- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- AN2-121-245/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. sausio 17 d. nutarimo K. J. (toliau – K. J.) administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. J. Kauno apylinkė teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų bauda su teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui be automobilio konfiskavimo už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 1 d., 1.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį BMW X, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 1,49 promilės girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti, kai tokios teisės nėra įgijęs ir kai asmeniui metų bėgyje buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarimą dalyje dėl transporto priemonės nekonfiskavimo ir K. J. taikyti už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą transporto priemonės konfiskavimą.
2.1. Apelianto teigimu ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Skunde nurodoma, kad K. J. linkęs teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir už KET reikalavimų pažeidimus. Apeliaciniu skundu pažymima, kad pažeidėjas automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės, kai jos nėra įgijęs, kai metų bėgyje jam buvo paskirta nuobauda už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, kas tik patvirtina K. J. sąmoningai priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų ir įžūliai viešai deklaruojamą nesilaikymą.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apelianto manymu teismo sprendimas yra nepagrįstas, sprendimo teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais jų teisingumą, pagrįstumą ir patikimumą patvirtinančiais duomenimis.
2.3. Skundu pažymima, kad nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto nusižengimo pobūdį – pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus, asmuo transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės bei būdamas neblaivus. Institucijos manymu, paskyrus K. J. nuobaudą – formaliai jam nepriklausančios, tačiau jo valdytos pažeidimo padarymo metu transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeisti proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Apeliantas pažymi, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog K. J. apgaulės būdu vis tik buvo pagrindinis transporto priemonės valdytojas, tik nuomos sutartyje buvo įformintas kitas asmuo.
2.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą teismų praktikoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Apeliantas nurodo, jog kadangi asmuo nuolat naudojasi minėta transporto priemone, tai konfiskavimas turėtų tiesioginės įtakos jo nubaudimui. Be to, transporto priemonės savininkas gali, jam priklausantį turtą, žalos atlyginimo reikalauti civiline tvarka.
2.5. Skunde nurodoma, kad skundžiamu atveju visuomenės interesai yra pakankami, jog pateisintų nuosavybės teisių ribojimą, o vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, bet kitam asmeniui, nėra pagrindas neskirti transporto priemonės konfiskavimo. Institucijos manymu, K. J. neskirdamas turto konfiskavimo, teismas nepagrįstai prioriteto tvarka vertino ir atsižvelgė į automobilio (pažeidimo padarymo įrankio) savininko teises, o ne visuomenės interesą – teisę į saugią aplinką.
2.6. Apeliaciniu skundu teigiama, kad ANK 29 straipsnio taikymo aspektu prieinama prie pagrįstos išvados, jog transporto priemonės, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis , tačiau nuosavybės teise priklausančios ne pažeidėjui, perleidimas naudotis suprantamas ne vien kaip daikto tiesioginis betarpiškas perdavimas pažeidėjui, o aiškinamas kaip jo patekimas pažeidėjo žinion nepažeidžiant teisės, t. y. paimant jį prieš savininko valią. Tokiame kontekste vertinant pažeidėjo veiksmus ir byloje esančius duomenis matyti, kad kitam asmeniui priklausantis automobilis nebuvo paimtas prieš jo valią.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. skundas tenkinamas iš dalies.
4. Teismas išanalizavęs apeliacinio skundo nagrinėjimui gautą medžiagą nustatė, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyrė visų aplinkybių, turinčių reikšmės teisėto ir pagrįsto sprendimo byloje priėmimui, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
5. Apygardos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, vadovavosi automobilio BMW X5, valstybinis Nr. nuomos sutartyje Nr. AVIA 3517 esančiais duomenimis, tačiau juos įvertino paviršutiniškai, tinkamai neįvertinęs joje esančios informacijos. Visų pirma, iš minėtos sutarties matyti, jog kaip nuomininkas ar jo atstovas sutartyje yra įtrauktas V. R.. Iš apeliaciniam skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, jog 2019 m. sausio 3 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu buvo nuspręsta kaip liudytoją kviesti V. R.. Iš bylos duomenų matyti, kad šaukimai šiam asmeniui buvo siųsti, tačiau grįžo neįteikti ir asmuo šioje byloje nėra apklaustas. Kaip papildomas vairuotojas nutartyje nurodytas K. J., tačiau asmens kodas, kuris sutartyje nurodytas kaip K. J., yra kito asmens. LITEKO duomenimis minėtoje sutartyje nurodytas asmens kodas yra K. J.. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atkreipė dėmesį, tačiau teisiniu aspektu jos nevertino. K. J. nurodė, kad melagingą asmens kodą nurodė manydamas, kad yra netinkamo amžiaus nuomotis transporto priemonę, tačiau aukštesniojo teismo manymu, tai nėra tinkamas pasiteisinimas, nes šiuo atveju buvo suklastotas dokumentas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog automobilio nuomos sutartis sudaryta 2018 m. lapkričio 28 d. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek UAB „A.“ vadovas K. Č., tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas K. J. nurodė, kad automobilis buvo išnuomotas viešosios įstaigos „P.V.“ reikmėms, kurios direktoriumi prisistatė K. J.. Apygardos teismas, patikrinęs SoDros informacinėje sistemoje viešai esančius duomenis nustatė, jog įmonės direktoriaus pareigas viešojoje įstaigoje „P.V.“ K. J. pradėjo eiti tik 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. tik po administracinio nusižengimo padarymo, o tiek nuomos sutarties sudarymo metu, tiek administracinio nusižengimo padarymo metu, K. J. minėtos įmonės direktoriumi nebuvo. Taip pat nėra duomenų, kad minėtoje įmonėje dirbo V. R., todėl išvados, jog automobilis buvo išnuomotas įmonės reikmėms, yra klaidinga ir nepagrįsta jokiais duomenimis. Taip pat yra prieštaravimų ir tarp bylos dalyvių byloje duotų parodymų. 2019 m. sausio 3 d. vykusio posėdžio metu, liudytoju apklaustas R. Š. paaiškino, kad nuomodamasis automobilį, K. J. nurodė, jog transporto priemonė reikalinga kelionei su draugais į Lenkiją. 2019 m. sausio 9 d. vykusio posėdžio metu K. J. nurodė, kad automobilį nuomojosi įmonės reikmėms, su tikslu važinėti į susirinkimus. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių prieštaravimų bylos dalyvių duotuose parodymuose. Taip pat K. J. nurodė, kad automobilį vairavo iškilus būtinybei, kuomet V. R. išvyko į užsienį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šio asmens išvykimo į užsienį aplinkybes. K. J. teigimu, jis automobilį norėjo perstatyti į saugesnę vietą ir jam pavažiavus kelis šimtus metrų, jį sustabdė policija. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams sustabdžius K. J., automobilyje kartu su juo buvo dar 4 asmenys: D. D., L. K., J. L., M. D.. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad minėti asmenys paaiškino, jog nežinojo, kad K. J. buvo neblaivus ir patys nesuprato, kodėl pamatęs policijos automobilį, K. J. perlipo D. D. ant kelių. 2019 m. sausio 9 d. posėdžio metu, K. J., paklaustas kodėl kitų asmenų neprašė pagalbos perstatant automobilį, nurodė, jog tuo metu jam padėti galinčių asmenų nebuvo.
6. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali pripažinti asmenį padarius administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra patvirtinti asmenį kaltinantys įrodymai bei pašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Šiuo atveju visos ANK numatytos galimybės abejonėms pašalinti išnaudotos nebuvo. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimą K. J. veiksmuose. Kadangi būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla K. J. atžvilgiu grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apygardos teismas, priėmęs tokį sprendimą, dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės turi būti įvertintos iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.