Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei VšĮ „Akmenės būstas“, trečiajam asmeniui V. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ir trečiasis asmuo V. M. nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti atstovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje atsakovės VšĮ „Akmenės būstas“ atstovas Benediktas Balkauskas su ieškiniu nesutiko, pripažino, kad 2012 m. rugsėjo 29 d. įvyko gedimas, kurio metu išsiliejo vanduo ir buvo apgadintas trečiajam asmeniui V. M. priklausantis butas. Paaiškino, kad gedimas buvo pašalintas per trijų dienų laikotarpį, kadangi iš karto nebuvo įmanoma nustatyti vietos, kurioje įvyko avarija. Per šį laikotarpį buvo nustatyta, kad sienoje, kurioje yra įmontuotas ilgaamžis špyžinis kanalizacijos vamzdis, kuriam nėra numatytas tarnavimo laikas, gali būti įtrūkęs šių vamzdžių sujungimas. Išardžius trečiajam asmeniui V. M. priklausančiame bute esančią kapitalinę sieną, pasitvirtino, kad vanduo sunkiasi per šių vamzdžių įtrūkimą ir dėl to šlampa buto siena. Pažymėjo, kad šitos avarijos niekas niekada negalėjo numatyti, nes vertikalus kanalizacijos vamzdis yra užmūrytas buto sienoje ir jokiais bandymais nustatyti ar šie vamzdžiai yra tinkami naudoti neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. rugsėjo 29 d. dėl įtrūkusio kanalizacijos vamzdžio buvo aplietas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Ieškovė buto savininkei – trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. M. išmokėjo 379,32 € draudimo išmoką ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovės VšĮ „Akmenės būstas“, kaip iš asmens kalto dėl atsiradusios žalos.

Byloje pateiktas 2012 m. spalio 4 d. AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo aktas patvirtina, kad ieškovės drausto turto užliejimas įvyko dėl prakiurusio kanalizacijos stovo, kuris yra buto koridoriaus sieninėje spintoje.

Akmenės rajono tarybos 2001 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 118 „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros“ nuspręsta įsteigti nuo 2002 m. sausio 1 d. Naujojoje Akmenėje daugiabučių namų, kuriuose butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigė gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų arba nesudarė jungtinės veiklos sutarčių, bendrojo naudojimo objektams administruoti viešąją įstaigą „Akmenės būstas“.

Pagal 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 6.1. punktą administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsakovės VšĮ „Akmenės būstas“ pateiktas 2012 m. balandžio 9 d. statinio apžiūros aktas liudija, jog statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros, kurios tikslas nustatyti namo, namo konstrukcijų bei inžinerinių tinklų stovį, metu apžiūrint fekalinės kanalizacijos vamzdyną vietomis rūsyje pastebėti suaižėję vamzdynai, rekomenduota juos stebėti, kitų defektų, susijusių su kanalizacijos vamzdynais nerasta.

Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorius – atsakovė VšĮ „Akmenės būstas“, informuotas apie įvykusią avariją, atvyko ir apžiūrėjo minėtame bute drėkstančią sieną. Įtaręs, jog siena drėksta dėl galimai buto sienoje užmūryto kanalizacijos vamzdžio įtrūkimo, šią sieną išardė ir nustatęs, kad per ten esančio kanalizacijos vamzdžio įtrūkusį sujungimą sunkiasi vanduo, atliko kanalizacijos vamzdžių remontą.

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos foto nuotraukos, patvirtina, jog įtrukusio kanalizacijos vamzdyno remonto darbai atlikti draudėjos – trečiojo asmens V. M., bute išardžius sieninę spintą. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad atlikti kanalizacijos vamzdžio, kaip ir kitos inžinerinės įrangos, einančios per gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, techninę priežiūrą be savininkų valios atsakovei objektyviai neįmanoma.

Pažymėtina tai, jog bylos nagrinėjimo metu nei viena iš šalių nepateikė duomenų apie tai, kad minėto daugiabučio gyventojai būtų kreipęsi į daugiabutį administruojančią įstaigą skųsdamiesi dėl netinkamos namo priežiūros ar administravimo, drėkstančių ar pelijančių sienų iki įvykio, todėl konstatuotina, kad atsakovė neturėjo pagrindo abejoti vamzdyno tvarkingumu,

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtas kanalizacijos vamzdžio sujungimo įtrūkimas galėjo būti nustatytas, tik sugadinant namo gyventojui nuosavybės teise priklausančio buto sienos apdailą bei išgriaunant dalį sienos, kas visiškai prieštarauja protingumo principui.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog atsakovė VšĮ „Akmenės būstas“ susidariusioje situacijoje atliko visus jai privalomus atlikti veiksmus ir neteisėtai neveikė, todėl, nenustačius bent vienos iš keturių būtinų sąlygų, atsakovei VšĮ „Akmenės būstas“ taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo.

Akmenės rajono apylinkės teismo pažymų apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 9,47 € procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

9,47 € (devynis erus 47 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.