- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- 1S-675-493/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- O. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo O. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 95-472 taikyti nuteistajam O. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. O. S. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2007 m. gegužės 30 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-472 nutarta nuteistajam O. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 10 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis O. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad yra įvykdęs visus reikalavimus, kuomet nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, be to, yra pasiruošęs gyventi pagal nustatytas elgesio taisykles. Pažymėjo, kad iki bausmės pabaigos jam liko 9 mėnesiai ir šį laiką nuteistasis norėtų praleisti su šeima, kuriai reikalinga jo pagalba ir parama.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo O. S. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Šių duomenų visuma iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
6.1. Atlikus nuteistojo O. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 6 balais (56 balai pagal „OASys“ metodika, buvo 62 balai), tokia rizika prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir O. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju, turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
7. Įvertinus O. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu O. S. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi, 15 kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dirba ŽŪB „N.“ darbininku, palaiko socialinius ryšiu su artimaisiais, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama O. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
8. Visų pirma pažymėtina, kad šioje O. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami keli jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesnė nusikalstamo elgesio patirti bei aplinkybė, kad nuteistasis praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato. Minėti kriminogeniniai veiksniai neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje, todėl jų įvertinimas sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nekvestionuotinas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip jau minėta, nuteistajam nustatyta vidurinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo vertinimo, atlikto bausmės atlikimo pradžioje, sumažėjo tik 6 balais. Jau vien dėl šios priežasties galima daryti išvadą, kad akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, O. S., nors paskutiniu metu bausmę ir stengiasi atlikti tinkamai, nedaro, o būtent akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip ir minėta, yra pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ansktesnio patyrimo, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes.
9. Pastebėtina, kad O. S. nuo 2018 m. balandžio 5 d. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, nuo 2018 m. birželio 15 d. jam suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų metu į namus iki 2 parų kartą, tuo įvertinant jo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme. Tačiau laikotarpis, per kurį skundo autorius naudojasi tokia jam suteikta teise, yra per trumpas, kad būtų galima spręsti, jog jis sugeba laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, net ir esant švelnesniam bausmės atlikimo režimui, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę O. S. 8 kartus pažeidė nustatytą įstaigos tvarką, paskutinį kartą drausmine tvarka jis baustas 2015 m. rugpjūčio 11 d., t. y., nuo bausmės atlikimo pradžios praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, tad puikiai žinant pataisos įstaigos vidaus taisykles ir jų nesilaikymo pasekmes. Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam, todėl jei asmuo net griežtesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis daro vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad būdamas lygtinai paleistas, t. y., esant dar švelnesniam bausmės atlikimo režimui, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis Socialinio tyrimo išvadoje išskiriamas kaip O. S. nustatytas kriminogeninis veiksnys.
10. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, matyti, kad O. S. anksčiau teistas 5 kartus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių skirtingų nusikalstamų veikų padarymą, kurių pobūdis, kiekis ir įvykdymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas realus bausmės atlikimas, taip pat, du kartus taikytas lygtini paleidimas, tačiau nuteistasis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir vėl nusikalto, todėl akivaizdu, kad parodytas pasitikėjimas teigiamos įtakos O. S. asmenybei nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu.
11. Visos šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, ypač turint omenyje, jog nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie vidutinės rizikos grupės, be to, išlieka kintamų balų, galinčių mažėti priklausomai nuo teigiamo asmens elgesio. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas O. S. iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.
12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią O. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad O. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
13. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistajam skirti paskatinimai, apeliaciniame skunde išreikštas noras rūpintis šeima. Šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog O. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo O. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.