Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-17 · Civilinė byla Nr. 2A-363-340/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-17
Bylos Nr.
2A-363-340/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10436-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
L. I., A. I.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
„BTA Insurance Company“ SE
Civilinė byla Nr. 2A-363-340/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10436-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 38; 44.5.2; 52.3;73.2.5 121.14; 121.18; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. P., J. Š. ir T. Ž. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. I. ir A. I. (A. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams L. I. ir A. I. (A. I.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 3 142 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-06-01 iš Gerovės g. 57-34, Vilniuje, esančio buto vandeniu buvo aplietos žemiau esančios patalpos, esančios Gerovės g. 57-22, Vilniuje. Aplietos patalpos priklauso D. J. M. ir yra apdraustos AB „Lietuvos draudimas“. Kompensuodamas patalpų sugadinimo padarytą žalą, ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjai 3142 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis pagal CK 6.1015 straipsnį. Gerovės g. 57-34, Vilniuje, esantis butas, iš kurio buvo aplietos žemiau esančios patalpos, priklauso atsakovams L. I. ir A. I. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl jų kaltė dėl padarytos žalos yra preziumuojama. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad remiantis 2010-06-01 753 DNSB pažyma, apliejimas įvyko dėl trūkusios boilerio žarnos, esančios atsakovams priklausančiame bute. Ieškovas atsakovams siuntė pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žala liko neatlyginta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovė L. I. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad žalos dydis yra nustatytas paties ieškovo, nes kitų įrodymų dėl žalos dydžio nustatymo ir jos dydžio ieškovas į bylą nepateikė. Pažymėjo, kad ieškovas sutapatina draudimo išmoką ir žalą, todėl reiškia nepagrįstą ieškinį. Atsakovė nurodė, jog jos turtinė padėtis yra sunki, todėl patenkinus ieškinį, sprendimo įvykdymas jai turėtų būti išdėstytas.

Atsakovas A. I. (A. I.) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškovas pareiškė ieškinį jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Nurodė, jog nėra įrodymų, nustatančių vandentiekio avarijos kaltininką, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti žalos atlyginimo būtent iš atsakovų. Pažymėjo, jog pranešė visiems suinteresuotiems asmenims, jog jų draudimo bendrovės ar ekspertai gali atvykti apžiūrėti buto, tačiau atvyko tik atsakovų butą apdraudęs draudikas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje. Atsiliepime nurodė, jog nepripažįsta, kad vandentiekio avarija įvyko būtent atsakovų bute ir dėl jų kaltės.

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsiliepime nurodė, kad prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad 2010-02-05 kartu su A. I. (A. I.) sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT 016624 dėl buto, esančio Gerovės g. 57-34, Vilniuje, kuria buvo apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė. Nurodė, jog nustačius, kad už žalą apliejus patalpas, esančias Gerovės g. 57, Vilniuje, yra atsakingas A. I. (A. I.), „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, išmokėjo dėl minėto įvykio nukentėjusiems asmenims maksimalią draudimo išmoką draudimo sumos ribose, t.y. 5000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 3142 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, jog atsakovams sutuoktiniams L. I. ir A. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis Gerovės g. 57-34, Vilniuje, kuriame 2010-06-01 įvyko vandentiekio avarija. Dėl vandentiekio avarijos buvo užlietos po atsakovų butu esančios kitų namo Gerovės g. 57, Vilniuje, butų, namo laiptinės patalpos. Atsakovams priklausančio buto draudikas nustatė, kad už namo Gerovės g. 57, Vilniuje, patalpų savininkų ir valdytojų patirtą dėl patalpų 2010-06-01 užliejimo žalą yra atsakingas atsakovas A. I. (A. I.), todėl atlygindamas nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, išmokėjo visą draudimo sutartimi nustatytą 5000,00 Lt draudimo išmoką. Teismas konstatavo, jog antstolio A. N. 2010-08-03 atlikta atsakovų buto apžiūra ir antstolio surašytas 2010-08-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su jame užfiksuotais duomenimis apie atsakovų buto būklę, niekaip nepaneigia, kad vandentiekio avarija 2010-06-01 įvyko atsakovų bute dėl buto virtuvės patalpoje buvusios įrangos trūkusios vandens žarnos.

Teismas nurodė, kad atsakovai nesiėmė reikiamų veiksmų, reikiamai nesirūpino jų buto įranga ir tuo neužkirto kelio jų bute 2010-06-01 įvykusiai vandentiekio avarijai, ko pasekmėje dėl užliejimo vandeniu buvo apgadintos kitos namo patalpos bei jose buvęs turtas. Tarp atsakovų neteisėto neveikimo ir atsiradusios dėl namo patalpų užliejimo vandeniu žalos yra priežastinis ryšys, todėl atsakovams tenka pareiga atlyginti dėl patalpų užliejimo atsiradusią žalą.

Pirmos instancijos teismas atmetė atsakovų reikalavimą taikyti ieškinio senatį argumentuodamas tuo, kad 2010-06-01 šalių nesiejo draudimo teisiniai santykiai. Dėl nurodytos aplinkybės yra nepagrįstas atsakovų reikalavimas taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 str. 7 d.). Teismas nusprendė, kad ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys yra pagrįstas leistinais įrodymais, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sumažinti ieškovo prašomą atlyginti žalos dydį, be to, atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pripažinti sunkią jų turtinę padėtį ir išdėstyti sprendimo įvykdymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės; priteisti iš ieškovo atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų ir taip pažeidė šalių rungtyniškumo principą, t.y. tinkamai nevertino atsakovų pateiktų įrodymų, sprendime nepasisakė dėl jų reikšmės ar atsisakymo juos vertinti. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik liudytojų parodymais, tačiau, atsakovų teigimu, liudytojai neturėjo nei kompetencijos, nei kvalifikacijos vertinti avarijos šaltinio, dėl kurio buvo užpilti butai. Pažymėjo, jog teismas nesirėmė eksperto K. D. parodymais ir antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuos atsakovai laiko esminiais byloje.

2. Apeliantai skunde nurodė, jog, jų manymu, avarija įvyko palėpėje virš 34 buto, nes buvo aplietos nurodyto buto sienos ir lubos. Tikėtina, jog vanduo bėgo pro namo blokų siūles, todėl darytina išvada, kad vanduo galėjo bėgti pro vamzdžius įrengtus namo sienoje, už kurių priežiūrą nėra atsakingi atsakovai. Skunde nurodė, jog norėjo pateikti gyvenamojo namo, esančio Gerovės g. 57, Vilniuje, vandentiekio ir šilumos vamzdžių išdėstymo schemas, kuriose matytųsi, kad palėpėje yra vandentiekio vamzdžiai, kurie sukėlė avariją, tačiau namo bendrijos pirmininkas tokių schemų atsakovams nepateikė, todėl jie šio įrodymo negalėjo pateikti teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2014-02-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Nurodo šiuos atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentus:

1. Atsakovai, teigdami, jog buvo pažeistas rungtyniškumo principas, nenurodo konkrečių aplinkybių, patvirtinančių šį skundo argumentą. Atsakovai aktyviai teikė atsikirtimus į ieškinį, teikė teismui naujus įrodymus, apie kuriuos yra pasisakyta teismo sprendime;

2. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kuriems buvo žinomos teisiškai reikšmingos aplinkybės apie išsiliejimo židinį ir priežastį, t.y. turinčios ryšį su byla.;

3. Atsakovų teiginiai, jog jų draudiko ekspertas K. D., konstatavęs atsakovų buto apgadinimus, tuo pačiu patvirtino, jog vandens išsiliejimo židinys buvo ne atsakovų bute, yra nepagrįstas. K. D. apžiūros metu nustatė, jog viena iš po kriaukle esančių žarnelių yra nauja, kas patvirtino atsakovo pranešime savo civilinės atsakomybės draudikui nurodomą aplinkybę, jog buvo jo bute trūkusi jungtis (žarna). Liudytoju apklaustas „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ekspertas V. P., teismo posėdžio metu patvirtino, jog vandens išsiliejimo židinys buvo atsakovų bute;

4. Antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, surašytas praėjus beveik 2 mėn. po įvykio, nepaneigia atsakovų civilinės atsakomybės ir juo nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos bylai aplinkybės, nes ginčo, jog ir atsakovų patalpos dėl užpylimo buvo apgadintos, nebuvo.

Šalies argumentai

5. Apeliantų skunde nurodoma prielaida, jog vanduo liejosi dėl bendrų vamzdynų trūkumo palėpėje yra nepagrįstas, nes šių vamzdynų remontas atliktas nebuvo, priešingu atveju vanduo lietųsi toliau. Vanduo nustojo lietis tik tuomet, kai buvo iškviestas atsakovas A. I. (A. I.), kuris pašalino jo bute esantį vandens išsiliejimo židinį.

6. Atsakovų argumentas, jog jie neturėjo galimybės į bylą pateikti įrodymų (namo vandentiekio ir šilumos vamzdžių išsidėstymo schemų), yra nepagrįstas. Atsakovai nepateikė argumentų, jog neturėjo galimybės gauti tam tikrų įrodymų, neprašė teismo įpareigoti atsakingus asmenis pateikti tokius įrodymus. Apeliacinis skundas yra pagrįstas tik prielaidomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).

Byloje nustatyta, kad 2010-06-01 gyvenamajame name, esančiame Gerovės g. 57, Vilniuje, įvyko vandentiekio avarija, dėl kurios buvo užlietos po atsakovų butu esančios kitų namo butų, namo laiptinės patalpos. Byloje kilo ginčas dėl to, ar kilusios vandentiekio avarijos židinys buvo atsakovams L. I. ir A. I. (A. I.) priklausančiame bute, ir ar jiems tenka pareiga atlyginti dėl kilusios avarijos padarytą žalą.

Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.). Ginčydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą, atsakovai nurodė, jog pirmos instancijos teismas neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, t.y. tinkamai nevertino atsakovų pateiktų įrodymų, sprendime nepasisakė dėl jų reikšmės ar atsisakymo juos vertinti. Pasak atsakovų, teismas nesirėmė eksperto K. D. parodymais ir antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Šie įrodymai, atsakovų teigimu, patvirtina, jog avarijos židinys nebuvo atsakovams priklausančiame bute.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-28 sprendime nurodė, jog antstolio A. N. 2010-08-03 atlikta atsakovų buto Gerovės g. 57-34, Vilniuje, apžiūra ir antstolio surašytas 2010-08-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su jame užfiksuotais duomenimis apie atsakovų buto būklę, niekaip nepaneigia, kad vandentiekio avarija name Gerovės g. 57, Vilniuje, 2010-06-01 įvyko atsakovų bute dėl buto virtuvės patalpoje buvusios įrangos trūkusios vandens žarnos. Apeliantams nurodytina, jog pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliantų teigimu, antstolis, apžiūrėjęs atsakovų butą, konstatavo, jog dėl įvykusios vandentiekio avarijos buvo padaryta žala ir atsakovų butui, kas įrodo, jog avarijos židinys negalėjo būti jiems priklausančiame bute. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, surašytas praėjus beveik 2 mėn. po įvykio, nepaneigia atsakovų civilinės atsakomybės ir juo nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos bylai aplinkybės, nes ginčo, jog ir atsakovų patalpos dėl užpylimo buvo apgadintos, nebuvo. Be to, antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nenustatė, jog vandentiekio avarijos židinys nebuvo atsakovams priklausančiame bute. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmos instancijos teismas tam tikrus įrodymus įvertino ne atsakovams palankia linkme, negali būti pagrindas teigti, jos teismas šių įrodymų apskritai nevertino ir/ar dėl jų sprendime nepasisakė.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas byloje vertino tik liudytojų A. D., J. B. ir K. T. parodymus. Sutiktina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi bendrijos pirmininko ir namo gyventojo A. D. parodymais, butų savininkų J. B. ir K. T., draudimo kompanijos eksperto V. P. parodymais. Kita vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime vertino ir kitus įrodymus: gyvenamojo namo bendrijos 2010-06-01 pranešimą, kuriuo buvo patvirtinta avarija atsakovų bute; atsakovo A. I. (A. I.) 2010-06-02 telefoninio pranešimo draudimo kompanijai apie jo bute 2010-06-01 įvykusią vandentiekio avariją, garso įrašu; vandens skaitiklio atsakovų bute patikrinimo 2010-09-23 aktu. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog ginčijamą sprendimą pirmos instancijos teismas priėmė įvertinęs visus teisiškai reikšmingus byloje surinktus įrodymus, o ne tik liudytojų parodymus, kaip teigia apeliantai.

Apeliaciniame skunde atsakovai iškėlė versiją, kad avarija galimai galėjo kilti palėpėje virš 34 buto, nes buvo aplietos nurodyto buto sienos ir lubos. Skunde nurodė, jog norėjo pateikti gyvenamojo namo, esančio Gerovės g. 57, Vilniuje, vandentiekio ir šilumos vamzdžių išdėstymo schemas, kuriose matytųsi, kad palėpėje yra vandentiekio vamzdžiai, kurie sukėlė avariją, tačiau namo bendrijos pirmininkas tokių schemų atsakovams nepateikė, todėl jie šio įrodymo negalėjo pateikti teismui. Pažymėtina, jog atsakovai nepateikė įrodymų, jog neturėjo galimybės gauti šių įrodymų, byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovai buvo kreipęsi į pirmos instancijos teismą, prašydami įpareigoti atsakingus asmenis (šiuo atveju bendrijos pirmininką) pateikti tokius įrodymus.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovų apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vasario 28 d. sprendimą nepakeistą.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai R. P.J. Š.T. Ž.