Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-10 · Civilinė byla Nr. e2-1803-1098/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-10
Bylos Nr.
e2-1803-1098/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Luktera“
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Luktera“ dėl išmokėtų sumų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Luktera“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 2 331,,01 Eur išmokėtas draudimo išmokas, 6,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su ADB „Gjensidige“ buvo sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys Nr. AYAS (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagal šias draudimo sutartis buvo apdraustos automobilių TOYOTA AVENSIS VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. Paaiškino, kad 2017 m. birželio 17 d. Vilniuje, eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė MERCEDES-BENZ GLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPD) ir Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), ADB „Gjensidige“ išmokėjo 463,22 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuojančią įvykio metu padarytą žalą (žalos byla Nr. 2017/104133). Eismo įvykio metu UAB „Luktera“ nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos pagal draudimo sutartį. 2017 m. lapkričio 10 d. Vilniuje, eismo įvykio metu buvo sužalotas asmuo. Vadovaudamasis TPVCAPD ir Taisyklėmis, ADB „Gjensidige“ išmokėjo 707,40 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuojančią įvykio metu padarytą žalą (žalos byla Nr. 2018/300637). Šio eismo įvykio metu UAB „Luktera“ nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos pagal draudimo sutartį. 2018 m. balandžio 21 d. Vilniuje, eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šio įvykio metu ADB „Gjensidige“ išmokėjo 1160,39 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuojančią įvykio metu padarytą žalą (žalos byla Nr. 2018/273761). Policijos pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisių. Ieškovės teigimu, išdėstytas aplinkybes patvirtina draudimo liudijimų, policijos pažymos, administracinio nusižengimo protokolo, pranešimų apie įvykį, sąmatų, sąskaitų faktūrų, prašymų išmokėti draudimo išmoką, draudimo išmokų išmokėjimo nurodymų, pretenzijų kopijos. Atsakovei, kaip iki eismo įvykio nesumokėjusiai draudimo įmokos draudėjai, buvo išsiųstos pretenzijos apmokėti reikalaujamas sumas, tačiau atsakovė geranoriškai draudimo bendrovės reikalavimų netenkino. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas, atgręžtinio reikalavimo (regreso) teise prašo šias išmokas priteisti iš atsakovės.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

4. Nagrinėjamu atveju atsakovei adresuoti procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu (Veiverių g. 9B-62, Vilnius), tačiau grįžo neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė“. Atsakovės buveinės adresas, nurodytas viešajame registre, sutampa su ieškinyje nurodytu adresu. Juridinio asmens vadovui jo gyvenamosios vietos adresu teismo procesinių dokumentų įteikti taip pat nepavyko. Nepavykus atsakovei procesinių dokumentų įteikti CPK 123 straipsnio 2 dalyje numatytais būdais, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovės (juridinio asmens) buveinės adresu ir laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

5. Atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovės draudimo bendrovėje Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimis Nr. AYAS (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių TOYOTA AVENSIS VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą (el. b. l. 4-5, 16-17, 28-29). 2017 m. lapkričio 10 d. Vilniuje, nelaimingo atsitikimo metu buvo sužalotas asmuo, įvykio kaltininkė G. V. eismo įvykio metu vairavo automobilį TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojo civilinė atsakomybė pagal TPVCAPD buvo apdrausta ieškovės draudimo bendrovėje. Dėl šio įvykio nukentėjęs asmuo nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. buvo laikinai nedarbingas, jam už šį nedarbingumo laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba paskyrė 707,40 Eur dydžio ligos išmoką, kurią valstybės biudžetui atlygino ieškovė (el. b. l. 6-15). Šio eismo įvykio metu UAB „Luktera“, kaip transporto priemonės valdytoja, nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos pagal draudimo sutartį. 2018 m. balandžio 21 d. Vilniuje, eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio kaltininku pripažinta transporto priemonę TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo, kuris įvykio metu neturėjo teisės vairuoti. Ieškovės draudimo bendrovė išmokėjo nuketėjusiam asmeniui 1 160,39 Eur draudimo išmoką, kompensuojančią įvykio metu jam padarytą žalą (el. b. l. 42-43). 2017 m. birželio 17 d. Vilniuje, eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė MERCEDES-BENZ GLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltininku pripažintas asmuo, vairavęs transporto priemonę TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais draudimo bendrovė nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 463,22 Eur draudimo išmoką, kompensuojančią šio įvykio metu jam padarytą žalą (el. b. l. 45-49). Ieškovė, atlyginusi nukentėjusiems asmenims atsakovės netinkamais veiksmais padarytą žalą, pareiškė atsakovei pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, kaip žalą padariusių transporto priemonių valdytoja, būtų atlyginusi ieškovei patirtus nuostolius (CPK 178 straipsnis).

8. Vadovaudamasis TPVCAPD 11 straipsnio 7 dalimi, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Pagal TPVCAPD 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovė, kaip draudikė, sumokėjusi minėtų eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokas, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.

9. Remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, ieškovė, kaip draudikė, išmokėjusi išmokas, turi teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei išmokėtas draudimo įmokas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 331,01 Eur draudimo išmokas yra pagrįstas bei tenkintinas.

10. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 -2 dalyse nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (verslininkas) privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytas aplinkybes, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6,00 procentų dydžio metinės palūkanos už kiekvienam priteistą sumą (2 331,01 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

11. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 52,00 Eur žyminis mokestis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

12. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 5,66 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Tenkinus ieškinį, 5,66 Eur suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Luktera“ (juridinio asmens kodas 304175060) 2 331,01 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt vieno euro 01 ct) įsiskolinimą, 6,00 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 331,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 52,00 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Luktera“ (juridinio asmens kodas 304175060) 5,66 Eur (penkių eurų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188728721) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė