Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (pareiškėja Z. Ž., trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – atsakovė ar Kelių direkcija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21R-858(AG-755/02-2020) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos Z. Ž. (toliau – pareiškėja) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė skunde nurodo, kad pareiškėja su kitais bendraturčiais atlieka žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projektavimo darbus. Žemės sklypas, kuriame atliekami formavimo ir pertvarkymo projektavimo darbai, ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kelias). Kelias yra IV techninės kategorijos, kurio juostos minimalus plotis pagal Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra 19 metrų. Toks pat šio kelio plotis nurodytas ir Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (1992 m. rugsėjo 16 d.).

Atsakovė skunde paaiškina, kad pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 62.6 punktu, 2020 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Kelių direkciją, prašydama suderinti parengtą Žemės sklypo projektą. Kelių direkcija, atsižvelgdama į tai, kad projekte neišlaikytas minimalus kelio juostos plotis, 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (6.6)2E-4653 nepritarė pateikto projekto sprendiniams. Pareiškėjai nurodė ir kitas papildomas pastabas dėl projekto, bei pažymėjo, kad Kelių direkcija spręs šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo klausimą, kai bus pakoreguotos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (išlaikant minimalų (IV kategorijos) kelio juostos plotį) ir įvertintos pateiktos pastabos pakoreguoti projekto sprendinius.

Atsakovės tvirtinimu, pareiškėja, 2020 m. rugpjūčio 14 d. pakartotinai kreipdamasi į Kelių direkciją su tapačiu prašymu ir pateikdama Žemės sklypo projekto aiškinamąjį raštą, klaidingai nustatytos Žemės sklypo ribos pagal Kelių direkcijos 2020 m. gegužės 18 d. nurodytą pastabą, neištaisė. Kelių direkcija 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (6.6)2E-8695 pareiškėją informavo, kad Kelių direkcija 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (6.6)2E-4653 iš esmės nepritarė šio projekto sprendiniams motyvuodama tuo, kad pertvarkomo Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, suformuotos (2005 m. atliekant kadastrinius matavimus) neišlaikant minimalaus kelio juostos pločio, pažeidžiant Kelių įstatymo 11 straipsnio reikalavimus ir nesivadovaujant Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu (1999 m. gruodžio 28 d.).

Atsakovė, nesutikdama su Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21R-858 (AG-755/02- 2020), visų pirma teigia, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija neteisingai nustatė ginčo esmę ir išnagrinėjo jos kompetencijai nepriskirtą skundą. Kelių direkcijos tvirtinimu, byloje ginčas yra kilęs dėl sklypo ribų. Atsakovė, vadovaudamasi Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, teigia, kad toks ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Atsakovė skunde pažymi, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 3 d. sprendime Nr. 21R-858 (AG-755/02-2020) ginčo esmės aprašymai yra prieštaringi, o nuoroda į Taisyklių 69 punktą, atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju, ginčo pobūdžio nekeičia. Atsakovės teigimu, priimdama sprendimą, Komisija pažeidė bylų rūšinio teismingumo taisykles, kas daro sprendimą negaliojančiu.

Atsakovė skunde taip pat tvirtina, kad Kelių direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. (6.6)2E-4653 yra informacinio pobūdžio, kuris pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja, pakartotinai kreipdamasi į Kelių direkciją, pateikė tą patį Žemės sklypo projektą, kurį Kelių direkcija jau buvo įvertinusi ir dėl projekto priėmusi 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą. Atsakovė paaiškina, kad pareiškėja Kelių direkcijos 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Todėl, atsakovės vertinimu, Komisija nepagrįstai savo sprendime pasisakė ir dėl Kelių direkcijos 2020 m. gegužės 18 d. priimto sprendimo.

Atsakovės teigimu, Komisija visiškai nevertino ir nepasisakė dėl Kelių direkcijos argumentų, kad valstybės išimtine nuosavybe esantys valstybinės reikšmės keliai yra išimti iš civilinės apyvartos ir pareiškėja negalėjo įgyti nuosavybės teisės į kelio juostos dalį ar ja disponuoti (perleisti, dovanoti). Atsakovė laiko nelogiška Komisijos išvadą, kad pareiškėjos pasiūlymai atsakovei organizuoti privačios žemės paėmimą visuomenės poreikiams procedūrą yra realūs, nes ginčo valstybinės reikšmės kelio juosta ir taip išimtinai priklauso valstybei. Komisija padarė prezumpciją, kad valstybinės reikšmės kelio juostos ruožas yra pareiškėjos privati nuosavybė. Komisija nesiaiškino, kur Žemės sklypas persidengia su kelio juosta. Atsakovė skunde pažymi, kad pareiškėja, sutikdama perleisti Žemės sklypo dalį valstybei, pripažįsta, kad Žemės sklypo riba nustatyta teisingai ir Žemės sklypo dalis persidengia su valstybės nuosavybe.

Atsakovė skunde nurodo, kad pareiškėja negalėjo privatizuoti, paveldėti ar kitaip įgyti nuosavybės valstybinės reikšmės kelio juostoje. Pagal visuotinai pripažintus teisės principus iš ne teisės negali atsirasti teisė. Atsakovės vertinimu, šios bylos kontekste tai reiškia, kad žemės sklypo planas negali sukelti neteisėtų pasekmių: suteikti nuosavybės teisę pareiškėjai į valstybei išimtinės nuosavybes teise priklausančią žemę. Atsakovė tvirtina, kad jeigu pareiškėjos sklypo kadastrinių matavimų patvirtinimas perleido pareiškėjos nuosavybėn valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos dalį, kuri nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, šie matavimai, ta dalimi, kuria pareiškėjos sklypas persidengė su valstybinės reikšmės kelio juosta, pažeidė tuo metu galiojusius aukštesnės galios teisės aktus, todėl yra neteisėti. Atsakovė paaiškina, kad analogiški paaiškinimai buvo pateikti ir abiejuose atsakovės raštuose. Šie atsakymai yra aiškūs ir nedviprasmiški. Juose nurodyti konkretūs pažeisti teisės aktai ir konkretūs nurodymai, bei kaip šiuos pažeidimus ištaisyti. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, jog Kelių direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. (6.6)2E-8695 yra nemotyvuotas. Kelių direkcijos 2020 m. gegužės 18 d. rašte Nr. (6.6)2E-4653 ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. (6.6)2E-8695 buvo nurodytos konkrečios įstatymų nuostatos ir teritorijų planavimo dokumentai, kuriuos pažeidžia pateikti derinti Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai. Kelių direkcijos nuomone, atsisakymai derinti projekto sprendinius buvo pagrįsti ir motyvuoti.

Atsakovė skunde pabrėžia, kad Žemės įstatyme numatyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra skirta konkrečiai privačios žemės nuosavybės paėmimui, o ne išimtinės valstybės nuosavybės sugrąžinimui iš neteisėto valdymo ar šios nuosavybės ribų tikslinimui. Atsakovė, žinodama įstatymuose ir teismų praktikoje nustatytus apribojimus valstybinės reikšmės kelio juosta disponuoti privatiems subjektams, niekaip negalėtų pagrįsti visuomenės poreikio šios žemės paėmimui, taip sumokant rinkos vertę už žemę, kuri ir taip gali priklausyti tik valstybei. Todėl atsakovė nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu siūlymu organizuoti išimtinės valstybės nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams.

Atsakovė skunde taip pat pažymi, kad pareiškėja, rengdama sklypų padalinimo projektą, tikslingai atskyrė sklypą, skirtą kelių infrastruktūrai. Ši aplinkybė, atsakovės nuomone, patvirtina, kad pareiškėja objektyviai žinojo, jog ginčo sklypas jai negali priklausyti, nes patenka į minimalias valstybinės reikšmės kelio juostos ribas. Aiškinamajame rašte iš pradžių nebuvo nurodyta, kad sklypą Nr. 17 ketinama perduoti valstybei. Tik gavusi atsakovės pastabas, pareiškėja į aiškinamąjį raštą įtraukė deklaratyvų ir niekaip laike neapibrėžtą įsipareigojimą perleisti sklypą valstybei. Pareiškėjos procesiniuose dokumentuose aktyviai siekiama, kad atsakovė inicijuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kurios metu įprastai už žemę yra atlyginama rinkos kaina. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad pareiškėja siekia atlygintino sklypo Nr. 17 žemės paėmimo, nors ir žino, kad jokių teisių į išimtinę valstybės nuosavybę niekada negalėjo įgyti, o ši žemė į jos sklypo ribas pateko dėl to, kad vykdant kadastrinius matavimus buvo ignoruojamos įstatymų nuostatos ir teritorijų planavimo dokumentai.

Pareiškėja Z. Ž. su Kelių direkcijos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja nesutinka su atsakovės skundo teiginiu, kad nagrinėjamojoje byloje ginčas yra kilęs dėl Žemės sklypo ribų. Pareiškėja pripažįsta, kad į Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus sprendimu, kuriuo buvo suformuotas Žemės sklypas bei patvirtinti šio sklypo kadastro duomenys, suformuoto Žemės sklypo ribas patenka kelio juosta. Pareiškėja neginčija, kad kelio juosta priklauso valstybei, bet teigia, kad Žemės sklypo dalis, patenkanti į kelio juostą, yra privati nuosavybė dėl anksčiau rengtų Žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriuos tvirtino ir derino kompetentingos valstybės institucijos.

Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė neinicijavo Žemės sklypo ribų taisymo. Į teismą dėl viešo intereso gynimo nesikreipė ir prokuroras.

Pareiškėja atsiliepime pažymi, kad rengiamu projektu būtent ir numatoma Žemės sklypo dalį perleisti valstybei. Savininkai sutinka neatlygintinai perleisti reikiamą sklypą ir šio įsipareigojimo neatsisako. Pareiškėjos tvirtinimu, šis įsipareigojimas yra projekto dalis ir sukelia teisines pasekmes. Pareiškėja atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, jog aplinkybė, kad Žemės sklypo dalis patenka į kelio juostą buvo pastebėta projekto rengimo metu, o detalų kelio juostos brėžinį Kelių direkcija pateikė tik Komisijai. Pareiškėja pabrėžia, jog ji sutinka koreguoti projektą, atsižvelgiant į Kelių direkcijos pateiktą detalų kelio juostos brėžinį. Projekto rengimo metu kelio juosta parinkta atsižvelgiant į Kelių įstatyme nurodytą kelio juostos plotį, o taip pat ir į gretimybėje esančių suformuotų sklypų ir kelio juostų ribas. Šiuo tikslu projekte ir buvo išskirtas sklypas Nr. 17. Kelių direkcija, atsisakydama derinti projektą, tik abstrakčiai pacitavo įstatymų nuostatas. Toks Kelių direkcijos sprendimas, pareiškėjos vertinimu, neatitinka išsamumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje.

Pareiškėja prašo Komisijos 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš Kelių direkcijos bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius 2019 m. gruodžio 16 d. gavo pareiškėjos ir kitų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 12FPĮ-475-(14.12.124 E.) „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - padalinti kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į atskirus žemės sklypus. Daliai naujai suformuotų žemės sklypų nustatyti naudojimo būdus - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, daliai - dvibučių pastatų ir bendrabučių teritorijos. Esant poreikiui suformuoti teritorijas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui skyrius 2019 m. gruodžio 30 d. išdavė reikalavimus Nr. 12RE-254-(14.12.36.). Reikalavimų 5.4 papunktyje nurodė, kad projektą būtina derinti su Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Taisyklės), 62 punkte nurodytomis institucijomis.

Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime pažymi, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Taisyklių 62.6 punktu, projektas privalėjo būti suderintas su Kelių direkcija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kelių direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja Z. Ž. kartu su kitais bendrasavininkais nuosavybės teise valdo 0,8484 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Pareiškėjai 2101/8484 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis nuosavybės teise priklauso nuo 2006 m. gruodžio 19 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (AG-755/02-2020 byla, b. l. 146-149).

Pareiškėja su kitais Žemės sklypo bendrasavininkais 2019 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Žemės sklype. Prašyme nurodė šiuos projekto tikslus: padalinti Žemės sklypą į atskirus sklypus, dalies naujai suformuotų žemės sklypų naudojimo būdą nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kitos dalies žemės sklypų naudojimo būdą nustatyti – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Esant būtinumui išskirti teritorijas susisiekimo ir inžinierinių infrastruktūrų plėtrai (AG-755/02-2020 byla, b. l. 168).

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas 2019 m. gruodžio 27 d. priėmė įsakymą Nr. 12FPĮ-475-(14.12.124 E.) „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalinti kitos paskirties žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į atskirus žemės sklypus. Daliai naujai suformuotų žemės sklypų nustatyti naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, daliai – dvibučių pastatų ir bendrabučių teritorijos. Esant poreikiui suformuoti teritorijas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms (AG-755/02-2020 byla, b. l. 169–170).

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas 2019 m. gruodžio 30 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 12RE-254-(14.12.36.) (toliau – Reikalavimai; AG-755/02-2020 byla, b. l. 171–175).

Žemės sklypo bendrasavininkai, vykdydami Reikalavimų 5.4 punktą, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas) 2020 m. gegužės 17 d. derinti pateikė Kelių direkcijai (AG-755/02-2020 byla, b. l. 54–81).

Kelių direkcija 2020 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą, kurį įformino raštu Nr. 2E-4653. Kelių direkcija šiuo sprendimu informavo Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių, jog Žemės sklypo ribos, valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu suformuotos, atliekant kadastrinius matavimus 2005 metais, neišlaikant minimalaus kelio juostos pločio, pažeidžiant Kelių įstatymo 11 straipsnio reikalavimus ir nesivadovaujant Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 1999 m. gruodžio 28 d. žemės reformos žemėtvarkos projektu. Kelių direkcija pažymėjo, kad valstybinės reikšmės keliams priskirta žemė išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir negali būti įgyta savivaldybių ar privačioje nuosavybėje. Valstybinės reikšmės kelius ir jiems priskirtą žemę patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Kelių direkcija. Atsižvelgdama į tai, Kelių direkcija nepritarė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams iš esmės. Taip pat pažymėjo, kad turi pastabų Projekto sprendiniams, t. y. galimybė privažiuoti prie projektuojamų žemės sklypų sprendžiama per rajoniniame kelyje esančią nuovažą ir gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą kelio servitutą. Atsižvelgiant į tai, kad nuovaža nuo rajoninio kelio įrengta ties pertvarkomo Žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba, Kelių direkcijos nuomone, projektuojamuose žemės sklypuose įvertinus esamos nuovažos plotį, taip pat turėtų būti numatytas siūlomas nustatyti kelio servitutas gretimam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Kelių direkcija taip pat nurodė, kad Projekto derinimo klausimą spręs, kai bus pakoreguotos Žemės sklypo ribos bei įvertintos pateiktos pastabos (AG-755/02-2020 byla, b. l. 4–6).

Žemės sklypo bendrasavininkai pakartotinai Projektą derinimui Kelių direkcijai pateikė 2020 m. rugpjūčio 14 d. (AG-755/02-2020 byla, b. l. 82, 7, 8–30).

Kelių direkcija 2020 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą, kurį įformino raštu Nr. 2E-8695. Šiuo sprendimu Kelių direkcija informavo Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrių, kad 2020 m. gegužės 18 d. raštu nepritarė Projekto sprendiniams. Atsižvelgdama į tai, kad pakartotinai pateikto derinti Projekto sprendiniai parengti neįvertinus Kelių direkcijos esminės pastabos (Žemės sklypo ribos nepatikslintos rajoninio kelio atžvilgiu ir minimalus kelio juostos plotis, vadovaujantis Kelių įstatymo 11 straipsniu, nėra išlaikytas), Kelių direkcija nepritaria Projekto sprendiniams. Kelių direkcija taip pat nurodė, kad Projekto derinimo klausimą spręs, kai bus pakoreguotos Žemės sklypo ribos bei įvertintos pateiktos pastabos (AG-755/02-2020 byla, b. l. 31–32).

Viena iš Žemės sklypo bendravininkų – pareiškėja Z. Ž., nesutikdama su Kelių direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 2E-8695, su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydama panaikinti Kelių direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsisakymą derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą ir įpareigoti Kelių direkciją šį klausimą nagrinėti iš naujo (AG-755/02-2020 byla, b. l. 1–2).

Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi Z. Ž. skundą, 2020 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-858 (AG-755/02-2020), kuriuo nusprendė patenkinti Z. Ž. skundą. Komisija panaikino Kelių direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 2E-8695, kuriuo atsisakyta derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) suformavimo ir pertvarkymo projektą. Komisija įpareigojo Kelių direkciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (AG-755/02-2020 byla, b. l. 177–184). Komisijos nuomone, Kelių direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Kelių direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Komisija panaikino kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) nuostatos.

Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto nustato Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės; 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija).

Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 3 punktą žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Byloje ginčo, kad Projektas rengiamas Žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr.(duomenys neskelbtini), nėra.

Pagal Taisyklių 62.6 punktą, jeigu Projektas rengiamas žemės sklype (-uose), besiribojančiame (-iuose) su valstybinės reikšmės keliu, Projektas turi būti derinamas su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Taisyklių 63 punkte nustatyta, kad Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti Projektą gavimo dienos.

Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad institucija, su kuria turi būti suderintas žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas, savo atsisakymą derinti Projektą privalo motyvuoti.

Kaip matyti iš Kelių direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsisakymo, Kelių direkcija atsisakydama derinti Projektą, rėmėsi Žemės įstatymo 6 straipsniu, Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 2 dalimi bei 11 straipsniu.

Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija ir pripažįsta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, priskirta valstybinės reikšmės keliams, kuriuos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Kelių direkcija. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, adresuoto Komisijai ir atsiliepimo, pateikto teismui į bylą, pareiškėja pripažįsta ir tai, jog bendraturčiams priklausančio Žemės sklypo, kuriame rengiamas Projektas, dalis patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr.(duomenys neskelbtini) juostos ribas. Todėl Kelių direkcijos skundo argumentas, jog šioje byloje yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų, yra visiškai nepagrįstas.

Pareiškėja kartu su kitais Žemės sklypo bendraturčiais, pakartotinai 2020 m. rugpjūčio 14 d. kreipdamasi į Kelių direkciją dėl Projekto derinimo, pateikė Projekto Aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, jog yra projektuojamas 83 m² žemės sklypas Nr.17, kurio pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – Kitos paskirties žemė. Žemės sklypo naudojimo būdas – Susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos. Žemės sklypo naudojimo tipas – Inžinerinės infrastruktūros koridorius. Be to, Aiškinamajame rašte nurodyta, jog Projekto rengimo metu formuojamas atskiras 83 m² sklypas Nr. 17 patenka į kelio juostos ribas, kuris pabaigus Projektą iki pastatų statybos pradžios pagal Žemės įstatymo 6 straipsnį turi būti perduotas valstybei.

Kelių direkcija, atsisakydama derinti Projektą, šios Aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės nevertino ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendime dėl jos nepasisakė.

Teismas pažymi, jog Kelių direkcija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis) (redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.).

VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617-13).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Pagrindiniai sklypų formavimo ir pertvarkymo principai įtvirtinti Taisyklių III skyriuje.

Kaip matyti iš Kelių direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsisakymo, Kelių direkcija atsisakydama derinti Projektą, Taisyklių nuostatomis nesivadovavo, savo pasiūlymo, kaip spręsti iškilusią problemą, Projekto organizatoriams nepateikė. Byloje jokių duomenų, jog Kelių direkcija ėmėsi aktyvių veiksmų išreikalauti ginčo sklypą iš galimai neteisėto valdymo, nėra.

Teisėtumo principas reikalauja, kad Kelių direkcijos veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jos sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, o su išsamumo principu nesuderinama situacija, kai ginčijamo sprendimo motyvai yra neaiškūs, netikslūs ir nepagrįsti. Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai <...> turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada).

Įvertinęs Kelių direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, teismas daro išvadą, jog sprendime nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo atsisakoma derinti Projektą, iš esmės neatitinka Projekto Aiškinamajame rašte nurodytų aplinkybių, susijusių su atskirai formuojamu žemės sklypu Nr. 17 (faktinio pagrindo) ir jų pagrindu padarytų išvadų.

Pažymėtina, jog pagal Taisyklių 65 punktą, suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti.

Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad Kelių direkcijai atsisakius derinti Projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys privalės priimti neigiamą išvadą dėl Projekto tvirtinimo. Todėl Kelių direkcijos skundo argumentas, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas yra tik informacinio pobūdžio, nesukelia teisinių pasekmių, yra nepagrįstas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Projektas 2020 m. rugpjūčio 14 d. Kelių direkcijai pateiktas atsižvelgiant į Kelių direkcijos 2020 m. gegužės 18 d. sprendime nurodytus motyvus.

Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, daro išvadą, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija tinkamai kvalifikavo ginčą, teisingai taikė ginčą reglamentuojančius teisės aktus ir padarė pagrįstą išvadą, kad Kelių direkcijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas nemotyvuotas. Tenkinti Kelių direkcijos skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Atsakovė skunde nurodė ir kitus argumentus, susijusius Komisijos sprendimu, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti iš Kelių direkcijos bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Nors pareiškėja ir pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, todėl jis atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos skundą atmesti.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21R-858 (AG-755/02-2020) palikti nepakeistą.

Pareiškėjos Z. Ž. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.