Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų. Buvo netinkamas patalpų vėdinimas, apšvietimas, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis ir drėgmė. Drėgmė buvo tokia didelė, kad čiužinys buvo prisigėręs drėgmės. Temperatūra neatitiko higienos normų. Kamerų langai yra prastos būklės, neįmanoma kamerą vėdinti natūraliu būdu, o dauguma paviršių yra aštrių. Kamerose vykdoma ventiliacija per langą, bet ji nėra pakankama. Apšvietimo lempos mirksėjo arba visai neskleidė dirbtinės šviesos. Daugumoje kamerų sanitarinio mazgo pertvaros nedažytos visai, plokštės persisunkusios drėgmės. Iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. Sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo bendro kameros ploto, dėl to pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, kuris sukėlė fizinių ir psichologinių nepatogumų. Pasivaikščiojimo kiemeliuose byrėjo tinkas, primėtyta šiukšlių, iš kanalizacijos stovų jautėsi smarvė. Kamerose nebuvo pakankamai inventoriaus. Stalas kameroje montuojamas tarp lovų, todėl buvo sumažintas suoliukų ar taburečių skaičius. Kitose kamerose stalas sumontuotas nuošalioje vietoje, o prie jo buvo tik po vieną taburetę ir suolą, nors kameroje buvo šeši asmenys. Neturėjo galimybės kasdien pasivaikščioti gryname ore ne mažiau, kaip valandą. Pasivaikščiojimo laikas skaičiuojamas nuo išvedimo iš kameros momento, o ne atvykimo į kiemelį momento. Pasivaikščiojimų kiemelių stogai iš asbesto. Nevykdomas socialinis ir teisinis švietimas. Informacija buvo talpinama stenduose, bet ji nebuvo pilna, todėl teko raštu ar žodžiu kreiptis su įvairiais prašymais į Šiaulių TI darbuotojus, vietoj to, kad pats asmeniškai būtų galėjęs socialiai ir teisiškai šviestis. Kiekvieną savaitę per rytinį patikrinimą paduodavo raštiškus prašymus apsilankyti įstaigos bažnyčioje, sporto salėje bei teniso kambaryje. Būdavo, kad visą savaitę niekur nepatekdavo, o dažnai prašymai buvo neregistruojami. Neįmanoma rūpintis švara ir tvarka. Būdavo išduodama tik šluota, kitos valymo priemonės neišduodamos. Aplaidžiai ir atmestinai vykdomas nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimas ir naikinimas. Iš sandėlio išduodami čiužiniai nėra dezinfekuojami. Nesudaroma galimybė pasinaudoti pirtimi ar dušu, kirpėjo paslaugomis. Ne kartą izoliatoriuje buvo vykdomas vandentiekio vamzdyno hidraulinis patikrinimas ir tą savaitę papildomai pasinaudoti ne šaltu, o šiltu vandeniu neturėjo galimybės. Pagalvės užvalkalas buvo išduodamas per mažas, į kurį netilpo pagalvė. Negalėjo gauti išskalbtą patalynę ir rūbus. Kadangi iš artimųjų ir giminių gaudavo minimalias perlaidas, kad pasigerintų savo maisto racioną, todėl viršutiniai ir apatiniai rūbai nemokamai skalbiami nebuvo. Maisto racionas ir energetinis vertingumas neatitinka davinių normos, papildomas praskiestu vandeniu. Priėmimo paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpos visiškai neatitinka higienos normų. Priėmimo ir kratos patalpos yra rūsyje, kur drėgmė ir oro temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų. Mažas apšvietimas, kameros be langų, sienos dengtos nelygiu aštriabriauniu tinku, į jas lengva susižaloti, jų neįmanoma valyti. Kratos kamerose neįrengta ventiliacija. Gruntinis vanduo kaupiasi patalpose. Vandens čiaupas įrengtas virš sanitarinio mazgo 0,5 metro atstumu. Po valandos patalpose pradėdavo trūkti oro, imdavo skaudėti akis, krėsdavo drebulys. Iš priėmimo kamerų patekti į paskirstymo kameras reikėjo lipti stačiais metaliniais laiptais. Paskirstymo kamerose sąlygos analogiškos kaip ir priėmimo patalpose, tik jose buvo langas.

Pareiškėjui susirgus niežais, buvo teikiamos netinkamos gydymo paslaugos, nebuvo skiriami vaistai. Pareiškėjas ūkio aptarnavimo būryje turėjo galimybę kasdien pasinaudoti šiltu vandeniu, bet dėl sveikatos būklės ir nesuteikto gydymo bijojo šluostyti šlapią savo kūną, nes prasidėdavo niežtėjimas visame kūne.

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinę bei emocinę depresiją, stresą, fizinius nepatogumus, garbės ir orumo pažeidimą, asmenybės sumenkinimą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą.

Iš 2017-04-18 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-101 matyti, kad kameroje Nr. 96 vykdomas remontas (pareiškėjas joje apgyvendintas po remonto).

Iš 2017-05-03 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-113 matyti, kad kameroje Nr. 28 apšvieta, temperatūra, oro drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pelėsio nėra.

Iš 2017-06-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-203 matyti, kad kameroje Nr. 62 temperatūra, drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta.

Nors kitos kameros dėl jų atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Analogiška nuostata nustatyta ir higienos normos. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios kameros, laikino sulaikymo, kratos atlikimo, paskirstymo, pasivaikščiojimo kiemeliai, laiptai koridoriuje ir kt.), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-203 (16.3.187. 6.12) (67-68 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-06-14 gyvenamojoje kameroje Nr. 62 Higienos normos pažeidimų nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-101 (16.3.187. 6.12) (69-70 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-04-04 gyvenamojoje kameroje Nr. 96 vykdomas remontas. Pareiškėjas į šią kamerą patalpintas 2017-05-19.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (71-74 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-04-25 gyvenamojoje kameroje Nr. 28 ir kratos atlikimo patalpose Higienos normos pažeidimų nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-350 (16.3.187. 6.12) (79 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-12-01 pasivaikščiojimo kiemeliuose Higienos normos pažeidimų nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-100 (16.3.187. 6.12) (83-85 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-04-04 gyvenamojoje kameroje Nr. 96 ir kratos atlikimo patalpose Higienos normos pažeidimų nenustatyta.

Iš pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus (54-57 b. l.) matyti, kad 2016 metais laikino sulaikymo, priėmimo-paskirstymo kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose, gyvenamosiose kamerose Nr. 38 ir 61 buvo atlikti remonto darbai. Iš pažymos apie 2017 metais atliktus remonto darbus (58-60 b. l.) matyti, kad 2017 metų kovo – gegužės mėnesiais buvo suremontuota gyvenamoji kamera Nr. 96, o 2017 m. kovo mėn. buvo suremontuota gyvenamoji kamera Nr. 38. Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti.

Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė (120 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais.

Šiaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ (39-40 b. l.) matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,78 m (kamera Nr. 28) iki 2,25 m (kamera Nr. 61). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos (98-104 b. l.), iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, prieštaringi. Atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista.

Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimui gryname ore buvo skiriama mažiau kaip valanda laiko per dieną. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 (61 b. l.) nustatyta kasdien vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir nuteistiesiems. Pareiškėjo teiginiai dėl šio įsakymo netinkamo vykdymo deklaratyvūs, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo užtikrinta minimali pasivaikščiojimo trukmė, skundų Šiaulių TI direktoriui neteikė, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad patalpose buvo tarakonų ir kitokių parazitų, graužikų, nebuvo vykdoma dezinfekcija ir deratizacija, patalynė, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, taip pat patalynės dezinfekcijos pažeidimų nenustatyta (71-78, 80-82, 86-88 b. l.). Atsiliepime atsakovas nurodo, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai (45-53 b. l.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo tiekiamas nekaloringas maistas, jo per mažai. Pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodo aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis gavo nekokybišką maistą, ar jo buvo per mažai. Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos patikrinimo akto bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus cheminių tyrimų protokolų (89-97 b. l.) matyti, kad ištyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės pažeidimų, susijusių su nagrinėjamas byla, nenustatyta. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis.

Pareiškėjas nurodė, jog nesudaroma galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir rūbus, pagalvės užvalkalas per mažas. Pagal HN 134:2015 40 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis kreipėsi į atsakovą ir atsakovas atsisakė skalbti pareiškėjo rūbus, ar pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti švarią patalynę. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiškėjo viršutinius ar apatinius rūbus, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymu skalbti jo rūbus, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rūbus. Iš pažymos (37 b. l.) matyti, kad pagalvės ir pagalvių užvalkalai yra to paties dydžio. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jam buvo išduotas netinkamas pagalvės užvalkalas, pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamos patalynės išdavimo. Iš pareiškėjo prašymų pasinaudoti kirpėjo paslaugomis (113-119 b. l.) matyti, kad visi pareiškėjo prašymai buvo patenkinti ir pareiškėjas juose patvirtino, jog paslauga suteikta. Konstatuotina, kad pareiškėjas teikdamas skundą teismui, jame nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo per mažai sėdėjimui prie stalo skirto inventoriaus – taburečių ar suolų. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad sąlygos sėdėti prie stalo buvo sudarytos – stalas pastatytas taip, kad juo būtų galima naudotis sėdint ant lovų arba kėdžių, suoliukų. Tokiu būdu ne tik sudaromos galimybės patogiai rašyti, skaityti, pavalgyti ir t. t., bet ir sutaupoma laisvo grindų ploto. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6. punkte numatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Iš pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (41-44 b. l.) matyti, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas buvo inventorius skirtas sėdėjimui. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis negalėjo atsisėsti prie stalo. Pareiškėjas skundų Šiaulių TI administracijai dėl neužtikrinamos galimybės sėdėti prie stalo, neteikė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje sumontuotas stalas nuošalioje vietoje, prie jo yra po vieną taburetę ir suolą, o kameroje buvo šeši asmenys. Pareiškėjas nenurodė kada ir kurioje kameroje buvo tokios aplinkybės. Iš pažymos (31-36 b. l.) matyti, kad per visą pareiškėjo buvimo Šiaulių TI izoliatoriuje laikotarpį, jis nebuvo laikomas kameroje, kur buvo šeši asmenys, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas skunde nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo suteikiamas tinkamas gydymas.

Administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis), Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, numatytos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1-13 punktuose. Be to, įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos (ABTĮ 17 straipsnio 2 dalis).