Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-08-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-33960-964/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-14
Bylos Nr.
e2YT-33960-964/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20618-2025-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Skolininkas
N. P.
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-33960-964/2025
Civilinio proceso Nr. 2-68-3-20618-2025-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos skolininkės N. P. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama: 1) panaikinti antstolio D. Š. (duomenys neskelbtini) patvarkymą (duomenys neskelbtini); 2) sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo statinyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dėl 30 Eur baudos už kiekvieną dieną išieškojimo už VTPSI (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą. Pareiškėja, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius ne nugriovimo, o kitu teisėtu būdu, ėmėsi aktyvių veiksmų statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini), įteisinti: šiuo metu yra vykdomos statinio įteisinimo procedūros, kurios savo esme yra privalomojo nurodymo vykdymas. (duomenys neskelbtini) antstoliui buvo pateiktas prašymas stabdyti vykdomąją bylą iki bus gautas statybą leidžiantis sprendimas, tačiau antstolis prašymą atmetė. CPK 627 straipsnis numato fakultatyvius (pasirinktinius) vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus. Antstolis, atmetęs prašymą formaliais pagrindais, visiškai ignoravo faktinę situacijos esmę dėl pareiškėjos aktyvių veiksmų siekiant pašalinti pažeidimo priežastį teisėtu būdu. Tolesnis baudos taikymas, kai vykdomos ilgos ir ne nuo pareiškėjos valios priklausančios biurokratinės įteisinimo procedūros, tampa neproporcinga ir neprotinga sankcija, praradusia savo pirminę – skatinamąją - paskirtį. Tai tampa neadekvačia bausme už valstybės institucijų darbo terminus. LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad asmens veiksmai, kuriais siekiama įteisinti savavališką statybą (dokumentų rengimas, kreipimasis į institucijas), yra laikomi svarbia priežastimi, leidžiančia pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

(duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino ir jį persiuntė Vilniaus mieto apylinkės teismui. Nurodė, kad kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Pareiškėja, nors nesutinka su antstolio patvarkymu, nenurodo, kokias CPK nuostatas jis pažeidžia, atsisakydamas stabdyti vykdomąją bylą. Jokių pagrindų sustabdyti vykdomąją bylą antstolis nenustatė. Nors skolininkė nurodė atliekanti aktyvius veiksmus, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius statybą įteisinant, tačiau nėra aišku, kuo vykdomosios bylos sustabdymas susijęs su jos pastangomis įvykdyti privalomąjį nurodymą. Antstolio vykdomame vykdomajame rašte bauda skirta iki visiško (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo. Antstolis negali nustatyti trumpesnio baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą termino ar sumažinti paskirtą baudą. Be to, nei Antstolių įstatymas, nei CPK nuostatos nesuteikia antstoliui teisės savo nuožiūra pakeisti vykdomojo dokumento turinio. Momentą, iki kada turi būti skaičiuojama bauda, nurodo teismas vykdomajame dokumente. Antstolis negali vertinti vykdomojo rašto pagrįstumo ir teisėtumo. 2021-03-24 Konstitucinis Teismas sprendime Nr. KT46-S43/2021 išaiškino, kad tais atvejais, kai antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną tam asmeniui susikaupia itin didelė bendra baudos suma, skolininkas, teisės aktų nustatyta tvarka, gali kreiptis į teismą dėl susikaupusios baudos (baudų) dydžio peržiūrėjimo (sumažinimo) ir kad tokio klausimo svarstymas nereiškia, kad bus revizuojama ar keičiama įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria paskirta bauda, tačiau bus vertinama, ar per tam tikrą laikotarpį susikaupęs baudos dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ir ar nėra pagrindų atleisti asmenį nuo dalies susikaupusios periodinės baudos mokėjimo.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės N. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 Eur už dieną fiksuoto mokėjimo nuo (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos duomenimis antstolis (duomenys neskelbtini) išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo nėra, kad šį raginimą skolininkė gavo.

(duomenys neskelbtini) skolininkė pateikė prašymą stabdyti vykdomąją bylą iki bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra atlikta statinio ekspertizė, sudaryta sutartis dėl projektavimo su VšĮ Registravimo centru, rengiami projektiniai pasiūlymai. Taigi privalomojo nurodymo vykdymas realiai pradėtas ir vyksta. (duomenys neskelbtini) antstolis patvarkymu skolininkės prašymo netenkino, atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad pagal CPK 627 straipsnio 4 punktą vykdomoji byla gali būti sustabdyta, kai paskelbta skolininko paieška, o šiuo atveju antstolis skolininkės paieškos nėra paskelbęs. Be to, skolininkės minimas atvejis, kuomet vykdomoji byla gali būti sustabdyta (statinio įteisinimo procesas), iš viso nėra nurodytas CPK 627 straipsnyje. Bauda yra skaičiuojama iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo, o ne iki tam tikrų atskirų veiksmų atlikimo, todėl pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje nėra (e.b.l. 19 priedas). Skolininkė pateikė skundą dėl (duomenys neskelbtini) antstolio patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta sustabdyti vykdomąją bylą. Skolininkė nesutinka su šiuo patvarkymu, nes, jos teigimu, privalomąjį nurodymą faktiškai vykdo aktyviais veiksmais siekdama statybos įteisinimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės N. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 Eur/d. fiksuoto mokėjimo nuo (duomenys neskelbtini).

Vykdant teismo sprendimus, privalu laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad dauguma vykdymo procesą reglamentuojančių normų yra imperatyvaus (įsakmaus) pobūdžio.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia svarbius teisinius padarinius - jis įgyja res judicata galią, nenuginčijamumo, prejudicialumo, vykdytinumo savybes (CPK 18, 279 straipsniai); bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas - išspręstu galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima.

Šiuo atveju yra išduotas vykdomasis dokumentas - Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomasis raštas, kuriuo N. P. paskirta 30 Eur bauda už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo dieną valstybės naudai, baudą pradedant skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo – savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir, jei būtina, statybvietės sutvarkymo. Taigi antstolis turi vykdyti būtent tokį vykdomąjį raštą ir baudą turi skaičiuoti kol savavališkos statybos padariniai bus pašalinti. Aplinkybė, kad jie šalinami (vienaip ar kitaip, t. y. statinį griaunant ar statybą įteisinant) reiškia tam tikrą savavališkos statybos padarinių šalinimo laikotarpį, už kurį skaičiuojama bauda. Būtent tai ir yra nurodyta vykdomajame rašte (iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai), o antstolis negali keisti nei vykdomojo rašto turinio, nei pats nuspręsti dėl baudos skaičiavimo pertraukų, nors tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais antstolis gali vykdomąją bylą stabdyti.

CPK 626 straipsnis numato privalomo vykdomosios bylos sustabdymo ir privalomo turto realizavimo veiksmų ir lėšų išmokėjimo sustabdymo atvejus, t. y. skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą (šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui); skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); išieškotojui ir skolininkui sudarius taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

CPK 627 straipsnis, reglamentuojantis teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, nustato, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra lėtinė, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje ; kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga nėra lėtinė; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui.

Vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas konkretus, išsamus ir negali būti aiškinamas plečiamai. Antstoliui nepalikta teisė savo nuožiūra spręsto dėl vykdomosios bylos stabdymo pagrindų, t. y. vykdomąją bylą stabdyti kitais, nei numato įstatymas, pagrindais.

Skolininkės nurodytos priežastys (aktyvūs veiksmai stengiantis įteisinti savavališką statybą) ir tai patvirtinantys įrodymai ((duomenys neskelbtini) statinio ekspertizės aktas, (duomenys neskelbtini) sutartis dėl projektavimo su VšĮ Registravimo centru) neatitinka nei vieno iš aukščiau nurodytų vykdomosios bylos stabdymo pagrindų, todėl antstolis neturėjo pagrindo jos prašymo tenkinti.

Teismas sutinka su pareiškėja, kad teismų praktikoje asmens veiksmai, kuriais siekiama įteisinti savavališką statybą (dokumentų rengimas, kreipimasis į institucijas), paprastai yra laikomi svarbia priežastimi, leidžiančia pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau šiuo atveju sprendžiamas ne privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimas. Pareiškėja iš tikrųjų turėjo teisę, kol nepasibaigęs terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą, kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama šį terminą pratęsti. Visgi šiuo atveju yra visiškai kita privalomojo nurodymo vykdymo stadija. Remiantis bylos duomenimis šis terminas pasibaigęs ir nustačius, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti, pareiškėjai skirta bauda. Tokiu atveju antstolis privalo vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą ir išieškoti iš skolininkės baudą. Kita vertus, pareiškėja, kaip nurodė ir pats antstolis, turi teisę kreiptis į teismą dėl susikaupusios baudos (baudų) dydžio peržiūrėjimo (sumažinimo). Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendime Nr. KT46-S43/2021 nurodė, kad CPK 585 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) eksplicitiškai nenustatyta teismo teisė įvertinti bendrą išieškomos baudos sumą, susidariusią antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, šią sumą sumažinti. Kita vertus, šioje ginčijamoje nuostatoje eksplicitiškai nenustatytas ir draudimas teismui įvertinti bendrą tokios baudos sumą ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, ją sumažinti.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir pareiškėjos skunde pateiktas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad antstolis, priimdamas pareiškėjos skundžiamą patvarkymą, atliko teisėtus veiksmus, o pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų vertinamas kaip nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510-513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė