- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-26
- Bylos Nr.
- N-756-137-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Ž. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2005 m. kovo 14 d. Ž. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2005 m. kovo 6 d., apie 16⁰⁰ val., Kretingos rajone, Žibininkų kaime, bare „HBH Juozo alus“, viename iš pastatų pavadinimu „Valtynė“ atlikus kontrolinius patikrinimus nustatyta, jog Ž. G., neturėdamas tam licencijos (leidimo), organizavo azartinius lošimus lošimo automatais, kurie imituoja kortų lošimą, bei išmokėjo išlošimus, gautas 10 Lt išlošimas. Ši veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Ž. G. pripažino kaltą padarius ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, už kurį skyrė 5000 Lt baudą su trijų lošimo aparatų „Joker“ konfiskavimu. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole Ž. G. veika kvalifikuota pagal ATPK 173 str. 1 d., tačiau pažeidimo esme nurodytas azartinių lošimų organizavimas neturint tam leidimo. Vadovaudamasis ATPK 259¹ str. bei 284 str. 2 d., teismas Ž. G. veiką kvalifikavo pagal ATPK 173¹⁸ str. 1 d. - azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimas. Teismas konstatavo, kad nors Ž. G. kaltu neprisipažino, padarytas administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas liudytojų A. S., A. B., V. P., R. M. parodymais, patikrinimo aktu, 2005-03-04 Klaipėdos miesto VPK pavedimo patikrinti ūkio subjektus, Klaipėdos miesto VPK KP NTT ENTS siunčiamų dokumentų registracijos žurnalo bei darbo apskaitos žiniaraščio kopijomis. Azartinių lošimų įstatymo 4 straipsnis nurodo, kad licencijas organizuoti lošimus išduoda Valstybinė lošimų priežiūros komisija, o šio įstatymo 8 straipsnis nurodo, kad lošimus turi teisę organizuoti akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, veikiančios Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka bei gavusios šios veiklos licencijas ir leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba kai Priežiūros komisija patvirtina totalizatoriaus ar lažybų lošimo reglamentą. Minėto įstatymo 10 str. 7 d. nurodo, kad draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nepaženklintus lošimo įrenginius, kaip tai numatyta šio įstatymo 16 str. 1, 5 ir 6 dalyse. Be to, šio įstatymo 8 straipsnis nurodo, kad draudžiama naudoti lošimų įrenginius kitais, ne su azartinių žaidimų organizavimais susijusiais tikslais. Ž. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį ir į tai, kad Ž. G. pirmiau administracinėmis nuobaudomis nebaustas, teismas jam skyrė minimalią nuobaudą ir pažeidimo įrankio konfiskavimą, nes jis buvo Ž. G. nuosavybė.
Šalies argumentai
Ž. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2005-09-28 nutarimą ir bylą nutraukti jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. 502-2003 pateikė išaiškinimą dėl ATPK 173¹⁸ str. taikymo, o būtent nurodė, kad piniginio laimėjimo siekimas yra būtinas požymis žaidimą pripažinti azartiniu lošimu. Jei naudojant įrenginį nesiūloma piniginio laimėjimo galimybė, įrenginio naudojimas negali būti laikomas azartinio lošimo organizavimu net ir tuo atveju, kai naudojant tokį įrenginį būtų įmanoma žaisti siekiant piniginio laimėjimo. Policijos pareigūnas V. P., dalyvaudamas su dar keturiais pareigūnais slaptoje operacijoje, pas jį išsikeitė 40 Lt monetomis po 1 Lt ir pats savarankiškai nuėjo žaisti žaidimo aparatais salėje. Pažaidęs keletą valandų, policijos pareigūnas priėjo ir pasakė, kad jo vaikas pavargo ir nori važiuoti namo, todėl jis nori atgauti savo 40 Lt. Jokio piniginio laimėjimo jis (Ž. G.) pareigūnui nesiūlė, atidavė pinigus, kuriuos šis panaudojo žaidžiant. Teismo proceso metu V. P. nurodė, jog jis (Ž. G.) jam išmokėjo 10 Lt išlošimą. Mano, kad pareigūnas pamiršo, kiek pinigų jis išsikeitė. Tariamą administracinio teisės pažeidimo faktą fiksavę pareigūnai akivaizdžiai matė, jog pas jį nėra kitų pinigų, iš kurių jis galėtų mokėti išlošimus. Tikint pareigūnų teiginiais 10 Lt išlošimą jis turėjo išmokėti iš savo lėšų, nes jokių laimėjimų ar pelno naudojant aparatus jis neturėjo. Pareigūnai patys akivaizdžiai matė, kad su šiais lošimo aparatais niekas nelošė, todėl jokių piniginių laimėjimų pas jį nebuvo ir negalėjo būti. Be to, teismo proceso metu pareigūnai nurodė, jog jis keletą kartų bėgo pakeisti V. P. pinigus po vieną litą. Jeigu jis būtų organizavęs azartinius lošimus, tai monetų būtų turėjęs pakankamai. Pareigūnų teiginiai, jog jis siūlė „susitarti“, kad jie nefiksuotų pažeidimo, melagingi, nes jis neturėjo jokių pajamų, iš kurių būtų galėjęs „tartis“. Teismas neatkreipė dėmesio į jo bei liudytojos R. M. paaiškinimus, kad pastatas pavadinimu „Valtinė“ iki 2005-03-06 dirbdavo tik šeštadieniais ir sekmadieniais, kad tris žaidimo aparatus jis parsivežė iš Kauno tik prieš dieną. Juos įsigijo nevisiškai suprasdamas tikrąją jų paskirtį. Turėjo ir kitų žaidimo aparatų, todėl norėjo pradėti savo individualią veiklą. Tai įrodo 2005-03-18 įregistruota Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma. Visi žaidimo aparatai, išskyrus lošimo aparatus, buvo su metrologine patikra.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka. Nurodo, kad 2005-03-06, apie 16 val., pareigūnai atliko kontrolinį patikrinimą viename iš baro ,,HBH Juozo alus“ pastatų su pavadinimu ,,Valtytė“, kuriame tarp kitų žaidimo automatų stovėjo trys eksploatuojami lošimo automatai ,,Joker“, imituojantys kortų lošimą. Prieš atliekant patikrinimą pareigūnai atliko kontrolinius lošimus lošimo automatais ,,Joker“. Tam pareigūnas pas Ž. G., kuris, kaip matėsi, vykdė įrenginių eksploatavimo priežiūrą, išsikeitė 30 Lt po 1 Lt monetomis ir tik tada pradėjo lošimą. Lošimo metu į automatą buvo įmesta 30 vienetų 1 Lt vertės monetų, lošimo automato ekrane pasirodė 300 kreditų. Atlikus lošimo veiksmus su minėtu automatu buvo laimėta 100 kreditų, lošimo įrenginyje pasirodė skaičius 400 kreditų. Pareigūnui V. P. paprašius, Ž. G. išmokėjo 30 Lt bei 10 Lt išlošimą, viso 40 Lt. Azartinių lošimų įstatymo 2 str. 3 d. numato, jog lošimo automatas - tai elektroninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant laimimi arba pralaimimi pinigai. Taigi, lošimo automatas sukurtas lošimo tikslais. Kaip numatyta Azartinių lošimų įstatymo 2 str. 1 d., azartinis lošimas - tai toks žaidimas, kurio dalyvis siekdamas piniginio laimėjimo savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas. Ž. G. išmokėjo piniginį laimėjimą, todėl šis faktas neabejotinai patvirtina, kad minėtu įrenginiu galima laimėti piniginius laimėjimus ir Ž. G. juos išmoka. Tai atitinka antrąjį Azartinių lošimų įstatyme numatytą požymį - lošiant šiuo įrenginiu galima laimėti piniginį laimėjimą. 2002-06-27 Azartinių lošimų įstatymo 2, 3, 5, 10, 12 - 16, 19, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 str. numatyta, kad žaidimo automatas - sertifikuotas elektroninis, elektromechaninis ar mechaninis prietaisas, kuriuo žaidžiant žaidimus galima laimėti tik galimybę nemokamai žaisti papildomą laiką. Konstatuotinas faktas, kad patikrinimo metu ši teisės norma buvo galiojanti, todėl žaidimų žaidimo automatais organizatoriai privalėjo jos laikytis. Asmuo, įgyvendindamas savo teises (šiuo atveju Ž. G., eksploatuodamas lošimo automatus), privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, o jų nežinojimas ar netinkamas supratimas neatleidžia nuo atsakomybės. Mano, kad Ž. G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 173¹⁸ str. numatytą pažeidimą. Azartinių lošimų įstatymo 8 str. numato, kad lošimus turi teisę organizuoti akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, gavusios šios veiklos licencijas bei leidimus atidaryti automatų salonus. Ž. G. neturėjo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos išduotos licencijos organizuoti azartinius lošimus bei leidimo atidaryti lošimo automatų saloną, todėl pažeidė Azartinių lošimų įstatymo nuostatas, t. y. pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką. Nei patikrinimo metu, nei vėliau jis nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jo veiklos teisėtumą. Lošimo automatai nebuvo antspauduoti metrologijos tarnybos spaudais, lošimo įrenginiai buvo be pasų. Ž. G. neturėdamas licencijos organizavo azartinius lošimus lošimo automatais, išmokėjo išlošimus. Jo skunde nurodytos aplinkybės ir faktai neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 259, 260 straipsnių nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti formuluojamas asmeniui reiškiamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir tuo pačiu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Ž. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam suformuluotas kaltinimas padarius ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir kaltinimo esme nurodyta tai, kad jis 2005 m. kovo 6 d. apie 16 val. viename iš pastatų pavadinimu ,,Valtynė“, esančiame Kretingos rajone, Žibininių kaime, bare ,,HBH Juozo alus“ neturėdamas tam leidimo, licencijos, organizavo azartinius lošimus lošimo automatais išmokėjo išlošimus, gautas 10 litų išlošimas. Taigi, būtent šios protokole nurodytos objektyvios veikos ribose ir turėjo būti nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 1 d. nutartį, priimtą šioje byloje, vadovaudamasis ATPK 259¹ straipsniu ir 284 straipsnio 2 dalimi, Ž. G. veiką kvalifikavo pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra tiksliai nurodyta būtent šioje įstatymo normoje numatyto pažeidimo esmė, t.y. kad Ž. G. organizavo azartinius lošimus, neturėdamas tam leidimo.
Tokią išvadą teismas padarė tinkamai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Teismo išvada pagrįsta. Netikėti iš esmės nuosekliais liudytojų A. S., A. B., V. P. parodymais nėra jokio pagrindo. Nenustatytos jokios priežastys, dėl kurių šių asmenų pateikiama informacija galėtų būti laikoma nepatikima. Tuo tarpu paties apelianto parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kontrolinio patikrinimo metu žaisdamas vienu iš lošimų aparatų, kuriais disponavo apeliantas, V. P. laimėjo 10 litų sumą, ir šį laimėjimą Ž. G. išmokėjo. Todėl daroma išvada, kad apeliantas organizavo lošimą, kurio metu siekiama piniginio laimėjimo, taigi nustatytas būtinasis požymis, reikalingas žaidimą pripažinti azartiniu lošimu. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamosios. Apelianto teiginys, kad jis žaidimo aparatus įsigijo nevisiškai suprasdamas jų paskirtį, jo atsakomybės nešalina.
ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už specifinę veiklą – azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Azartinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad lošimus turi teisę organizuoti akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, veikiančios Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka bei gavusios šios veiklos licencijas ir leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba kai Priežiūros komisija patvirtina totalizatoriaus ar lažybų lošimo reglamentą. Būtent šio reikalavimo nuostatą Ž. G. ir pažeidė.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, tiek Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka veikiančios bendrovės, organizuojančios azartinius lošimus neturėdamos tam privalomos licencijos (leidimo), tiek kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, organizuojantys azartinius lošimus, pažeidžia nustatytą azartinių lošimų organizavimo tvarką ir už tai atsakingi asmenys yra trauktini administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio atitinkamą dalį.
Pirmosios instancijos teismas, nutarime nurodydamas Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies, 16 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių, kur nustatyta, kad draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nepaženklintus lošimo įrenginius, pažeidimus, peržengė Ž. G. pareikšto kaltinimo ribas. Administracinio teisės pažeidimo protokole jam tokie pažeidimai nebuvo inkriminuoti. Todėl teisėjų kolegija iš pirmosios instancijos teismo nutarimo aprašomosios dalies šalina teiginį, kad Ž. G. veika buvo pažeisti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies, 16 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių reikalavimai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Ž. G. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.