Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aušrai Vyšniauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikiantis Plungės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas L. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje patvirtino, jog nuo 2017 metų spalio mėnesio kartu nebegyvena ir išlaikymo dukrai neteikia, sutinka, kad santuoka būtų nutraukta ir dukra liktų gyventi su motina, sutinka dukrai mokėti po 120 Eur kas mėnesį, nes turi teikti išlaikymą dar vienai nepilnametei dukrai, taip pat šiuo metu sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Nesutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimo, nes gyveno kartu ir vaikas buvo išlaikomas šeimoje, pagal jų bendrą susitarimą iš jo atlyginimo dengė turimas skolas, likusius pinigus parnešdavo į šeimą.

Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė išvadoje prašo ieškovės ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, jog sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, nei vienas iš sutuoktinių nesiekia atnaujinti šeimyninių ryšių, dėl ko šalių susitaikymas nėra įmanomas, darytina išvada, kad šeima yra iširusi, santuoka nutrauktina. Įstatymai santuokines pareigas konkretizuoja kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos vienas kitam teikimą, rūpinimąsi vaikais ir visa šeima. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinių kaltą elgesį. Iš paaiškinimo matyti, jog prasidėjus nesutarimams sutuoktiniai nedėjo jokių pastangų, kad šeimą išsaugoti, konstatuotina, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Šalių dukra V. nuo gimimo gyvena kartu su ieškove ir yra jos prižiūrima, atsakovas prieštaravimų dėl dukros gyvenamosios vietos nepareiškė, tokių duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku, Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi, darytina išvada, jog šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, kuri, atsižvelgiant į vaiko amžių, užtikrins tėvo ir dukros ryšį, šioje dalyje ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( Civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Nustačius šalių dukros V. gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. M. , ieškininis reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas.

Nustatant išlaikymo dydį, vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. nuostatomis, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė nekilnojamojo turto neturi, dirba ne visą darbo laiką, pajamos sudaro apie ½ minimalaus darbo užmokesčio.

Atsakovas įrodymų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, iš VĮ Registrų centas duomenų matyti, jog nekilnojamojo turto atsakovo vardu nėra, SoDra duomenų apie jo darbą ir gaunamas pajamas šiuo metu neturi.

Nors atsakovas nurodo, jog išsigali teikti dukters išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį, nes turi dar vieną nepilnametį vaiką, tai negali būti priežastis riboti vaiko poreikius, kurie, siekiant užtikrinti vaiko vystymąsi teigiama linkme, turi užtikrinti nors būtiniausių vaiko amžių atitinkančių poreikių maistui, aprangai ir lavinimui bei poilsiui garantavimą. Ieškovė užtikrina vaikui būstą, nuolatinę priežiūrą ir ugdymą, atsakovas yra darbingas asmuo, gali dirbti ir ženkliau prisidėti pinigine išraiška prie vaiko išlaikymo, iš atsakovo priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur, kas leis užtikrinti vaiko poreikius.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 4320 Eur, kas mėnesį skaičiuojant po 120 Eur nuo 2014-11-14 iki 2017-11-14 (kreipimosi į teismą dienos). Tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, jog po dukros gimimo iki 2017 metų spalio mėnesio ieškovė gyveno kartu su atsakovu šeimoje, vedė bendrą ūkį, bendrai planavo išlaidas ir pajamas, vedybinės ar ikivedybinės sutarties, kurioje būtų apspręsti prievolių, su vaiko išlaikymu susiję klausimai, šalys nebuvo sudariusios, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2014-11-14 iki 2017-11-14, priteisimo, išlaikymas priteistinas nuo 2017 metų spalio mėnesio, kai šalys nutraukė bendrą gyvenimą.

Kadangi vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškove, ieškovė skirtina vaiko lėšų tvarkytoja (Civilinio kodekso 3.190 straipsnio 1dalis).

Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista bei ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, konstatuojant, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes M., M..

Nustatyti V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su L. M.

Priteisti iš L. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo dukrai V. M. , gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2017-10-01 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko lėšų tvarkytoja skirti L. M. .

Nustatyti L. M. bendravimo su dukra tvarką taip: L. M. bendrauja su dukra V. aplankydamas ją jos gyvenamojoje vietoje du kartus per savaitę darbo dienomis nuo 17 val. iki 19 val., ir kas antrą savaitgalį per mėnesį nuo šeštadienio 11 val. iki 15 val. Apie ketinimą aplankyti dukrą informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš L. M. 116 (vieną šimtą šešiolika ) Eur žyminio mokesčio bei 156 (vieną šimtą penkiasdešimt šešis) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylos Nr. e2-529-225/2018.

Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. e2-529-225/2018.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.