Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams A. V., D. P., K. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl LR generalinės prokuratūros 2019-06-13 nutarimo palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2019-04-03 nutarimą dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad nutarimas nemotyvuotas, formalus, tyrimas neatliktas, o Inspekcija neturi procesinių galimybių ginčyti sandorių, tą gali daryti tik Generalinė prokuratūra.

Suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratūra atsiliepimu paaiškino, kad su skundu nesutinka. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas panaikina neteisėtą sprendimą nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus. Taigi, įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, tai reiškia, kad teismas patikrina ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Prokuroro nutarimai dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, gali būti skundžiami teismui tik dėl prokuroro padarytų procesinių pažeidimų. Nagrinėjant skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūroje priimto sprendimo įpareigoti Inspekciją imtis priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti, buvo ištirtos ir įvertintos visos skunde nurodytos aplinkybės dėl 2009-10-19 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-10-07 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) atitikimo teisės aktams, 2018-03-08 statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo bei viešojo intereso buvimo. Skundžiamame Generalinės prokuratūros nutarime išsamiai pasisakyta dėl visų skundo argumentų, išnagrinėtos faktinės aplinkybės bei padarytos pagrįstos išvados. Ta aplinkybė, kad Pareiškėja nesutinka su prokuroro argumentais ir padarytomis išvadomis, neleidžia teigti, kad Pareiškėjos skundas aukštesniajam prokurorui buvo išnagrinėtas nepilnai, pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotas skundų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo taisykles. Pareiškime teismui pareiškėja dėsto tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriais grindė skundą aukštesniajam prokurorui, nenurodydama nei vieno konkretaus veiksmo, kurio prokuroras, nagrinėdamas jos prašymą, neatliko ir kurį atlikus būtų pagrindas naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą. Skunde teismui kaip neteisingi ir nepagrįsti nurodyti nutarimo teiginiai ir išvados tik patvirtina, kad pareiškėjos skundas buvo išsamiai išnagrinėtas, atsikertant į kiekvieną pareiškėjo skunde nurodytą argumentą dėl ginčo administracinių aktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad ji, nesutikdama su prokuroro sprendimu įpareigoti Inspekciją spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams šalinti, turėjo teisę motyvuotai atsisakyti vykdyti prokuroro nutarimą, pateikusi jam tokio atsisakymo priežastis. Pareiškėja skunde teismui nenurodė jokių galimų procedūrinių tyrimo dėl viešojo intereso gynimo ar imperatyvių tokį tyrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų tokio pobūdžio skundų nagrinėjimui, tinkamai ir išsamiai neišanalizavus tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Skundžiamame nutarime išsamiai ir detaliai ištirtos visos pareiškimo nagrinėjimui būtinos ir aktualios faktines aplinkybes bei padarytos pagrįstos ir teisėtos išvados, o argumentai dėl skundo tyrimo formalumo, skundžiamų sprendimų neišsamumo yra visiškai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, nes Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad prokurorai, nagrinėdami jos skundą padarė kokių nors proceso teisės normų pažeidimų, todėl teisinio pagrindo naikinti ginčijamą nutarimą nėra.

Teismo posėdžio metu prokurorė paaiškino, kad nebuvo suklysta pasirenkant viešojo intereso gynimo būdus, viskas buvo išsamiai išnagrinėta, atsakyta į argumentus, o tai yra prokuroro diskrecija spręsti ir tik teismas gali ginčą nagrinėti iš esmės, kai bylos nagrinėjimas vyksta ginčo teisena. Pareiškėja nenurodė nei vieno procesinio prokuroro pažeidimo, o skundo teiginiai yra deklaratyvūs.

Skundas netenkinamas.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir paaiškinimų teisme nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2019-04-03 buvo priimtas prokuroro nutarimas Nr. 2.VI-24 reikalauti pašalinti teisės pažeidimus, t. y. reikalauti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įpareigoti Inspekciją per 20 d. d. informuoti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorą apie savo kompetencijos ribose priimtus sprendimus teisės aktų pažeidimams pašalinti, taip pat per 20 d. d. pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus. 2019-04-03 nutarime Vilniaus apygardos prokuratūra išdėstė galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, nustatytus dėl daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir numatomo statyti administracinio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2019-04-03 nutarime nurodyta, kad šiuo atveju buvo išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas Pastato ir Administracinio pastato statybai, taip pat neteisėtai įvykdytos minėto Pastato statybos užbaigimo procedūros, todėl buvo sprendžiama, kad šiuo atveju Inspekcija turi imtis veiksmų dėl teisės pažeidimų šalinimo. Inspekcija, nesutikdama su priimtu 2019-04-03 nutarimu, pateikė 2019-05-08 skundą Nr. 2D-6262 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2019-04-03 nutarimo Nr. 2.VI-24“, kuriame prašė panaikinti 2019-04-03 nutarimą, kuriuo Inspekcija įpareigota imtis veiksmų dėl pažeidimų šalinimo, bei spręsti dėl įpareigojimo prokuratūrai imtis veiksmų dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Inspekcijos 2019-05-08 skundą Nr. 2D-6262, priėmė 2019-06-13 nutarimą Nr. 13.12.-36, kuriuo paliko galioti 2019-04-03 nutarimą dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Pareiškėjos nuomone, 2019-06-13 nutarime formaliai nurodyta, kad egzistuoja viešasis interesas, neįvertinus faktinių ir teisinių argumentų visumos, be to, nepasisakyta dėl Inspekcijos išdėstytų motyvų pagrįstumo, nenagrinėti 2019-05-08 skunde Nr. 2D-6262 išsamiai išdėstyti motyvai dėl Inspekcijos galimybės kreiptis į teismą, nepasisakyta dėl statybos užbaigimo akto pažeidimų, nevertintos Inspekcijos 2019-05-08 skunde Nr. 2D-6262 nurodytos aplinkybės bei teisinės išvados dėl statybos užbaigimo akto teisėtumo. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo mano, jog nagrinėjant skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūroje priimto sprendimo įpareigoti Inspekciją imtis priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti, buvo ištirtos ir įvertintos visos skunde nurodytos aplinkybės dėl 2009-10-19 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-10-07 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) atitikimo teisės aktams, 2018-03-08 statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo bei viešojo intereso buvimo, išsamiai pasisakyta dėl visų skundo argumentų, išnagrinėtos faktinės aplinkybės bei padarytos pagrįstos išvados. Pareiškėja skunde teismui nenurodė jokių galimų procedūrinių tyrimo dėl viešojo intereso gynimo ar imperatyvių tokį tyrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų tokio pobūdžio skundų nagrinėjimui, tinkamai ir išsamiai neišanalizavus tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

LR prokuratūros įstatymo 4 str. nustatyta, jog prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu procesiniu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 4 str. 3 dalis, 15 str. 5 dalis). Tokiu būdu įstatymu reglamentuota, kad teismas, nagrinėdamas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tai tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar nebuvo padaryta pažeidimų, vykdant proceso normų nustatytas procedūras. Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam priskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti; to nenumato ir joks teisės aktas. Priešingai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 1, 2 d. nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Nurodytos konstitucinės nuostatos detalizuotos Prokuratūros įstatymo 19 str., kurio 1 d. nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina ar prokuroras rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

Nurodytų teisės normų ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta, t. y. pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, jų (procedūrų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (CPK 12, 178 straipsniai). Vertindamas šalių argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo (tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog 2019-06-13 ir 2019-04-03 nutarimai priimti laikantis nustatytos nagrinėjimo tvarkos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, priėmusi nutarimą reikalauti pašalinti teisės pažeidimus, surinko duomenis, reikalingus pareiškėjos nurodomoms aplinkybėms ištirti, pagal turimą kompetenciją įvertino aplinkybes, reikšmingas viešojo intereso gynimo klausimams išspręsti ir vien ta aplinkybė, jog pareiškėja turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus.

Vertinant pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, šalių nurodytas ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog nutarimus priėmę prokurorai, gavę pareiškėjos skundą vertino pateiktus ir rinko papildomus įrodymus, juos analizavo, tikrino, įvertino, o motyvai išdėstyti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarime, kuriuo buvo nutarta reikalauti spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir įpareigoti pareiškėją informuoti prokurorą apie priimtus sprendimus bei pateikti informaciją apie vykdymo rezultatus ir aukštesniojo LR generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarime, išdėstant motyvus ir palikus galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą. Teismas pripažįsta, jog išvada yra argumentuota, pagrįsta rašytiniais įrodymais ir tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir pareiškėja neįrodė, jog priimant nutarimus buvo padaryti procesiniai pažeidimai, o remiantis pareiškėjos skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo padaryti procesiniai (Civilinio proceso kodekso normų) pažeidimai: buvo surinkti ir įvertinti rašytiniai įrodymai, ištirtos ir įvertintos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, išdėstyta argumentuota išvada dėl viešojo intereso gynimo, nurodyti motyvai, argumentai; Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas patikrintas aukštesniojo prokuroro, kaip numatyta teisės aktuose - Generalinė prokuratūra pripažino pagrįstu ir teisėtu Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą.

Nenustačius įstatymo nustatytų pagrindų, t. y. procesinių normų pažeidimų, priimant nutarimus, pareiškėjos skundas dėl prokuratūros nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Inspekcijos skundą pripažįstamas nepagrįstu, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.