- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- 1-3573-836/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47345-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K., 2017 m., ne vėliau kaip kovo 21 d., nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo 9,344 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 1,010 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurias laikė (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje iki 2017 m. kovo 21 d., 14.00 val., kuomet, nurodytu laiku (duomenys neskelbtini), neteisėtai šias psichotropines ir narkotines medžiagas platino – pardavė J. J. 1,010 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 9,344 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).
Kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. kovo 21 d. būdamas kaime, sulaukė J. skambučio, kuris paprašė padėti įsigyti narkotinių medžiagų. Pradėjo naršyti per telefoną, parašė vienam pažįstamam, kitam ir parašė pažįstamas iš (duomenys neskelbtini). Tada parašė J., kad atvažiuotų. Atvažiavo J. prie (duomenys neskelbtini), įsėdo pas jį, dar buvo 3 ar 4 žmonės. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). J. padavė pinigus į rankas ir paprašė nupirkti žolės. Nuėjo prie (duomenys neskelbtini), kurioje buvo atvažiavę du vyriškiai, iš kurių vienas buvo M., ir padavė su juo buvusiam vaikinui pinigus, o jis jam padavė tas narkotines medžiagas, kurias įsidėjo į kišenę. Nuėjo pas J. ir jam padavė. Vėliau sužinojo, kad J. sugautas policijos pareigūnų ir pranešė iš ko įsigijo. Taip, tai buvo toks pirmas kartas narkotikų prekybos, nes tuo neužsiima. Po šios veikos nėra padaręs nei nusikalstamų veikų ar nusižengimų. Visą tą laiką dirbo (duomenys neskelbtini). Gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Negerai padarė, labai gailisi, tardymo izoliatoriuje neišeina iš psichologės kabineto, nes ten baisu. Ateityje žada eiti dirbti, rūpintis močiute, kuri labai pergyvena, kad taip pasielgė. Nenori būti blogas žmogus. Pažada, kad ateityje nedarys naujų nusikaltimų, nusižengimų. Keletą kartą buvo pavartojęs žolės. Prašo neskirti griežtos bausmės.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:
Įtariamojo J. J. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir priimtas nuosprendis) parodymais, kad jis vartoja psichotropinę medžiagą – amfetaminą. 2018 m. kovo 21 d., apie 14 val. (duomenys neskelbtini) iš L. K. už 70 eurų jis įgijo narkotinės medžiagos – kanapių ir už 35 eurus įsigijo psichotropinės medžiagos – 5 g metamfetamino. Kartu į (duomenys neskelbtini) važiavo M. K., kuris jam (J. J.) buvo padavęs 70 eurų, ir M. G., kuris važiavo dėl kompanijos. Juos savo automobiliu „Opel“ vežė pažįstamo S. R. draugas. Pinigus jis (J. J.) padavė L. K.. Įgijęs iš L. K. kanapių, jis iš karto jas perdavė M. K.. Grįžus į (duomenys neskelbtini) juos sulaikė policijos pareigūnai, kurie pas jį (J. J.) rado vieną maišelį su 5 g amfetamino – būtent tą, kurį jis įsigijo iš L. K.. Narkotines medžiagas jis visada įsigydavo iš to paties asmens – L. K.. Narkotines medžiagas jis vadina trumpiniais – amfa, šūdu, gaidžiu, žaliu, dūmais (2 t., b. l. 159–169).
Įtariamojo M. G. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir priimtas nuosprendis) parodymais, kad 2017 m. kovo 21 d. J. J. pasiūlė jam važiuoti į kažkokį kaimą. Kokiu tikslu J. J. ten važiavo, nežino. J. J. prieš tai su kažkuo kalbėjo telefonu, tačiau jis pokalbio negirdėjo. Į kaimą važiavo jis, J. J. ir M. K. autombiliu „Opel“, kurio vairuotojo jis nepažinojo. Atsimena, kad buvo kažkur sustoję dviejose vietose. Kai sustojo pirmą kartą, į jų automobilį įsėdo aukštas vaikinas. Iš pradžių išlipęs iš automobilio J. su tuo vaikinu pasikalbėjo. Pavažiavę kelis kilometrus sustojo prie kažkokių daugiabučių. Iš automobilio išlipo aukštas vaikinas ir nuėjo kažkur link daugiabučių. Daugiau niekas iš automobilio nelipo. Grįžęs maždaug po 5 min. vaikinas įsėdo į automobilį ir netrukus vėl išlipo. Jis nematė kaip ir kada buvo perduotos narkotinės medžiagos ir kaip už jas buvo atsiskaityta. Jis pats jokių narkotinių medžiagų neįsigijo ir su J. jų bendrai įsigyti nebuvo sutarę (2 t., b. l. 170–171).
Įtariamojo M. K. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) parodymais, kad jis vartoja narkotinę medžiagą – rūko kanapes, kurios jam parūpina J. J.. Jis paduodavo J. 70 eurų ir jie važiuodavo iki kažkokio kaimo, esančio už (duomenys neskelbtini). Tame kaime sustodavo prie stotelės, J. išlipdavo ir kažkur nueidavo nupirkti žolės. Žolę jis (M. K.) pirkdavo kartą per savaitę, pirkęs yra 3–4 kartus, visada už 70 eurų tą patį kiekį. Norėdamas nusipirkti žolės, bendraudavo ne tik su J. J., bet ir su L., bet su juo asmeniškai susitikęs nebuvo, pirkti eidavo J. J.. Su L. bendraudavo tik telefonu, pasakydavo kiek reikės ir kada. Kodėl reikėdavo bendrauti tik per J. J., nežino. 2017 m. kovo 21 d. jis susitiko su J. J. ir jo draugu, kurį vadina M. ir visi išvažiavo į tą patį kaimą už (duomenys neskelbtini). Juos vežė nepažįstamas vyras Opel markės automobiliu. Dar (duomenys neskelbtini) jis (M. K.) padavė J. J. pinigus. Ar J. taip pat norėjo įsigyti narkotinių medžiagų, nežino, tačiau žino, kad J. vartoja amfetaminą. J. atnešė iki automobilio vieną maišelį su žole – apie 7 g ir jam padavė. Jiems grįžus į (duomenys neskelbtini) juos sulaikė policijos pareigūnai (3 t., b. l. 18–21, 24–26).
Liudytojo A. S. parodymais, kad 2017 m. kovo 21 d., apie 11 val., jam paskambino pažįstamas S. R. ir paklausė, ar jis negalėtų nuvežti žmones į tam tikrą vietą. Jis sutiko. Savo automobiliu nuvažiavo iki A. K. g. esančio kiosko, kur į jo automobilį įsėdo trys, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikinai, kurie paprašė nuvežti juos į (duomenys neskelbtini) ir už kelionę davė jam 15 eurų. (duomenys neskelbtini) vaikinai paprašė sustoti autobusų stotelėje, kur į automobilį įlipo ketvirtas vaikinas, kuris pasakė važiuoti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šis vaikinas paprašė sustoti prie daugiabučio namo, išlipo iš automobilio ir vienas nuėjo kažkur link daugiabučių namų. Visi kiti vaikinai taip pat buvo išlipę iš automobilio. Vaikinas, kuris buvo nuėjęs link daugiabučių, grįžo maždaug po 5 minučių, ir priėjęs prie vaikinų, kurie stovėjo prie automobilio, kažkiek pasikalbėjo. Po to vaikinai, kuriuos jis vežė iš (duomenys neskelbtini), įsėdo į automobilį, o tas ketvirtas vaikinas vėl nuėjo link daugiabučių namų. Grįžus į (duomenys neskelbtini) ir sustojus prie (duomenys neskelbtini), prie automobilio pribėgo policijos pareigūnai, kurie sulaikė visus automobiliu važiavusius jaunuolius. Tik tada jis sužinojo, kad vaikinai galimai susiję su narkotinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 79–81).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas A. S. parodė vietas (duomenys neskelbtini), kur jis vežė savo automobiliu vaikinus, kur buvo sustojęs (1 t., b. l. 82–90).
Liudytojos R. J. 2017 m. kovo 29 d. parodymais, kad jos bute gyvena sūnus J. J.. Pas sūnų dažnai ateidavo draugai, pažįstami. Girdėdavo, kaip J. atidarius buto duris, jie klausdavo: „ar turi?“, minėdavo, kad jiems reikia dozės. Sūnus tuomet išeidavo į laiptinę. Ji suprato, kad jie ateina pas sūnų įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Sūnus ne kartą yra sakęs, kad važiuos pas L. K. į (duomenys neskelbtini), sakydavo, kad jam „reikia pasiimt dozių“. Sūnus yra jai prisipažinęs, kad jis iš L. K. įsigyja narkotines medžiagas. Teko girdėti, kad kai pas sūnų ateidavo draugai ir prašydavo dozės arba kai jo klausdavo iš kur gauti dozę, sūnus sakydavo, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). J. į (duomenys neskelbtini) veždavo įvairūs draugai. Jai teko girdėti iš paties sūnaus, kad L. K. iš pradžių jam duoda tam tikrą kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, už kuriuos pinigus sūnus jam grąžina vėliau, pardavęs visas paimtas dozes. Ji matydavo, kad pas sūnų atsirasdavo pinigų, suprato, kad pinigai yra už narkotinių medžiagų perpardavinėjimą. J. pats nuveždavo L. K. pinigus už narkotikus, o kai negalėdavo ir būdavo K. skolingas, tuomet L. K. pas juos atvažiuodavo pats. J. sakydavo, kad L. ateis skolos (1 t., b. l. 94–98).
Liudytojo M. D. parodymais, kad jis pažįsta L. K.. Ar jis 2017 m. kovo 21 d. buvo su juo susitikęs (duomenys neskelbtini), neprisimena, jie dažnai susitinka. Nei L. K., nei kam kitam jis jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų neplatino ir nežino kur jų galima įsigyti (1 t., b. l. 100–102).
Asmens kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2017 m. kovo 21 d. atliekant J. J. asmens kratą, pas jį kairėje striukės kišenėje rastas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais (2 t., b. l. 156–158).
Asmens kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2017 m. kovo 21 d. atliekant M. K. asmens kratą, pas jį dešinėje striukės kišenėje rasti du plastikiniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga (3 t., b. l. 7–11).
2017 m. balandžio 12 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(1807)-IS1-2091, kurioje nurodyta, kad žalsvos spalvos sausa iš dalies susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš vieno plastikinio maišelio (vokas Nr. 1), 2017 m. kovo 21 d. rasta ir paimta asmens kratos metu pas M. K., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 9,344 g. ? 9-tertahidrokanabinolio kiekis jose – 12,3 %. Baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 2), 2017 m. kovo 21 d. rastų ir paimtų asmens kratos metu pas J. J., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 1,010 g (1 t., b. l. 73–76).
2017 m. gegužės 2 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kuriame nurodyta, kad vykdant L. K. priklausančio telefono numerio informacijos kontrolę pagal 2017 m. vasario 28 d. Jonavos r. apylinkės teismo nutartį, buvo gauta ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų. Prie protokolo pridedama pokalbių ir sms pranešimų stenograma (suvestinės) (2 t., b. l. 70, 72–140).
Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos Neringos Kačegavičienės 2018 m. sausio 11 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad vykdant L. K., kuris naudojasi mobilaus ryšio telefono abonentiniu numeriu, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo gauti duomenys, reikšmingi ikiteisminiam tyrimui ir buvo sudarytos pokalbių suvestinės. Pokalbių metu nustatyta, kad L. K. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 21 d. kontaktavo su įvairiais asmenimis, su kuriais tarėsi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, dėl pinigų perdavimo, dėl skolų (2 t., b. l. 72-140, 141–143).
2017 m. balandžio 21 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kuriame nurodyta, kad vykdant J. J. priklausančio telefono numerio informacijos kontrolę buvo gauta ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų. Prie protokolo pridedama pokalbių ir sms pranešimų stenograma (suvestinės) (1 t., b. l. 106, 107–164; 2 t., b. l. 1–58).
2018 m. gegužės 24 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos Neringos Kačegavičienės tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad pagal 2017 m. vasario 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį buvo vykdoma J. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas. Informacijos kontrolės metu buvo gauti duomenys, reikšmingi ikiteisminiam tyrimui ir buvo sudarytos pokalbių suvestinės. Laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. kovo 21 d. J. J. kontaktavo su įvairiais asmenimis, su kuriais pokalbiai vykdavo apie narkotinių medžiagų įsigijimą (2 t., b. l. 59–63).
Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kokiais M. K. naudojosi mobilaus ryšio telefonų abonentiniais numeriais (3 t., b. l. 15).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.
BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu laikomas šių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką kitam asmeniui už piniginį atlygį. Kitokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikytinas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką narkotinių ar psichotropinių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui. Kitoks platinimas gali būti šių medžiagų dovanojimas, davimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, perdavimas už skolą, davimas skolon, mainais, palikimas matomoje vietoje ir pan.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, 2017 m., ne vėliau kaip kovo 21 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo 9,344 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 1,010 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurias laikė (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje iki 2017 m. kovo 21 d., 14.00 val., kuomet, nurodytu laiku (duomenys neskelbtini), neteisėtai šias psichotropines ir narkotines medžiagas platino - pardavė J. J. 1,010 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 9,344 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), ką patvirtina specialisto išvada. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, be jo prisipažinimo jo kaltė taip pat įrodyta liudytojų parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, tarnybiniais pranešimais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 260 straipsnio 1 dalį.
Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis L. K. padarė vieną tyčinį sunkų, baigtą, nusikaltimą. Jis neteistas (3 t., b. l. 133–134), administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą (3 t., b. l. 131–132), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 127), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 123), (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos sveikatos grupėje nėra (3 t., b. l. 33). (duomenys neskelbtini) seniūnijos L. K. charakterizuojamas kaip ramaus būdo, nekonfliktiškas, sutariantis su kaimynais, žalingų įpročių neturintis asmuo. (duomenys neskelbtini) pateikė patvirtinimą, jog L. K., jam išėjus į laisvę, įdarbins (duomenys neskelbtini). Kauno tardymo izoliatorius L. K. charakterizuoja teigiamai.
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, L. K. skirtina vienintelė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmė asmeniui, kuris teisiamas dėl tyčinio, sunkus nusikaltimo yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks L. K., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei šios bausmės rūšies straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis skiriant 3 (trys) metus laisvės atėmimo. Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
L. K. nusikalstamą veiką padarė 2017 metais, ne vėliau kaip kovo 21 d. todėl teismui yra pagrindas svarstyti bausmės vykdymo atidėjimą vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 03 19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija galiojusi iki 2017-10-06). Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį įstatymą, BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad „Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam kaltinamajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Įvertinus baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes yra pagrindas šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo L. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Vertinant kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-130-648/2016).
Kaltinamasis L. K. yra jauno amžiaus, neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai įvertino savo nusikalstamą veiką, civilinio ieškinio nėra, žala nepadaryta, turi galimybę įsidarbinti. Byloje nėra duomenų, jog pastarasis po šios nusikalstamos veikos padarymo (nuo 2017 m.) padarė naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu nėra pradėta ikiteisminių tyrimų, taip pat nėra duomenų, jog būtų padaręs kitokių teisės pažeidimų. (duomenys neskelbtini) L. K. charakterizuoja teigiamai. Šios aplinkybės rodo, kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas skirti realią laisvės atėmimo bausmę ir jį izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant kaltinamajam 1 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Skiriant minimalų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį teismas atsižvelgia ne tik į aukščiau nurodytas aplinkybes charakterizuojančias kaltinamąjį, bet ir į tai, jog kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas. Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktų nuostatomis kaltinamajam L. K. skirtini įpareigojimai: per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė teismo kaltinamajam skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Toks prašymas nėra pakankamai pagrįstas ir jis netenkinamas. Teismo vertinimu, kadangi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam yra atidėtas, šiuo laikotarpiu jis turi galimybę įrodyti, jog geba laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikals, tokia teismo suteikta galimybė kaltinamajam neprieštarauja teisingumo principui ir paskirtai bausmei. Nagrinėjamu atveju, teismas mano, jog taikyti pastarajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti dar švelnesnę bausmę nėra teisinio pagrindo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realios bausmės atlikimo atveju, į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. (3 t. b. l. 51, 95–97, 113–114).
Dėl kitų procesinių klausimų.
Civilinio ieškinio nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta, kaltinamajam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas, taip pat atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam taikyti toliau griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, šiuo metu jau nebėra pagrindo ir būtinybės. Esant galimybėms švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje numatytus tikslus, kardomoji priemonė – suėmimas jam pakeistina į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskas, į kurį įrašytos įtariamųjų M. K. ir M. G. apklausos teisme; CD diskas su L. K. tel. pokalbiais ir skambučių išklotinėmis; CD diskas su M. K. tel. pokalbių išklotinėmis; CD diskas su J. J. tel. pokalbiais ir skambučių išklotinėmis (prie 3 bylos tomo viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią materialinę padėtį, į tai, jog nedirba, neturi pajamų, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:
1) per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Į bausmės laiką (realios bausmės atlikimo atveju) įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo šioje byloje laiką nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d.
Kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), kurią nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Įpareigoti L. K. neišvykti iš jo teismui nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti L. K., jog pažeidus šią kardomąją priemonę jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.
Nuteistąjį L. K. nedelsiant paleisti teismo posėdžių salėje.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diską, į kurį įrašytos įtariamųjų M. K. ir M. G. apklausos teisme; CD diską su L. K. tel. pokalbiais ir skambučių išklotinėmis; CD diską su M. K. tel. pokalbių išklotinėmis; CD diską su J. J. tel. pokalbiais ir skambučių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.