jam nustatė 1.16 promilės girtumą. Tuo metu jis nebuvo apsisprendęs dėl pareiškimo rašymo, todėl jo nerašė. GMP medikai nurodė jam pirmadienį atvykti persišviesti nosį į VšĮ "Raseinių ligoninę". Po GMP apžiūros policijos pareigūnai jį parvežė į namus. Tuo metu R. M. iš sugyventinės namų jau buvo išvykęs. Jis prašo griežtai nubausti R. M., skirti jam laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašo priteisti neturtinę žalą 2000 eurų, nes jis patyrė skausmą, iki šiol vartoja vaistus, negali kvėepuoti per nosį, jam dar bus reikalinga operacija. Su M. mama jis nuo 2020 m. gruodžio mėnesio nebegyvena.

Liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtariamasis R. M. yra jo brolis ir jam tyrėja išaiškino, kad įtariamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Jis sutinka ir nori duoti parodymus. 2020 m. rugsėjo 26 d. kartu su broliu R. M., bei jo neįgaliu sūnumi V. M., atvažiavo pas mamą J. M. į (duomenys neskelbtini). Norėjo jai padėti apsidirbti darbus laukuose. Šalia motinos namų jis traktoriumi kultivavo žemę, o brolis R. atliko kitus darbus. Kartu su jais buvo ir motinos sugyventinis R. M.. Jis jokių darbų nedirbo, tik kartu su jo broliu R. M. gėrė degtinę. Po kiek laiko pastebėjo, kad nuo išgerto alkoholio jie abu apsvaigo, nes pradėjo garsiau kalbėti, ginčytis, konfliktuoti. Tačiau konfliktavo jie dar tik žodžiu. Maždaug apie 15 val. jis atėjo prie kito traktoriaus, buvusio sodybos kieme, norėjo jį užvesti. Netoliese buvo R. M. su jo broliu R. M.. Jis R. M. papriekaištavo, kad be reikalo išardė traktorių, kurį dabar reikės taisyti. R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mosikuodamas rankomis kažką jam pradėjo aiškinti. Nenorėdamas jo klausytis, jis nestipriai R. M. pastūmė į šoną. Dėl to R. M. nepargriuvo ir fizinio skausmo nepatyrė. Tada staiga prie R. M. pribėgo jo brolis R. M. ir su kakta trenkė R. į veidą, pataikė į nosį. Dėl smūgio R. M. stipriai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Daugiau nė karto jo brolis R. M. nesudavė. Tiki, kad dėl šio smūgio galėjo R. M. lūžti nosis, nes smūgis buvo stiprus. Jis nė karto nesudavė R. M.. Jam sudavė tik jo brolis R.. Jis nežino, ar dar kas šį įvykį matė. Patikslina, kad abu ir R. M., ir jo brolis R. M. buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tik vėliau sužinojo, kad dėl sumušimo R. M. išsikvietė policijos pareigūnus. (b. l. 52-55)

Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtariamasis R. M. yra jos sūnus ir jai tyrėja išaiškino, kad įtariamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Ji sutinka ir nori duoti parodymus. 2020 m. rugsėjo 26 d. ryte pas ją atvažiavo jos sūnūs: S. M. ir R. M.. R. dar atvažiavo su savo neįgaliu sūnumi V. M.. Sūnūs atvažiavo padėti nudirbti jai darbus laukuose. Sūnus S. traktoriumi kultivavo žemę, R. dirbo kitus darbus. Prieš keturis mėnesius pas ją atsikraustė gyventi R. M.. Sugyventinis R. M. taip pat visą laiką buvo laukuose, bet jis darbų nedirbo. Tik, kiek matė, gėrė degtinę. Nematė, kad jos sūnus R. M. būtų gėręs su juo. Ji daugiausia buvo namuose. Po pietų apie 15 val. jai būnant sodybos kieme, matė, kaip jos sūnus S. M. su jos sugyventiniu R. M. apsižodžiavo dėl traktoriaus. Matė, kaip S. jį nestipriai pastūmė į šoną. Ji į jų konfliktą nesikišo, iš karto nuėjo į kambarį. Po penkių minučių grįžus į kiemą, pamatė kruvinu veidu savo sūnų R. ir sugyventinį R. M.. Pastarajam iš nosies bėgo kraujas, o sūnaus R. kakta buvo kruvina. Po to tik sužinojo, kad kakta buvo kruvina dėl to, jog sūnus R. M. savo kakta smogė jos sugyventiniui R. į nosį ir taip ją sulaužė. Kaip ir sakė, paties įvykio ji nematė, tik matė, kai jos sugyventinis R. jau buvo sumuštas ir iš nosies jam stipriai bėgo kraujas. Patikslina, kad jos sugyventinis R. įvykio metu buvo neblaivus. Nežino, ar sūnus R. M. buvo neblaivus. (b. l. 58-61)

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad R. M. prašo įstatymo numatyta tvarka nubausti jo sugyventinės J. M. sūnų R. M., kuris 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), atvykęs pas juos į namus, sumušė jį, suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį rankos kumščiu į veidą. Dėl šio smūgio sudavimo jam buvo sukeltas fizinis skausmas, lūžo nosies kaulai. (b. l. 12-13)

Iš tarnybinio pranešimo ”Dėl pabendravimo telefonu su nukentėjusiuoju R. M." matyti, kad pareigūnas 2020 m. lapkričio 23 d. telefonu (duomenys neskelbtini) susisiekė su nukentėjusiuoju R. M.,, kuris paaiškino, kad išsikraustė iš sugyventinės J. M. namų, gyvena autobusiuke - name ant ratų, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, papildomai liudytojo apklausai neatvyks. Pašto korespondenciją prašo siųsti buvusios sugyventinės J. M. adresu, (duomenys neskelbtini), nes su ja kontaktuoja ir palaiko ryšį telefonu. Todėl per ją sužinos, kada vyks teismas dėl jo nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir atvyks reikiamu laiku. Tvirtina anksčiau duotus liudytojo parodymus. Papildo, kad sulaužytos nosies nesioperavo, nes bijo skausmo, kurį patirtų operacijos metu. Papildo, kad R. M. ne kartą bandė taikytis, siūlė atlyginti žalą, tačiau jis nesutiko, nes dar yra neapsisprendęs, kokia žala jam padaryta šiuo nusikaltimu. Civilinio ieškinio nereiškia, nes neapsisprendė, dėl žalos dydžio. Nori, kad ikiteisminio tyrimo byla kaltinamuoju aktu būtų perduota teismui, ten jie viską su R. M. ir išsiaiškins. (b. l. 47-49)

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nesimato. (b. l. 26-31)

VTMT Jurbarko skyriaus 2020 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 365/2020 (10) nurodoma, kad R. M. nustatytas veido sumušimas ir poodinė kraujosruva, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan., mažiausia vienu smūgiu. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. (b. l. 44)

Kaltinamojo R. M. veika pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis tyčia vieną kartą smogė galva nukentėjusiajam į veidą, tuo padarydamas veido sumušimą ir poodinę kraujosruvą bei nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančias aplinkybes Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis R. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika padaryta tiesiogine tyčia, Kaltinamasis R. M. neteistas (b. l. 85-86), administracine tvarka nebaustas (b. l. 87), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 88, 89).Augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, kurių vienas neįgalus. Teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimą. Tokia bausmės rūšis kaltinamajam tinkama, siekiant bausmės tikslų - sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims ir reikalauti priteisti žalą.

Sutinkamai su CK 6.280 str., atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo valstybinė ligonių kasa prie SAM ir teritorinės kasos. To paties įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo sumokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Byloje nustatyta, kad R. M. savanoriškai atlygino PSDF biudžetui padarytą žalą ir į Kauno teritorinė ligonių kasos sąskaitą pervedė 109,08 Eur. Žala visiškai atlyginta (b. l. 92, 97, 98)

Nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo neturinės žalos atlyginimą - 2000 eurų.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinius išgyvenimus, depresiją, praradimus ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Vadovaujantis teismų praktika yra laikomasi pozicijos, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas pilna apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Iš nukentėjusiojo paaiškinimų nustatyta, kad jis patyrė skausmą, iki šiol geria nuo skausmo vaistus, sutriko miegas , jis negali kvėpuoti per nosį, ateityje kvėpavimo funkcijos atstatymui bus reikalinga operacija. Pablogėjo jo gyvenimo kokybė. Prašo priteisti neturinės žalos atlyginimo 2000 Eur.

Nukentėjusysis patyrė skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jam buvo sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas. Tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų apie savo sveikatos būklę, ligos eigos, gijimo perspektyvą. Iš pateikto medicininių dokumentų išrašo matyti, kad jam daryti tyrimai, rekomenduota ramybė ir skysčiai. Iš paaiškinimo teisme galima suprasti, kad nukentėjusysis “Taksi“ automobiliu buvo nuvykęs į privačią kliniką Kaune, tačiau nenurodė nei į kokią kliniką, nei pas kokį gydytoją, kaip nepateikė jokių duomenų apie tolesnį gydymą. Iš teisme duotų parodymų galima suprasti, kad jis išsigando jog gali skaudėti po operacijos ir nesutiko operuotis nosį. Teismas atsižvelgia į tai, kad tyčiniu smurtiniu nusikaltimu buvo pasikėsinta į asmens sveikatą, tai yra į vieną labiausiai saugomų vertybių, taip pat atsižvelgia į pateiktus įrodymus, kaltinamojo asmenybę bei turtinę padėtį, sužalojimo sunkumą, nukentėjusiojo elgesį. Teismas nustatė, kad R. M. padaryta 1000,00 ( vieno tūkstančio) Eur neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nepateiktas, dėl to teismas dėl turtinės žalos priteisimo nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kad R. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ str. ir bausmė sumažintina 1/3 dalimi.

Vadovaujantis Lietuvos BPK 254 str. 5 d., 297, 301- 308 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 48 str. 4 d.1 p., 4 p., įpareigoti R. M. per 2 (du) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Priteisti iš R. M. 1000,00 (vieną tūkstantį Eur) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. M..

Priteisti iš R. M. valstybės naudai 270,00 (du šimtus septyniasdešimt eurų) eurų už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. M.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą , juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suriktą antrinę teisinę pagalbą.

Iki bausmės vykdymo pradžios R. M. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.