- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- e2-5575-446/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
- Atsakovas
- M. S. Arslan
- Trečiasis asmuo
- A. E.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui M. S. Arslan, trečiajam asmeniui A. E. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. S. A. 5 850,48 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, paaiškino, kad 2013 m. kovo 25 d. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“ su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 40-IL-1020, kurios 1 ir 2 punktų nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 4 punkto nuostatose yra nurodomi ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai. Vadovaujantis sutarties nuostatomis ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodymu, 2014 m. rugsėjo 16 d. ieškovė transportavo transporto priemonę VOLVO 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nugabeno ją tolimesniam saugojimui į ieškovės saugojimo aikštelę. Ieškovė gavo iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenis, kad transporto priemonės savininkas – V. B., nuvykus į pastarojo namus, išsiaiškinta, kad automobilį jis pardavė, 2017 m. kovo 10 d. V. B. pateikė ieškovei 2014 m. rugsėjo 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad automobilį iš jo įsigijo M. S. A. Atsakovas 2017 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. vasario 7 d. siųstais pranešimais buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas, paragintas atsiimti transporto priemonę ir atsiskaityti, buvo bendrauta su juo telefonu, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu jis būtų perleidęs automobilį kitam asmeniui, t. y. A. E., nepateikė. Ieškovės atstovo nuomone, 2014 m. rugsėjo 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis gali būti suklastota, nes atsakovas ieškovei nepateikė sutarties originalo, sutarties neišviešinta, jokioms institucijoms nepateikta. Teikdamas parodymus policijos pareigūnams atsakovas nurodė visai kitą sutarties sudarymo datą, nurodė, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo žodinė, kas kelia abejonių dėl transporto priemonės perleidimo, suteikia pagrindo manyti, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis fiktyvi, siekiant atsakovui išvengti piniginės prievolės ieškovui už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Be to, atsakovas kreipdamasis į policijos komisariatą dėl pinigų ar automobilio susigrąžinimo iš A. E. nurodė, kad A. E. pinigų už automobilį jam nesumokėjo, todėl laikoma, kad pirkimo-pardavimo sandoris neįvykęs.
Atsiliepimas
Atsakovas M. S. A. į teismo posėdį neatvyko, pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
Atsakovo atstovė teisme prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 7 d. M. S. A. iš V. B. nusipirko automobilį VOLVO 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2014 m. rugsėjo 15 d. pardavė už 1 200 Lt A. E. ir tą pačią dieną automobilį perdavė A. E.. Kadangi A. E. su juo neatsiskaitė, jis kreipėsi į Kelmės rajono policijos komisariatą, bet 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Vėliau jis sužinojo, kad A. E. padarė eismo įvykį, dėl ko automobilis VOLVO 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas saugojimui į ieškovei priklausančią aikštelę. M. S. A. nėra susijęs su eismo įvykiu, jo atžvilgiu administracinė atsakomybė nebuvo taikyta, eismo įvykio metu jis nebuvo nei automobilio savininkas, nei valdytojas.
Trečiasis asmuo A. E. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. kovo 25 d. ieškovė su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 40-IL-1020 (toliau Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei saugojimo paslaugas pagal Sutartyje nustatytus įkainius.
2014 m. rugsėjo 16 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kuriuo transporto priemonė VOLVO 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo priverstinai nuvežta iš Raseinių rajono Viduklės miestelio į ieškovei priklausančią aikštelę. Už transporto priemonės pristatymą į aikštelę ir saugojimą, vadovaujantis Sutartimi, sudaryta tarp Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir ieškovės, apskaičiuota 5 580,48 Eur skola už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2018 m. kovo 21 d.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato, atlikusio tyrimą dėl eismo įvykio, susijusio su automobiliu VOLVO 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis šį automobilį 2014 m. rugsėjo 16 d. Raseinių rajone, Viduklės miestelyje vairavo A. E., kuris nepasirinko saugaus važiavimo greičio, T formos sankryžoje nuvažiavo nuo kelio ir pasišalino iš eismo įvykio vietos palikęs automobilį. 2015 m. kovo 16 d. Raseinių rajono policijos komisariato nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant galimybės nustatyti A. E. gyvenamosios vietos, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui.
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pateiktos medžiagos matyti, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. M. S. A. kreipėsi į policijos komisariatą su pareiškimu dėl A. E. vengimo atsiskaityti, kuriame nurodė, kad jis automobilį VOLVO 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 5 d. įsigijo iš V. B., o 2014 m. rugsėjo 15 d. už 1 200 litų šį automobilį pardavė A. E.. Iš 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolos negrąžinimo pagal M. S. A. pareiškimą matyti, kad tiriant pareiškime nurodytas aplinkybe buvo apklaustas E. R., A. E. draugas, kuris nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. pas jį į Raseinių rajoną buvo atvykęs A. E. savo automobiliu „Volvo“, jie važinėjosi, patyrė autoįvykį, automobilį vairavo A. E..
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio VOLVO 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas įregistruotas V. B..
Ieškovės pateikta 2014 m. rugsėjo 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir atsakovo pateikta 2014 m. rugsėjo 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (teismui apžiūrai buvo pateiktas šios sutarties originalas) patvirtina, kad V. B. transporto priemonę VOLVO 850, valst Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovui M. S. A., kuris 2014 m. rugsėjo 15 d. 13 val. šią transporto priemonę pardavė trečiajam asmeniui A. E., tačiau pirkimo-pardavimo sutarčių neišviešino transporto priemonių registre.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovei transporto priemonės VOLVO 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus ir aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias privalomą teisinę sandorių registraciją automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atvejais, savo nutartyse dėl tokios sutarties registracijos ir jos teisinės reikšmės yra pabrėžęs, jog ši teisės norma netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kai joje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Tokią kasacinio teismo išvadą suponavo tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010). Taip pat, vadovaujantis minėta kasacinio teismo nutartimi, darytina išvada, jog pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, kad jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kai asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas.
Visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad priverstinio transporto priemonės nuvežimo metu 2014 m. rugsėjo 16 d. automobilio VOLVO 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek savininkas, tiek valdytojas buvo A. E.. Tai, kad atsakovas M. S. A. nebuvo šio automobilio savininkas patvirtina ir jo elgesys - jis niekada nesiekė atsiimti automobilio iš ieškovės saugomos aikštelės, priešingai iš karto po įvykio pareigūnas nurodė, kad automobilį pardavė ir faktiškai perdavė jį naudotis A. E.. Kad trečiasis asmuo A. E. disponavo automobiliu nustatė policijos pareigūnai, atlikę tyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir medžiagoje pagal M. S. A. pareiškimą dėl skolos negrąžinimo. Laikyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir trečiojo asmens, negaliojančia nėra teisinio pagrindo, kadangi ji nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, tokio reikalavimo ieškovė nepareiškė ir nagrinėjamoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas nėra atsakinga už išlaidas, susidariusias dėl transporto priemonės nuvežimo į ieškovei priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovo ieškinys atsakovui M. S. A. atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Valstybės patirtas išlaidas šioje byloje sudaro 3,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir 182 Eur už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą byloje (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,
nuspr endžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, įmonės kodas 302308932, valstybei 3,99 Eur (tris eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660, ir 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank ?/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės eismo Kelmės rūmus