Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Č. R. (toliau – Č. R.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimo Č. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. R. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str. už tai, kad jis 2016 m. vasario 11 d., 16.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilės neblaivumo laipsnis, taip pat neturėdamas teisės vairuoti. Šiais veiksmais Č. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Už šio pažeidimo padarymą Č. R., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, buvo paskirta 300 (trijų šimtų) eurų bauda su transporto priemonės Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Apeliantas savo kaltės jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme neneigia, nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau pažymi, kad tuo metu, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis važiavo iki parduotuvės nusipirkti maisto. Dėl savo sveikatos būklės vaikščioti jis negali, negali ir nešioti sunkių daiktų, kas ir sąlygojo jo neteisėtą poelgį. Pasak Č. R., teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 129 str. sankciją, transporto priemonės konfiskavimo gali ir neskirti, tai yra alternatyvi nuobauda. Įvertinus tai, kad apeliantas niekada nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo, nėra į neteisėtą elgesį linkusi asmenybė, Č. R. vertinimu, automobilio konfiskavimas buvo paskirtas nepagrįstai.

Č. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip numato ATPK 129 str., transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, <...>, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tai išskirtinė organo (šiuo atveju teismo), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencija. Tačiau net ir tokiu atveju, teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos rūšies bei jos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimo pavojingumo pobūdžio ir už šį pažeidimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam teisės pažeidimui.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str.. Pagal jas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Esant šiam teisiniam reguliavimui, jo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas Č. R. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą (padarytas vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų), padarymo aplinkybes bei apelianto asmenybę (neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo gaunamos pajamos itin mažos), įvertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), įvertino ir Č. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šių duomenų visumoje, konstatavęs, kad net ir minimali ATPK 129 str. sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga, apylinkės teismas teisės pažeidėjo atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 129 str. sankcijoje - 300 (trijų šimtų) eurų baudą su transporto priemonės Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu Č. R. neginčija jam paskirtos piniginės baudos dydžio, apeliacinės instancijos teismas dėl šios skundžiamo nutarimo dalies nepasisako. Tuo tarpu transporto priemonės konfiskavimas, priešingai nei teigiama apeliaciniu skundu, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirtas pagrįstai.

Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jis įvykdė vieną šiukščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – ne tik vairavo jam priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas (įvertinus paklaidą) lengvas, 1,48 promilių girtumas (tarp kitko labai artimas vidutiniam girtumo laipsniui), bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tokiu būdu keldamas ypatingą pavojų ne tik sau pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juo labiau įvertinus ir tai, kad automobilį Č. R. vairavo tuo metu, kai eismas buvo intensyvus, o sulaikytas jis buvo tik kitų aktyvių piliečių pastangomis. Esant šiems duomenims, nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad analizuojamu atveju nekonfiskavus Č. R. priklausančios transporto priemonės, būtų sudarytos prielaidos ja neteisėtai naudotis naujų pažeidimų darymui, teisinio pagrindo nėra. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad, pasak paties apelianto, dėl savo sveikatos būklės jis negali vaikščioti bei nešioti sunkių daiktų, o įvertinus Č. R. gyvenamąją vietą, jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo aplinkybes (jo teigimu, jis važiavo į parduotuvę nusipirkti maisto) bei tai, kad jis nėra įgijęs specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, pagrįstai manytina, jog nekonfiskavus Č. R. priklausančios transporto priemonės, panašaus pobūdžio pažeidimus jis gali daryti ir ateityje.

Atmetant Č. R. apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas jo dėmesys į tai, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo. Nagrinėjamu atveju įvertinus apelianto asmenybę, jam inkriminuoto teisės pažeidimo pavojingumą bei jo pobūdį atsižvelgus į apylinkės teismo sprendimą apelianto atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 129 str., aukštesnysis teismas sprendžia, kad Č. R. paskirta administracinė nuobauda, įskaitant ir transporto priemonės konfiskavimą, nelaikytina per griežta, ji atitinka administracinėms nuobaudoms keliamus proporcingumo reikalavimus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik apelianto deklaratyviais teiginiais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Č. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.