- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- N1-153-725/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00041-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Nukentėjusysis
- E. Ž., P. Ž.
- Kaltinamasis
- T. M.
- Advokatai
- Jelena Koltakova
sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, Birutei Čyžaitei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nukentėjusiesiems E. Ž., P. Ž., kaltinamajam T. M., gynėjui advokatei Jelenai Koltakovai, VTAS atstovams V. A., Martynui Kapčiui, įstatyminei atstovei I. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, turintis 11 klasių išsilavinimą, besimokantis Pravieniškių PN 12 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2013-09-26 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. 2013 m. sausio 11 d. apie 01.30 val., būdamas nepilnametis, bendrininkaudamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išdaužiant automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. Ž., stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio durelių lango stiklą, 200 litų vertės, įsibrovė į minėtą automobilį ir iš jo pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam E. Ž. priklausančias pirštines „Adidas“, 60 Lt vertės, ir nukentėjusiajam P. Ž. priklausančius daiktus: kuprinę, 50 Lt vertės, planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, mėlynos spalvos bliuzoną, 150 Lt vertės, pirštines, 10 Lt vertės, maišelį su saldainiais, 10 Lt vertės, du vnt. civilinių kodeksų, bendros 40 Lt vertės, knygą, 20 Lt vertės, sportinį kostiumą „Adidas“, 300 Lt vertės, 3 vnt. marškinėlių, bendros 150 Lt vertės, pilkos spalvos bliuzoną, 150 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. Ž. 260 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajam P. Ž. – 2730 litų turtinę žalą.
K. T. M. neprisipažino padaręs nusikaltimą bei parodė, kad 2013 m., nakties metu, kaltinime nurodytu laiku, iš (duomenys neskelbtini) rajono ėjo namo. P. V. tiltą, ėjo kiemais, palei gatvę. Viename iš kiemų, bendrabučio kieme, rado kuprinę ir, ją užsidėjęs, ėjo toliau namo, adresu (duomenys neskelbtini). Prie namų jį sustabdė automobiliu važiavę pareigūnai, paklausė, kas yra kuprinėje. Kaltinamajam pasakius, kad jis nežino, pareigūnas pasisodino jį į mašiną. Kažkuris iš nukentėjusiųjų, pažiūrėjęs į kuprinę, pasakė, kad tai jo (nukentėjusiojo) kuprinė. N. P. Ž. per policijos automobilio langą parodė į kaltinamąjį. Be to, nukentėjusieji parodė ir visiškai pašalinį asmenį, kuris tariamai buvo su kaltinamuoju – šis žmogus buvo automobilyje, kuris stovėjo aikštelėje šalia gatvės. Kaltinamajam priėjus prie automobilio ir paprašius cigaretės, šis žmogus išlipo, davė cigaretę, ir tada atvažiavo policijos pareigūnai. Kaltinamąjį ir minėtą asmenį pareigūnai nuvežė į policiją. Kaltinamasis nurodė, kad rastą kuprinę paėmė iš smalsumo, dar nebuvo sugalvojęs, ką su ja veikti. Paėmęs kuprinės nekraustė. Parodė, kad, jam paprašius cigaretės, iš automobilio išlipo du žmonės: vienas buvo kaimynas, kitas davė cigaretę. Paaiškino sakęs policininkams, kad kuprinė jo, nes labai išsigando.
Motyvuojamoji dalis
K. T. M. kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis E. Ž. parodė, kad 2013-01-11 su P. Ž. buvo pas draugus, gyvenančius netoli (duomenys neskelbtini) tilto. Apie 1 val. išėjus į balkoną, esantį namo antrame aukšte, parūkyti, išgirdo, kad pradėjo kaukti signalizacija bei pamatė, kad iš už kampo išlindo kapišonus užsidėję du asmenys. Pamanęs, kad suveikė nukentėjusiojo automobilio signalizacija, nukentėjusysis išėjo į kiemą bei pamatė, kad išdaužtas keleivio pusės langas, o iš automobilio dingo P. Ž. kuprinė, kurioje, pasak P. Ž., buvo planšetinis kompiuteris „Samsung“ ir rūbai. Taip pat iš automobilio dingo ir nukentėjusiojo pirštinės, 60 Lt vertės. Iškvietė policiją. Nukentėjusiojo pirštinės su baltu užrašu „Adidas“, ne odinės, buvo įdėtos dėtuvėje, esančioje vairuotojo pusės durelėse. Pirštines policijoje atpažino vizualiai. Nepamena, ar pareigūnai aiškino, kur tas pirštines rado. Minėti asmenys buvo apsirengę juodai, vienas buvo su baltom juostom ant kelnių ir ant striukės. Šiuos asmenis matė vedamus pro nukentėjusįjį policijoje komisariate, jų apsirengimas atitiko nukentėjusiojo matytą iš už kampo išlindusių asmenų aprangą. Jie buvo apsirengę treningais. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 36), kad Jurbarko g., kur policijos buvo sulaikyti du asmenys, vienas iš jų turėjo P. Ž. kuprinę, kurioje buvo P. Ž. planšetinis kompiuteris, bliuzonas, kiti daiktai, taip pat nukentėjusiojo E. Ž. pirštinės, kurios buvo pavogtos iš automobilio. Teigia iš už namo kampo pasirodžiusius jaunuolius matęs 15 metrų atstumu, balkonas, kuriame jie tuo metu buvo, arčiau namo kampo. Palaiko pareikštą 200 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro išdaužtas automobilio langas su stiklu bei jo įdėjimas.
N. P. Ž. parodė, kad kartu su draugu jo automobiliu buvo nuvykę pas draugę Eglę. Nukentėjusysis su savimi turėjo kuprinę. Apie pusę dviejų išėjus į balkoną parūkyti, pamatė iš už kampo išeinančius jaunuolius: ant vieno striukės buvo balti dryžiai. Vaikinai nešėsi kuprinę. Su draugu išėjus į lauką, pamatė, kad išdaužtas automobilio stiklas. Iš automobilio buvo dingusi kuprinė, kurią nukentėjusysis išlipdamas pamiršo pasiimti. Atvykus iškviestai policijai, išvažiavo minėtų jaunuolių ieškoti. Per policijos raciją buvo gautas pranešimas, kad prie Jurbarko žiedo yra sulaikyti asmenys. Nuvykus į aikštelę prie žiedo, nukentėjusysis vieną jaunuolį atpažino, atnešus jam parodyti rastą kompiuterį, pasitvirtino, kad jis nukentėjusiojo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad kuprinė buvo juoda, 50 Lt vertės, kuprinėje buvo planšetinis kompiuteris „Samsung Galaxy (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, mėlynos spalvos bliuzonas, 150 litų vertės, juodos spalvos megztos pirštinės, 10 litų vertės, maišelis su saldainiais, bendros 10 litų vertės. Šie daiktai buvo rasti kuprinėje. Dar kuprinėje buvo du civiliniai kodeksai, 40 litų bendros vertės, knyga, kurią jis buvo pasiėmęs iš Viešosios bibliotekos, dėl kurios negrąžinimo bibliotekai turės sumokėti 20 litų, juodos spalvos su raudonos spalvos brūkšniais sportinis kostiumas „Adidas“, 300 litų vertės, trys vienetai marškinėlių, bendros 150 litų vertės, pilkos spalvos bliuzonas, 150 litų vertės. Paaiškino, kad sulaikyti vaikinai atitiko nukentėjusiųjų nurodytą vaikinų apibudinimą. Kuprinėje vietoj tų daiktų, kurie buvo nerasti, buvo rasti neatidaryti 4 buteliai brendžio. Vaikinai buvo surasti gal po valandos nuo to momento, kai nukentėjusieji juos pamatė einančius. Savo kuprinę ir kompiuterį nukentėjusysis nurodė atpažinęs vaikinų sulaikymo vietoje. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 41), kad vienas sulaikytasis vaikinas, kuris turėjo kuprinę, dėvėjo tamsias kelnes su baltomis juostomis ir juodos spalvos striukę su baltomis juostomis, jį nukentėjusysis atpažino iš visų jo bendrų bruožų – kūno sudėjimo, ūgio, eisenos, rūbų, ir yra įsitikinęs, kad būtent jį matė nueinantį nuo automobilio. Kitas vaikinas buvo apsiavęs juodos spalvos kelnėmis su juostomis, dėvėjo juodos spalvos striukę. Palaiko pareikštą 660 Lt civilinį ieškinį.
L. R. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 44) bei parodė, kad, dirbdamas Kauno AVPK patrulių rinktinės mobilaus būrio vyr. patruliu, 2013-01-11 apie 01.40 val. iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini), apvogtas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – išdaužiant automobilio lango stiklą, pavogti įvairūs daiktai, tarp kurių buvo juodos spalvos kuprinė su planšetiniu kompiuteriu. Pasak nukentėjusiųjų, asmenys, apvogę automobilį, buvo dviese, apsirengę tamsiais sportiniais kostiumais, ant vieno iš jų sportinio kostiumo šonų buvo baltos spalvos juostos. Kadangi liudytojas su kolegomis buvo netoli įvykio vietos, siekdami surasti nusikaltimą padariusius asmenis, apvažiavo įvykio vietos rajoną. Automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Jurbarko g. 69, pastebėjo du automobilius, prie jų besibūriuojančią grupę asmenų. Vienas iš asmenų atitiko nukentėjusiųjų apibūdinimą – vilkėjo tamsios spalvos sportines kelnes ir juodos spalvos striukę, kurie buvo su baltomis juostomis šonuose, ant peties turėjo juodos spalvos kuprinę, buvo su juodos spalvos pirštinėmis su užrašu „Adidas“. Atlikus dalinę šio asmens ir jo turėtų daiktų apžiūrą, kuprinėje rado baltos spalvos korpusu planšetinį kompiuterį „Samsung“, mėlynos spalvos bliuzoną, 3 vnt. 0,7 l talpos butelių brendžio, medžiagines juodos spalvos pirštines su užrašu „Sport“, juodos spalvos megztą pirštinę, maišelį su saldainiais, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Minėtas vaikinas, kuris turėjo kuprinę, prisistatė T. M., nurodė, kad kuprinė ir visi joje esantys daiktai yra jo. Liepus T. M. suvesti planšetinio kompiuterio kodą, to padaryti jis negalėjo, teigdamas, kad jį pamiršo. Su kitu patrulių ekipažu atvažiavę nukentėję asmenys atpažino savo kuprinę, joje buvusį planšetinį kompiuterį, kaip daiktus, pagrobtus iš jų automobilio. T. M. su kuprine bei joje buvusiais daiktais ir R. U., kuris taip pat buvo atpažintas nukentėjusiųjų, kaip antrasis vagystėje dalyvavęs asmuo, buvo pristatyti į Kauno m. Santakos P. S. PK buvo išsiaiškinta, kad kuprinėje buvęs mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ priklauso T. M., todėl jis buvo įrašytas kaip T. M. daiktas asmens kratos protokole. Kaip T. M. buvo įrašytos ir jo dėvėtos juodos spalvos pirštinės „Adidas“, nes nukentėjusysis T. M. sulaikymo vietoje aiškiai nenurodė, kad tai yra jo pirštinės, pagrobtos iš jo automobilio.
L. V. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 49) bei parodė, kad 2013-01-10 su R. U., jo uošve Dale, bendru draugu L. G. prie „Combo“ pašaudę fejerverkus, visi kartu R. U. automobiliu nuvažiavo į prie Jurbarko g. žiedo esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Joje dar buvo kažkoks automobilis, kažkokie žmonės. Liudytojui su R. U. išlipus parūkyti, vienu momentu prie jų priėjo du vaikinukai, apsirengę tamsiais rūbais, kurių liudytojas anksčiau nepažinojo. Vienas iš jų buvo su juodos spalvos kuprine ant pečių. Jie daugiau kalbėjo su R. U.. Vėliau R. U. liudytojui pasakė, kad jie siūlė pirkti kompiuterį. Liudytojui berūkant, vienu momentu vaikinukas su kuprine kartu su R. U. įsėdo į pastarojo automobilį. Atvažiavus policijos ekipažui, minėto vaikino kuprinę policininkai rado R. U. automobilyje. P. R. U. ir vaikiną, kuris buvo priėjęs nešinas kuprine, sulaikė. Antrasis vaikinas kažkur buvo dingęs. Su policininkais atvažiavę du vaikinai R. U. ir vaikinuką, kuris turėjo kuprinę, nurodė kaip asmenis, apvogusius jų automobilį. Teisminio posėdžio metu papildomai paaiškino manantis, kad T. M. tuo metu aikštelėje prie automobilio nematė, tačiau galėjo būti, kad tuo metu jo dar nepažinojo. Taip pat paaiškino, kad tų vaikinų, kurie priėjo prie jo ir draugo, liudytojas nepažinojo, o kaltinamąjį tuo metu truputį pažinojo.
Liudytojas L. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 48) bei parodė, kad 2013-01-11 naktį, apie 24 val. paskambinęs R. U., pasakė, kad jis su V. ir uošve yra prie „(duomenys neskelbtini)“, ten geria alų. Liudytojas nuvyko pas juos, ten visi leido fejerverkus, gėrė alaus. Paskui visi kartu R. U. automobiliu nuvažiavo į prie (duomenys neskelbtini) žiedo esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Vėliau matė, kad aikštelėje stovėjo automobilis lyg „Mazda“, buvo kažkokių nepažįstamų asmenų. Liudytojui besėdint automobilyje, į jį įlipo R. U. ir kažkoks nepažįstamas vaikinukas, kuris turėjo kuprinę. Liudytojas tada iš automobilio išlipo. Vos tik išlipus, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė R. U. ir minėtą vaikiną. Tada atvažiavo kitas policijos ekipažas, iš kurio išlipę du vaikinai R. U. ir vaikiną su kuprine atpažino kaip asmenis, apvogusius jų automobilį. Liudytojas papildė, kad, policijai atvažiavus, be jų automobilio aikštelėje stovėjo dar du automobiliai.
L. R. U. parodė, kad su uošviene D. K., V. G., sėdėdami liudytojo automobilyje „Audi A4“, galėjo būti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo aikštelėje netoli žiedo, baliavo. Tuo metu buvo girtas, todėl gerai aplinkybių neatsimena. Į aikštelę dėl kažkokios vagystės buvo atvažiavusi policija. Kai buvo nuvežti į policiją, ten liudytojas matė T. M.. Neatsimena, ar begeriant, prie jų buvo priėję kiti asmenys. Mano, kad jei T. M. aikštelėje būtų matęs, būtų atsiminęs.
Liudytojas D. V. parodė, kad 2013-01-11, sustojus aikštelėje, R. joje susitiko pažįstamą. Besikalbant priėję du nepažįstami jaunuoliai pasiūlė pirkti planšetinį kompiuterį. Tuo metu į aikštelę atvažiavo pareigūnai. Kompiuterio liudytojas nematė, nes jam jo nereikėjo. Kai jie atvažiavo, aikštelėje buvo dar vienas automobilis. Paaiškino, kad šiuo metu apie įvykį nieko neatsimena, buvo apklaustas Alytaus PN, jo apklausos protokolą tyrėjas surašė pagal R. K. apklausos protokolą, kadangi jis sakė, kad nieko neprisimena, jis pats protokolo neperskaitė, jam buvo duota tik pasirašyti, jis T. M. nepažinojo. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 54) liudytojas D. V. parodė, kad 2013-01-11 naktį su draugu R. K., drauge Renata važiavo į naktinę parduotuvę. Stovėjimo aikštelėje, esančioje Jurbarko g. 69, Kaune, Renata nuėjo į vaistinę, o liudytojas su draugu liko automobilyje. Į aikštelę atvažiavo automobilis „Audi“ tamsios spalvos. Netrukus prie automobilio pribėgo du jauni vaikinai, iš kurių vieną liudytojas pažino kaip Renatos draugės sūnų T. M.. T. M. ant pečių turėjo kuprinę, iš jos nieko neišėmė. Minėtiems vaikinams besišnekant su asmenimis iš kito automobilio, maždaug už minutės į aikštelę atvažiavo keturi policijos ekipažai ir T. M. išsivežė. Posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu atėjusių jaunuolių veidų neatsimena, po dokumentų patikrinimo Renata sakė, kad vienas iš tų vaikinų yra jos draugės ar pažįstamos sūnus.
L. R. K. parodė, kad apie 23-24 val. jis savo automobiliu su D. V. iš Alytaus atvažiavo į Kauną pas R. B.. Naktį, apie 1-3 val., bevažiuojant, Vilijampolėje prie žiedo, R. paprašė sustoti, nes ten buvo jos draugai. Sustojus aikštelėje, ji išlipusi su kažkuo šnekėjosi. Aikštelėje buvo dar vienas automobilis. Tuo metu privažiavo policijos ekipažas. Kartu su liudytoju automobilyje sėdėjo ir D. V.. Liudytojui atrodo, kad lyg į jų automobilį, į galą buvo įlipęs vyras, kurio policijos pareigūnai paprašė išlipti. R. B. lyg minėjo, kad kažkokį žmogų pareigūnai išsivežė.
Liudytoja D. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad su žentu R. U. bei jo draugu iš Panerių gatvės važiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ pašaudyti raketų. Grįžus, žentas automobilį pastatė prie aikštelės. Žento draugo pasiimti atvažiavo kiti draugai. Tuo metu aikštelėje stovėjo ir kitas automobilis, girdėjosi iš jos sklindanti muzika. Tada atvažiavo policijos mašina. Pareigūnai tikrino dokumentus. Ji ėjo į namus atnešti žento dokumentų, kadangi policija įtarė, kad R. U. galėjo dalyvauti kažkokioje vagystėje.
2013-01-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos išdaužtas priekinių keleivių pusės durelių stiklas (1 t., b. l. 10).
Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad policijos patrulis A. A. tyrimui pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: juodos spalvos „Aoking“ kuprinę, baltos spalvos planšetinį kompiuterį „Samsung“, 3 butelius 0,7 l talpos brendžio „Soberano“, 50 centų monetą, porą juodos spalvos pirštinių su etikete „Sport“, juodas megztas pirštines, mėlynos spalvos džemperį su gaubtuvu, su užrašu “Cold as Ice“, saldainius suplyšusiame maišelyje, kurių apžiūra, požymiai užfiksuoti Apžiūros protokole (1 t., b. l. 17, 18).
Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad T. M. tyrėjui pateikė su savimi turėtus daiktus: kepurę, pirštinių porą su užrašu „Adidas“, striukę baltomis juostomis ant rankovių, kurių apžiūra, požymiai fiksuoti Apžiūros protokole (1 t., b. l. 23, 24).
2013-01-21 pakvitavimu juodos spalvos pirštinės su užrašu „Adidas“ buvo grąžintos E. Ž. (1 t., b. l. 26).
2013-01-21 pakvitavimu P. Ž. buvo grąžinti šie daiktai: planšetinis kompiuteris „Samsung Galaxy (duomenys neskelbtini) maišelis su saldainiais, mėlynos spalvos bliuzonas, juodos spalvos megztos pirštinės, juodos spalvos kuprinė (1 t., b. l. 27).
Nors kaltinamasis T. M. neprisipažino padaręs nusikaltimą, teigdamas kuprinę radęs kiemuose, eidamas namo, tačiau nukentėjusieji E. Ž. ir P. Ž., pamatę galimai jų automobilį apvogusius asmenis, įsidėmėjo jų aprangą, ūgį, kūno sudėjimus. Būtent pagal nupasakotą nusikaltimą padariusių asmenų apibūdinimą, vieną jų, T. M., aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) žiedo pastebėjo ir policijos pareigūnai. Be to, nepraėjus daug laiko po įvykio, kol prisiminimai dar buvo tvirti, T. M. – kaip pro namą, kurio balkone buvo nukentėjusieji, ėjusį vieną iš asmenų atpažino ir nukentėjusieji. Būtent šis asmuo turėjo ir iš nukentėjusiųjų automobilio pagrobtą kuprinę su kai kuriais daiktais.
Be to, kad T. M. buvo vienas iš nukentėjusiųjų automobilį apvogusių asmenų, buvęs aikštelėje, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas V. G., D. V., L. G.. L. V. G. nurodė, kad jam su R. U. rūkant prie automobilio (duomenys neskelbtini) žiedo esančioje automobilių stovėjimo aikštelę, vienu momentu prie jų priėjo du vaikinukai, apsirengę tamsiais rūbais, kurių liudytojas anksčiau nepažinojo, iš kurių vienas buvo su juodos spalvos kuprine ant pečių. Liudytojui berūkant, vienu momentu vaikinukas su kuprine kartu su R. U. įsėdo į pastarojo automobilį. Neužilgo atvažiavus policijos ekipažui, policininkai minėto vaikino kuprinę rado R. U. automobilyje, o antrasis vaikinas kažkur buvo dingęs. Vėliau R. U. liudytojui pasakė, kad vaikinukai siūlė pirkti kompiuterį. Taip pat liudytojas D. V. parodė, kad, atvažiavus į prie (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę ir jam su draugu sėdint automobilyje, į aikštelę atvažiavo automobilis „Audi“ tamsios spalvos, ir netrukus prie automobilio pribėgo du jauni vaikinai, iš kurių vieną liudytojas pažino kaip R. draugės sūnų T. M.. Jis (T. M.) ant pečių turėjo kuprinę. Minėtiems vaikinams besišnekant su asmenimis iš kito automobilio, maždaug už minutės į aikštelę atvažiavo keturi policijos ekipažai.
Liudytojas L. G. patvirtino, kad jam besėdint automobilyje, į jį įlipo R. U. su kažkokiu nepažįstamu vaikinuku, kuris turėjo kuprinę. Liudytojui iš automobilio išlipus, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė R. U. ir minėtą vaikiną.
Nors liudytojas V. G. teismo posėdžio metu teigė, kad T. M. tuo metu aikštelėje prie automobilio nematė, jo nebuvo, tačiau liudininko paaiškinimai yra nelogiški - iš pradžių teigia T. M. nematęs, nes tuo metu jo dar nepažinojęs, ir tuoj pat teigia, kad T. M. nebuvo vienas iš tų dviejų vaikinų, nes kaltinamąjį T. M. tuo metu jau pažinojo. Teismas mano, kad šie liudytojo paaiškinimai, kadangi šiuo metu liudytojas kaltinamąjį T. M. pažįsta, duoti, siekiant padėti kaltinamajam T. M. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, tuo labiau, kad tokie šio liudytoji įtikinėjimai yra visiškai beprasmiški, nes iš bylos duomenų matyti, kad T. M. buvo aikštelėje, nes buvo sulaikytas joje policijos pareigūnų. To neneigia ir pats kaltinamasis T. M.. Be to, nors liudytojas D. V. teisminio nagrinėjimo metu praktiškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tik nenurodė, kad vienas iš atėjusių dviejų jaunuolių buvo T. M., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ėmė teigti, kad jo apklausą Alytaus PN tyrėjas surašė pagal R. K. apklausos protokolą, jam protokolo nedavė perskaityti, davė tik pasirašyti, jis T. M. tuo metu dar nepažinojo. Tačiau iš liudytojo R. K. apklausos protokolo matyti, kad pastarojo parodymai yra labai neinformatyvūs, juose net nėra tų aplinkybių, kurias nurodė liudytojas D. V.. Be to, liudytojas D. V. buvo apklaustas 2013-02-05 (1 t., b. l. 54), o liudytojas R. K. – 2013-02-08 (1 t., b. l. 56). Taigi teismas mano, kad šis liudytojas, neigdamas T. M. buvimą aikštelėje, pats būdamas suimtas, galimai iš solidarumo su kitu suimtuoju bando palaikyti kaltinamąjį (kuris taip pat yra suimtas). Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, neturi jokių abejonių ir remiasi liudytojo V. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo D. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylos nagrinėjimo metu tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms.
Iš aukščiau aptartų liudytojų parodymų akivaizdu, kad į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią netoli (duomenys neskelbtini) gatvės žiedo, buvo atėję du vaikinukai, jie siūlė aikštelėje buvusiems asmenims pirkti planšetinį kompiuterį, iš kurių vienas buvo T. M., turėjęs ant nugaros uždėtą kuprinę. Policijos pareigūnams atvykus į minėtą aikštelę, vienas iš dviejų jaunuolių nepastebėtai buvo dingęs. Ir būtent vieną iš likusių asmenų, kaip iš karto (po kažkiek sekundžių) po įvykio matytą vieną iš asmenų, atpažino nukentėjusieji.
K. T. M. – vienas iš automobilį apvogusių asmenų, patvirtina ir tas faktas, kad, sulaikytas T. M. iš pradžių policijos pareigūnams (liudytojas R. A.) teigė, jog turima kuprinė su daiktais yra jo, tačiau nežinojo kompiuterio slaptažodžio ir negalėjo jo įjungti. Tada jau ėmė teigti, kad kuprinę su daiktais jis rado eidamas pakeliui, viename iš kiemų, jos neapžiūrinėjo ir net nežino, kas joje yra. Tačiau teismas laiko nelogiškais gyvenimiškoje situacijoje tokius kaltinamojo parodymus, kad tariamai kitas asmuo, nešdamasis pavogtą kuprinę, į kurią susidėjo dar ir savo turėtus alkoholio butelius, ją palieka vidury kiemų. Be to, tokių kaltinamojo parodymų teisingumą paneigia ir tas faktas, kad pas kaltinamąjį buvo rastos nukentėjusiajam E. Ž. priklausančios pirštinės, kurios buvo padėtos automobilyje atskirai nuo kuprinės – automobilio daiktadėžėje.
Taigi ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis T. M., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, išdauždami automobilio stiklą, tai yra pašalindami mechanines kliūtis, ir patekdami į tvarkingai paliktą automobilį, tokiu būdu įsibraudami į saugyklą, pagrobė jame buvusius nukentėjusiesiems priklausančius daiktus. K. T. M. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 178 str. 2 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu kaltinamasis disponavo pagal savo valią.
Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.
K. T. M. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei, teistas, 2011-04-20 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str., baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas; Kauno suaugusių mokymo centro 2013-02-06 duomenimis, mokyklą lankė patenkinamai, užduotis atlikdavo, bet didelės motyvacijos mokslui neturėjo (1 t., b. l. 152). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-01-15 duomenimis, T. M. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2008 m., žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, linkęs smurtauti prieš bendraamžius, nelankyti pamokų, vagiliauti, T. M. mamai A. B. Kauno miesto apylinkės teismo 2001-11-12 sprendimu buvo neterminuotai apribota motinos valdžia jos sūnaus T. M. atžvilgiu, T. M. globėja buvo paskirta I. L. (1 t., b. l. 146), nuo 2012-03-14 įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę už įvykdytus administracinius teisės pažeidimus (1 t., b. l. 144), I. L. daug kartų bausta pagal ATPK 181 str. dėl T. M. daromų įstatymų pažeidimų.
I. L. parodė, kad yra kaltinamojo T. M. močiutė. Ji T. M. augina nuo trijų metų. Anūkui nuo ketvirtos klasės buvo paskirta lengvesnis mokymas, nuo 7-8 klasės – namų mokymas nes vaikas nesusikaupdavo. Jai vaikas yra geras: klauso, padeda, būna, kad supyksta, tačiau po to nusiramina, atsiprašo, nakvojo namuose, kartais būdavo, kad grįždavo vėliau, tačiau apie tai pranešdavo. K. T. M. elgesiu nesiskųsdavo. Kartais dėl jo elgesio būdavo problemų mokykloje. Mano, kad netinkamą elgesį galėjo įtakoti negeri draugai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.
K. T. M. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, tačiau 2011-04-20 nuosprendžiu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str., šį nusikaltimą padarė Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos metu, kurioje šiuo metu jis yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jam neturint reikiamo amžiaus, jo įstatyminė atstovė I. L. buvo daugybę kartų bausta dėl kaltinamojo daromų teisės pažeidimų, kas rodo, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti kitus įstatymus, taip pat kaltinamasis neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino nė dalies turtinės žalos, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį, atsižvelgus, kad nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, nepilnametis, mažesnį, nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-01-11 2.00 val. iki 2013-01-11 15.50 val. (1 t., b. l. 110, 181).
Nors nukentėjusieji teisminio nagrinėjimo metu prašė priteisti jiems padarytą materialinę žalą, tačiau byloje nesant nustatyta tvarka pareikštų civilinių ieškinių, materialinės žalos priteisimo klausimas nespręstinas.
Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus: juodos spalvos pirštinės su užrašu „Adidas“, grąžintos nukentėjusiajam E. Ž., paliktinos E. Ž. nuosavybėje; planšetinis kompiuteris „Samsung Galaxy TAB Z101“, maišelis su saldainiais, mėlynos spalvos bliuzonas, juodos spalvos megztos pirštinės, juodos spalvos kuprinė, grąžinti nukentėjusiajam P. Ž., paliktini nukentėjusiojo P. Ž. nuosavybėje; CD su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, esantis byloje, paliktinas byloje; stiklo šukių pavyzdys, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, esantis voke, byloje, paliktinas byloje, 3 buteliai brendžio „Soberano“ po 0,7 l talpos, paimti kaltinamojo T. M. sulaikymo vietoje, esantys Kauno m. Santakos PK, kaip nereikšmingi bylai, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
T. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nuteisti 1 (vienų) m. laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2013-09-26 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. paskirta 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-01-11 2.00 val. iki 2013-01-11 15.50 val.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2013-09-26 Kauno apygardos teismo nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus: juodos spalvos pirštines su užrašu „Adidas“, grąžintas nukentėjusiajam E. Ž., palikti E. Ž. nuosavybėje; planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy (duomenys neskelbtini) maišelį su saldainiais, mėlynos spalvos bliuzoną, juodos spalvos megztas pirštines, juodos spalvos kuprinę, grąžintus nukentėjusiajam P. Ž., palikti nukentėjusiojo P. Ž. nuosavybėje; CD su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, esantį byloje, palikti byloje; stiklo šukių pavyzdį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, esantį voke, byloje, palikti byloje; 3 butelius brendžio „Soberano“ po 0,7 l talpos, paimtus kaltinamojo T. M. sulaikymo vietoje, esančius Kauno m. Santakos PK, kaip nereikšmingus bylai, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.