- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-11
- Bylos Nr.
- 2-1027/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Iksprintas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,SDG“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Iksprintas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 21 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. B2-1672-527/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,SDG“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Iksprintas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,SDG“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašymas iškelti UAB ,,Iksprintas“ bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartimi sustabdė UAB „Iksprintas“ turto realizavimą ir išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, areštavo iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo ieškovo UAB „SDG“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovo UAB „Iksprintas“ turtą ir pinigines lėšas, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal tiesioginę jo paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Teismas nurodė, kad kliūčių ieškovo pareiškimui priimti nėra, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 3 dalimi, savo iniciatyva sustabdė atsakovo turto realizavimą ir išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus bei taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovo turtą ir pinigines lėšas iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo. Teismas pripažino, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, kadangi nelikus turto nebūtų galimybės patenkinti kreditorių reikalavimų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 ir 2 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Iksprintas“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį pakeisti: 1) panaikinti nutarties dalį, kuria teismas areštavo iki nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti kelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ieškovo UAB ,,SDG“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui UAB ,,Iksprintas“ turtą ir pinigines lėšas, leidžiant areštuotu turtu naudotis pagal tiesioginę jo paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti; 2) nurodyti, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti kelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos UAB ,,Iksprintas“ turtas areštuojamas ne didesnei sumai, nei yra teismų priimtų sprendimų bei jų pagrindu išduotų vykdomųjų raštų. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismui suteikiama teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik ta apimtimi, kiek yra priimtų teismų sprendimų ir pagal juos išduotų vykdomųjų raštų (ĮBĮ 9 str. 3 d.). Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimų užtikrinimui, nes ieškovas nėra prisiteisęs iš atsakovo jokių piniginių lėšų. Ieškovas pareiškimą dėl atsakovui bankroto bylos iškėlimo pareiškė ne kaip kreditorius, bet kaip įmonės savininkas, valdantis 63,43 proc. viso įstatinio kapitalo. Ieškovas yra atsakovo kreditorius pagal 2007 m. spalio 10 d. paskolos sutartį, pagal kurios 4.1 punktą, paskola turi būti grąžinta iki 2012 m. spalio 10 d., t. y. šiuo metu ieškovo reikalavimo patenkinimo terminas nėra suėjęs.
2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi atitikti proporcingumo principą – jų negali būti taikoma didesnei sumai, nei reikia apsaugoti turtinį interesą. Ypač šio principo turėtų būti laikomasi bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje nėra aišku, ar ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo yra pagrįstas ir kuomet atsakovui įstatymo yra suteikiama teisė gintis nuo nepagrįsto bankroto iškėlimo. Todėl iš esmės viso įmanomo turto areštas neproporcingai suvaržo įmonės veiklą, bei veda įmonę prie bankroto.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,SDG“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas neteisingai vertina ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, kuri visiškai nenurodo taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių apimties. Ieškovas yra ne tik UAB ,,Iksprintas“ įmonės savininkas, bet ir kreditorius. Be to, yra ir daugiau kreditorių su kuriais atsakovas negali atsiskaityti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama apsaugoti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, kuriems vėliau bankrutavusios įmonės turtas yra paskirstomas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą. Ieškovas pareiškime nurodė, kad atsakovas skolingas kreditoriams 2 700 310,29 Lt. Pagal antstolio turto aprašą, atsakovas turi turto už 146 389,45 Lt, todėl laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK pirmojo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, savo ar suinteresuoto asmens iniciatyva teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (ĮBĮ 9 str. 3 d.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tiesiogiai numatytas ĮBĮ. Pagal CPK 144 straipsnį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, taip pat nustato ir šių priemonių taikymo sąlygas bei esminį taikymo apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Bylos duomenimis, ieškovas UAB ,,SDG“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašymas iškelti UAB ,,Iksprintas“ bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis paminėtomis bendromis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklėmis, savo iniciatyva sustabdė UAB ,,Iksprintas“ turto realizavimą ir išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus bei areštavo atsakovo turtą ir pinigines lėšas iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, kad jos taikomos ne tik ieškinį padavusio, bet ir kitų įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti. Tiek pagal ĮBĮ, tiek pagal teismų praktiką, nagrinėdamas bankroto bylas, teismas privalo veikti aktyviai. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, o tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose. Teismo pareiga yra užtikrinti viešo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti viešąjį interesą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos specifiką, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Kaip minėta, bankroto bylos iškėlimo stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama apsaugoti ne tik ieškinį iškelti bankroto bylą pareiškusio asmens, bet visų įmonės, kuriai keliama bankroto byla, kreditorių turtinius interesus. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad iš esmės viso įmonės turto areštas neproporcingai suvaržo įmonės veiklą, bei veda įmonę prie bankroto.
Neteisingas ir atskirojo skundo argumentas, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismui suteikiama teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik ta apimtimi, kiek yra priimtų teismų sprendimų ir pagal juos išduotų vykdomųjų raštų (ĮBĮ 9 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi ne tik apelianto nurodyta, bet ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta norma, kurioje nėra nustatyta taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.