- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-22
- Bylos Nr.
- N-444-1053-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. R. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimo M. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. balandžio 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. R. už tai, kad jis, tą pačią dieną apie 12.45 val., Šalčininkuose, Vilniaus – Sodų gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį ir sukdamas į dešinę, nepaliko tarpo iš šono, kliudė sustojusį automobilį, jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles, be to, vengė neblaivumo patikrinimo. Tuo M. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 18, 132, 231, 232 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje.
II.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutarimu pripažino M. R. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė subendrintą 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Teismas konstatavo, kad M. R. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiojo paaiškinimu, ir kt. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į M. R. prisipažinimą ir gailestį (lengvinanti aplinkybė), į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, išlaiko šeimą, sutuoktinė serga onkologine liga, nedirba, jo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu.
III.
Apeliaciniu skundu M. R. prašo pašalinti jam iš kaltinimo inkriminuotą ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą bei apklausti teisme pristatytus liudytojus. Sutinka, kad padarė eismo įvykį, tačiau paaiškina, kad tuo metu iš paskos judėjo daug automobilių, todėl siekdamas juos praleisti iš eismo įvykio vietos pavažiavo keliolika metrų ir grįžo į įvykio vietą, palikdamas automobilį aikštelėje. Nurodo, jog sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis, yra prie „Maxima“ parduotuvės, eismas šioje vietoje labai intensyvus. Taip pat paaiškina, kad jeigu būtų siekęs pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jis tą būtų galėjęs laisvai padaryti ir nesugrįžti, pastačius automobilį. Apelianto nuomone, jis iš įvykio vietos nepasitraukė ir neturėjo tokio tikslo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
M. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad padarė eismo įvykį (ATPK 127 str. 2 d.), pasišalino iš jo vietos (ATPK 130 str. 1 d.) ir vengė neblaivumo patikrinimo (ATPK 126 str. 4 d.). Ginčo dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktą medžiagą, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius šiuos pažeidimus, todėl plačiau nepasisakys.
Apeliantas neigia padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir nurodo, kad automobilį iš eismo įvykio vietos patraukė dėl intensyvaus eismo, be to, pastatęs šalia esančioje aikštelėje, grįžo pas nukentėjusįjį.
Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007 ir kt.).
M. R. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 25), tiek savo apeliaciniame skunde teigia, jog po eismo įvykio automobiliu nuvažiavo į šalia esančią automobilių aikštelę ir grįžo pas nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo M. K. paaiškinimo policijos pareigūnams (b. l. 17) matyti, kad po eismo įvykio pažeidėjo automobiliui nuvažiavus į aikštelę, jis nuskubėjo paskui jį, tačiau pamatė, kad automobilyje buvę vyrai ateina. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. R., nors ir išvažiavo iš tos vietos, kurioje kilo eismo įvykis, tačiau jis nesiekė išvengti atsakomybės ar pasislėpti. Atsižvelgdama į šias bylos aplinkybes, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra tyčios. Tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Apeliaciniame skunde taip pat prašoma apklausti liudytojus, tačiau toks M. R. prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. Visų pirma, apeliantas nenurodo, nei kokie liudytojai turėtų būti apklausti, nei kokias aplinkybes jie galėtų paliudyti. Be to, iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad (b. l. 24-26), kad M. R. pirmosios instancijos teismui prašymo apklausti liudytojus apskritai nebuvo pareiškęs. Todėl toks prašymas apeliacinės instancijos teisme atmestinas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Įvertinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria M. R. pripažintas kaltu padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, naikintina, likusi nutarimo dalis (dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 4 d. pažeidimų) paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimo dalį, kuria M. R. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.