Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI4-609-426/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-27
Bylos Nr.: eI4-609-426/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00353-2022-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Orion Global pet“, A. J.
Atsakovas: Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI4-609-426/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00353-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 27 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui T. B.,atsakovės atstovams K. G., S. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (per „Zoom“ programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Orion Global pet“ ir A. J. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Orion Global pet“ (toliau – ir Bendrovė) ir A. J. teismo prašo panaikinti atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir VERT, Taryba) 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. O3E-1729 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškina, kad nesutinka su VERT avarijos, įvykusios 2020 m. gegužės 22 d. Bedrovės gamykloje, 2021 m. spalio 1 d. tyrimo akte Nr. AS-11 (toliau – ir Tyrimo aktas) išdėstytomis bei Skundžiamu nutarimu patvirtintomis išvadomis dėl tariamų avarinės situacijos ir sprogimo priežasčių. Mano, kad išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, kad VERT tiek Tyrimo akte, tiek Skundžiamame nutarime iš dalies viršijo savo kompetenciją, kadangi nustatė ne tik avarijos priežastis, bet ir su avarija nesusijusias aplinkybes. Pareiškėjai yra įsitikinę, kad dalis VERT išvadų yra padarytos nemotyvuojant, nevertinant ir be motyvų atmetant Bendrovės VERT pateiktas esmines pastabas, dėl kurių VERT būtų turėjusi padaryti kitokias išvadas, nei kad padarė Tyrimo aktu bei Skundžiamu nutarimu.

Nurodo, kad Tyrimo akto I dalies 2.1 papunktyje turėjo būti nurodytos „Priežastys, dėl kurių įvyko energetikos objekto ar įrenginio (-ių) avarija, operatyvinių darbuotojų klaidos, kurios turėjo arba galėjo turėti įtakos šio įvykio atsiradimui, taip pat nurodomi asmenys, pažeidę teisės aktų reikalavimus. Kai nėra ar neįmanoma nustatyti aiškių priežasčių, nurodomos galimos priežasčių prielaidos“. Mano, kad, remiantis Tyrimo akto I dalies 2.1 papunkčio pavadinimu, galima spręsti, jog šiame papunktyje pateiktas 6 aplinkybes VERT laikė avarinės situacijos ir sprogimo priežastimis.

Pareiškėjai nekvestionuoja pirmosios ir antrosios VERT nustatytos priežasties. Tačiau, mano, kad likusios priežastys buvo nustatytos nepagrįstai (t. y. jos neegzistavo) arba nepagrįstai įvardytos avarinės situacijos ir sprogimo priežastimis (t. y. jos nelėmė ir negalėjo lemti avarinės situacijos ir sprogimo atsiradimo).

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad nustatytas avarinės situacijos ir sprogimo priežastis VERT Tyrimo akto I dalies 2.2 papunktyje priskyrė priežasčių grupėms, numatytoms Energetikos objektų ir įrenginių avarijų ar darbo sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 (toliau – ir Avarijų tyrimo nuostatų), 22 punkte.

Pareiškėjai aiškina, kad nėra ginčo dėl Tyrimo akto II dalyje nurodytų tyrimo pirmos ir antros išvadų. Su kitomis išvadomis nesutinka ir mano, kad jos padarytos nepagrįstai. Mano, kad skundžiamas Nutarimas ir Tyrimo aktas yra faktiškai nepagrįsti, nes jais nustatytos netinkamos avarinės situacijos ir sprogimo priežastys.

Skunde pažymi, kad Tyrimo akte kaip viena iš avarinės situacijos ir sprogimo priežasčių nurodyta tai, kad turėjo būti atlikti vamzdyno stiprio skaičiavimai, brokavimo ir vamzdyno storio nustatymai, be kurių negalima nustatyti, ar katilo vamzdynas tinkamas eksploatuoti. Taip implikuojama, kad neva šie skaičiavimai nebuvo atlikti (Tyrimo akto I dalies 2.1 papunktyje nurodyta trečioji priežastis, II dalies 1.4 papunktis). Šią Tyrimo akto išvadą patvirtino VERT, priimdama Skundžiamą nutarimą. Pareiškėjų įsitikinimu, VERT išvada yra nesuprantama ir nepagrįsta, nes priešingai nei nurodyta, Bendrovė iki statybos užbaigimo akto išsireikalavo, surinko ir Statybos užbaigimo komisijai bei Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – ir VEI, kurios funkcijas yra perėmusi VERT) pateikė visus reikalingus duomenis ir dokumentus, reikalingus statybai užbaigti bei visiems leidimams ir pažymoms gauti.

Pareiškėjai nurodo, kad 2015 m. lapkričio 11 d. statybos užbaigimo aktą pasirašė visa statybos užbaigimo procedūras atlikusi komisija, susidedanti iš VEI, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, akcinės bendrovės LESTO, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, Klaipėdos apskrities savivaldybės administracijos, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir kitų į komisiją atstovus delegavusių asmenų ir institucijų atstovų. Statybos užbaigimo komisija nustatė, kad jai buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir atitinka nustatytus reikalavimus. Mano, kad, darydama išvadą, jog Bendrovė neturėjo kažkokių dokumentų, kuriuos privalėjo gauti iki statybos užbaigimo, VERT kvestionuoja statybos užbaigimo akto, jame nurodytų duomenų teisingumą ir aktą pasirašiusių asmenų veiksmų teisėtumą, nes statybos užbaigimo akte yra aiškiai nurodyta, kad Bendrovė surinko, pateikė ir turi visus būtinus dokumentus. Pažymi, kad statybos užbaigimo aktas yra oficialus rašytinis įrodymas, nes išduotas valstybės ir savivaldybės institucijų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų. Oficialūs rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią. Akcentuoja, kad statybos užbaigimo aktas yra galiojantis, niekada neginčytas ir nepripažintas neteisėtu, todėl jame užfiksuoti duomenys yra laikomi išsamiais ir teisingais. Statybos užbaigimo aktą pasirašė ir VEI (kurios funkcijas dabar vykdo VERT), todėl mano, kad Skundžiamu nutarimu VERT elgiasi nenuosekliai ir konstatuoja iš esmės priešingas aplinkybes, nei kad anksčiau patvirtino VEI. Todėl, priešingai, nei nurodė VERT, pareiškėjai yra įsitikinę, kad Bendrovė turėjo visus privalomus jai turėti duomenis ir dokumentus.

Pareiškėjai mano, kad VERT visiškai nepagrįstai kėlė klausimą, ar katilo vamzdynas galėjo būti tinkamas eksploatuoti, nes pati VERT (tuo metu – VEI) patvirtino įrenginio tinkamumą eksploatuoti. Nurodo, kad VEI (kurios funkcijas dabar ir vykdo VERT) išdavė 2015 m. spalio 13 d. pažymą Nr. 14ĮP2-127336 (11 priedas), kuria pati inspekcija konstatavo, kad termoalyvos biokatilinė, katilo pakura, ekonomaizeris su pagalbiniais įrenginiais su biokuro padavimo sistema buvo sumontuota bei išbandyta, atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Pažymi, kad VEI pažyma taip pat yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią.

Pareiškėjų vertinimu, VERT negali reikalauti, kad Bendrovė turėtų kokius nors duomenis ar dokumentus, kurių ji neprivalo turėti pagal teisės aktus. VERT neidentifikavo ir nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo laikoma, kad Bendrovė turėjo turėti vamzdyno stiprio skaičiavimus, brokavimo ir vamzdyno storio nustatymus. Išvada, jog Bendrovė elgėsi neteisėtai šių duomenų neturėdama, prieštarauja įstatymo viršenybės, teisėtumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principams. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad Tyrimo akto I dalies 2.1 papunktyje nurodyta trečioji priežastis bei II dalies 1.4 papunktyje įvardytos avarijos ir sprogimo priežastys buvo nustatytos nepagrįstai, todėl šios Tyrimo akto ir Skundžiamo nutarimo dalys naikintinos kaip neobjektyvios ir nepagrįstos.

Pažymi, kad priešingai, nei buvo spręsta, Bendrovėje buvo vertinta termoalyvos pratekėjimo rizika, todėl Tyrimo akto I dalies 2.1 papunktyje nurodyta ketvirtoji priežastis buvo nustatyta nepagrįstai, o Tyrimo aktas ir Skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikintinas kaip neobjektyvus ir nepagrįstas.

Taip pat, priešingai nei buvo spręsta, katilo apsaugos buvo išbandytos iki avarinės situacijos susidarymo. Pareiškėjai yra įsitikinę, kad Bendrovei tyrimo metu nepateikus 2015 m. bandymų akto, buvo galima vertinti nebent tai, ar Bendrovė tinkamai vykdė pareigą saugoti dokumentus. Tačiau, mano, kad nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad 2015 m. nebuvo atlikti privalomi bandymų aktai, ar tuo labiau – kad tokie bandymai nebuvo atlikti kuriuo nors metu iki avarijos. Dėl šios priežasties, mano, kad Tyrimo I dalies 2.1 papunktyje nurodyta penktoji priežastis buvo nustatyta nepagrįstai, o Tyrimo aktas ir Skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikintinas kaip neobjektyvus ir nepagrįstas.

Skunde pareiškėjai aiškina, kad priešingai nei buvo spręsta, Bendrovės personalas nepažeidė Instrukcijų 9.6.1 papunkčio reikalavimų 75. Tyrimo akte, kaip viena iš avarinės situacijos ir sprogimo priežasčių, nurodyta tai, kad Bendrovės darbuotojai nevykdė Instrukcijos 9.6.1 papunkčio reikalavimų, numatančių, kad pagrindiniuose katilo elementuose aptikus įtrūkimus, išsipūtimus, praleidimus per suvirinimo siūles, tvirtinimo varžtų ar jungčių nutrūkimus aptarnaujantys darbuotojai turi nedelsiant stabdyti ir išjungti katilą. Šią Tyrimo akto išvadą patvirtino VERT, priimdama Skundžiamą sprendimą. Pareiškėjų vertinimu, ši išvada yra klaidinga, padaryta neįsigilinus į biokatilinės veikimo principus ir technologiją, avarijos įvykių chronologiją bei Instrukcijos nuostatas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad Tyrimo akto teiginiai, jog darbuotojai nevykdė Biokuro Instrukcijos 9.6.1 papunktyje nustatytų reikalavimų yra klaidingi, kadangi nebuvo faktinio pagrindo taikyti jame numatyto nedelsiamo katilo stabdymo ir išjungimo. Be to, Instrukcijos 9.6.1 papunktis nedetalizuoja, kokie veiksmai laikytini katilo stabdymo ir išjungimo veiksmais, taip pat neaišku, koks laiko tarpas laikytinas „nedelsiant“. Nepaisant to, visi darbuotojų veiksmai siekiant biokatilinės veiklos sustabdymo (kuro padavimas, pakuros užgesinimas, sistemos atkirtimas nuo Gamyklos, termoalyvos avarinio aušinimo sistemos inicijavimas) buvo atlikti operatyviai ir nedelsiant tomis aplinkybėmis, nesukuriant kitų nereikalingų gaisro ir sprogimo rizikų. Dėl to, mano, kad Tyrimo akto I dalies 2.1 papunktyje nurodyta šeštoji priežastis nustatyta, o II dalies 1.3 papunktis parengtas nepagrįstai, Tyrimo aktas ir Skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikintinas kaip neobjektyvus ir nepagrįstas.

Pareiškėjai mano, kad VERT nepagrįstai nurodė, jog sprogimo priežastis buvo ta, kad Bendrovės darbuotojai nesielgė pagal VERT nurodytą algoritmą. VERT nepagrįstai padarė išvadą, kad avarinio stabdymo ir aušinimo sistemos buvo netinkamai prižiūrimos. Mano, kad termoalyvos garai susidarė nepriklausomai nuo to, kokios temperatūros termoalyva buvo pačiame vamzdyne. Teigia, kad net jei disipatorius būtų suveikęs, ir termoalyva atvėsinta, tai nebūtų sustabdę garų susidarymo. Visų šių aplinkybių VERT nevertino ir netyrė, todėl mano, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai, neišsamiai, neobjektyviai, o to rezultatas – padarytos nepagrįstos išvados dėl avarinės situacijos ir sprogimo priežasčių. Dėl to, Tyrimo akto II dalies 1.6 papunktis parengtas nepagrįstai, Tyrimo aktas ir Skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikintinas kaip neobjektyvus ir nepagrįstas.

Pareiškėjai įsitikinę, kad dalis skundžiamo Sprendimo ir dalis Tyrimo akto priimti peržengiant VERT ir komisijos kompetenciją, nes VERT ir Komisija neturi kompetencijos nustatyti aplinkybių, kurios nėra avarijos ar sutrikimo priežastys, taip pat negali konstatuoti veiksmų, kurie, Komisijos vertinimu, yra teisės pažeidimai, tačiau nebuvo avarijos ar sutrikimo priežastimis. VERT ir Komisija neturėjo kompetencijos tirti, vertinti ir sudaryti tyrimo aktą apie ką nors daugiau, nei 2020 m. gegužės 22 d. avarinės situacijos ir sprogimo priežastis.

Pareiškėjų vertinimu, dalis skundžiamo sprendimo ir dalis tyrimo akto yra nemotyvuotos. Mano, kad pareiga motyvuoti individualų administracinį aktą – esminė gerojo viešojo administravimo principo dalis, o sprendimo nemotyvavimas – pagrindas sprendimą panaikinti.

Pažymi, kad VERT nemotyvuotai neatsižvelgė į kai kurias esmines Bendrovės pastabas, kurios būtų lėmusios kitokių sprendimų priėmimą. Atkreipia dėmesį, kad kai kuriose Pastabų vertinimo pažymos vietose VERT realiai motyvų nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjai, jų atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VERT nesutinka su skundo reikalavimais, prašo jų netenkinti. Atsiliepime pažymi, jog pareiškėjai su dviem pirmomis Tyrimo akte nurodytomis avarijos priežastimis sutinka, laiko pagrįstomis ir neginčija, tačiau su kitomis nesutinka ir jas ginčija, tačiau, atsakovės vertinimu, pareiškėjų argumentai nepagrįsti. Nurodo, kad Biokuro termoalyvos katilinės paleidimo, stabdymo ir eksploatavimo instrukcijos 9.6.1 papunktyje nurodyta, kad pagrindiniuose katilo elementuose (vamzdžiuose, vamzdynuose, instaliacijoje) aptikus įtrūkimus, išsipūtimus, praleidimus per suvirinimo siūles, tvirtinimo varžtų ar jungčių nutrūkimus aptarnaujantys darbuotojai turi nedelsiant sustabdyti ir išjungti katilą.

Komisijos vertinimu, biokuro termoalyvos katilinės paleidimo, stabdymo ir eksploatavimo instrukciją privaloma vykdyti. Pažymi, kad ši katilinė eksploatuojama nuo 2015 m., todėl, jeigu eksploatacijos metu Bendrovei kilo neaiškumų, ji privalėjo juos aiškintis, tikslintis. Atkreipia dėmesį, kad minėtos instrukcijos pabaigoje yra lapas, kuriame turi būti žymimos peržiūros, kitame lape –pakeitimai, data, esmė, pakeitimus atlikusio asmens vardas, pavardė, taip pat yra instruktažo lapas be parašų. Mano, kad buvo padaryta pagrįsta išvada, jog Bendrovės darbuotojai nebuvo supažindinami su instrukcija, galimai nebuvo kontroliuojamas instrukcijos nuostatų laikymasis, kontrolė vyko formaliai.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, jog Komisija, išanalizavusi Bendrovės pateiktą chronologinį įvykio aprašymą bei įvertinusi darbuotojų paaiškinimus, pakuros temperatūros grafiką ir termoalyvos (HTM) temperatūros grafiką, nusprendė, kad šie dokumentai (juose pateikta informacija apie padidėjusią pakuros ir termoalyvos temperatūrą) patvirtina, jog buvo deginamas kuras, esantis pakuros kuro bunkeryje, tuo sudarant galimybę orui patekti į pakurą ir dūmų kanalus; susimaišęs oras su pratekėjusios katilo termoalyvos garais sudarė sprogų mišinį, kuris sprogo ir sugadino įrangą.

Pažymi, kad Tyrimo akte nurodyta, kad priimant objektą išduotos tokios Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos: šildymo-vėdinimo, katilinės įrenginių, šilumos perdavimo tinklo ir jo priklausinių, elektros įrenginių, dujotiekio ir jo įrenginių. Taip pat akcentuoja, kad 2015 m. lapkričio 11 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-30-151111-00313 bei juo patvirtinti duomenys Tyrimo akte ar kitame dokumente neginčijami.

Atsakovė nurodo, kad Komisija iš Bendrovės pateiktų dokumentų nustatė, jog termoalyvos katilo priežiūrą atlieka viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Technikos priežiūros tarnyba. Techninės būklės patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo metu buvo atlikta įrenginio vidaus ir išorės apžiūra. Pagal gamintojo deklaravimą termoalyvos biokuro katilas (047-E-01) atitinka PED IV kategoriją, todėl turi būti atliekami vamzdyno stiprumo skaičiavimai bei nurodytas vidinio vamzdyno brokavimo storis. Katilo gamintojas E. I. S.r.l., atitikties dokumentą išdavė notifikuota įstaiga C. P. S.r.l.

Pažymi, kad Komisija konstatavo, jog tyrimo metu nepateikti termoalyvos katilo vidinio vamzdyno sienelės storio skaičiavimai bei dokumentai, nurodantys vamzdžio sienelės storį ir vamzdyno brokavimo reikšmes.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad nesant duomenų (skaičiavimų), patvirtinančių vamzdžio sienelės storį ir vamzdyno brokavimo reikšmes, akredituota įstaiga negalėjo nustatyti katilo vamzdyno nusidėvėjimo pažeidimo masto ar jo eksploatavimo limito.

Pažymi, kad Bendrovė energetikos įrenginius privalo eksploatuoti saugiai. Projektuojant katilo vamzdžio sienelės storį, turi būti nustatyta riba, kiek vamzdžio sienelė gali nudilti, kada reikalingas kapitalinis remontas. Komisijos vertinimu, Bendrovė privalėjo minėtus duomenis išsireikalauti energetikos objekto statybos užbaigimo procedūros metu, nes buvo paskirti techninis prižiūrėtojas, notifikuota įstaiga.

Mano, kad Komisija padarė pagrįstą išvadą, o pareiškėjai klaidina Teismą, išsakydami argumentus, esą Inspekcijai objekto statybos užbaigimo procedūros metu bei išvadoms pateikti dokumentų pakako, o avarijos tyrimo metu Komisija kelia klausimą dėl būtinų vamzdyno storio skaičiavimų, brokavimo ir vamzdyno storio nustatymo, taip konstatuodama priešingas aplinkybes. Komisijos vertinimu, periodiniai vamzdžio sienelės storio matavimai kaip tik ir turi signalizuoti apie vamzdyno sienelės susidėvėjimo tempą, kad būtų aptiktas kritinis pradilimas ir, tikėtina, būtų išvengta avarijos.

Atsiliepimas

Atsakovė pažymi, kad remiantis Bendrovės darbuotojų paaiškinimais ir kitai duomenimis, nustatyta, kad termoalyvos temperatūra nekrito, desipatorius neįjungtas, nors Instrukcijos 9.4 punkte nurodytas avarinis biokuro katilinės katilo įrangos stabdymas, visa tai paneigia pareiškėjų argumentus, jog sprendimas stabdyti biokatilinę buvo priimtas ne kaip avarinė priemonė pagal Instrukcijos 9.6.1 punktą, o k kaip prevencinė priemonė. Iš Bendrovės darbuotojų paaiškinimų darytina išvada, faktinis pagrindas taikyti šiame punkte numatytą nedelsiamą katilo stabdymą ir išjungimą buvo.

Dėl pareiškėjų argumento, esą katilo apsaugos buvo išbandytos, nes pateiktas 2020 m. vasario 6 d. apsaugų išbandymo aktas, atsakovė atkreipia dėmesį, kad minėtas aktas turėjo būti pateiktas prieš katilą paleidžiant pirmą kartą, o ne 2020 m. Pažymi, kad Komisija Tyrimo akte nekonstatavo fakto, kad katilo apsaugų išbandymo prieš paleidimo-derinimo darbus akto Bendrovė neturi, Tyrimo akte nurodyta, kad remiantis faktu, jog Bendrovė nepateikė katilo apsaugų išbandymo prieš paleidimo – derinimo darbus akto, darytina prielaida, kad apsaugos galėjo būti neišbandytos.

Mano, kad Komisijos vertinimas, jog avarinio stabdymo ir aušinimo sistemos buvo prižiūrimos netinkamai, nes stabdant biokuro katilą ir siekiant dirbtinai mažinti termoalyvos temperatūrą dėl tuščios rezervinės vandens talpos nesugebėta paleisti desipatoriaus, yra pagrįstas.

Atsakovė daro išvadą, kad teisė valdyti katilinių įrenginius, atlikti juose perjungimus, priimti sprendimus, susijusius su katilų projektavimu, įrengimu, eksploatavimu, priežiūra, remontu, modifikavimu, statyba ir derinimu, taip pat prižiūrėti katilo vamzdyną suteikiama tik turintiems atitinkamą išsilavinimą, apmokytiems ir atestuotiems mokymo įstaigose ir turintiems kvalifikacinius pažymėjimus asmenims. Toks reikalavimas susijęs su Bendrovės energetikos veiklos saugumu bei patikimumu.

Atsiliepimas

Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjai skunde nepaneigia Komisijos konstatuoto fakto, jog nė vienas darbuotojas, išskyrus atsakingą už šilumos ir dujų ūkį, neturi energetikos darbuotojo pažymėjimo, t. y. nėra atestuotas, kaip nurodyta Apraše.

Atsakovės įsitikinimu, neturint kvalifikuoto personalo (darbuotojų) draudžiama energetikos veikla, t. y., Bendrovė negali eksploatuoti nei katilo, nei kurio kito energetikos įrenginio, todėl Tyrimo akte nurodyta viena iš išvadų, jog nė vienas darbuotojas, išskyrus atsakingą už šilumos ir dujų ūkį, neturi energetikos darbuotojo pažymėjimo, t. y. nėra atestuotas Aprašo nustatyta tvarka, yra pagrįsta ir teisėta.

Atsakovės įsitikinimu, Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog operatyvinis žurnalas buvo pildomas nenuosekliai, jame fiksuojami ne visi įvykiai, atlikti darbai, nėra atsakingų asmenų parašų.

Atkreipia dėmesį, kad Tarybos kompetencija atliekant reguliuojamųjų įmonių energetikos sektoriuje kontrolę bei vykdant energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę yra ribota, šios ribos apibrėžtos įstatymuose. Taryba, tirdama energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus atlieka vieną iš pagrindinių energetikos valstybinės kontrolės formų.

Taryba (tame tarpe ir Komisija) tirdama Bendrovės įrenginiuose įvykusią avariją, nustatydama avarijos priežastis, o kartu ir vykdydama energetikos valstybinę kontrolę, turi teisę ir pareigą, vertinti Bendrovės įrenginių veikimo patikimumą, saugumą, darbuotojų veiksmus. Pažymi, kad avarijos tyrimo tikslas yra ne tik pagrindinių avarijos priežasčių nustatymas, kaip šiuo konkrečiu atveju, nustatytos ir Tyrimo akte nurodytos pirma ir antra priežastis, kurių pareiškėjai neginčija. Avarijos tyrimo tikslas apima ir energetikos įrenginių veikimo patikimumo, saugumo, darbuotojų veiksmų nustatymą, t y., – ir Bendrovės energetikos veikla, susijusi su energetikos įrenginių technine būkle (sauga).

Pažymi, kad Taryba, gavusi pranešimą apie įvykusią avariją ar sutrikimą, turi teisę ir pareigą įvertinti bei patikrinti, ar bendrovė laikosi ir įgyvendina teisės aktuose nustatytus reikalavimus energetikos įrenginių patikimumui ir saugumui užtikrinti. Todėl Komisija, nustačiusi, kad Bendrovės vadovaujantis personalas nesilaikė Biokuro termoalyvos katilinės paleidimo, stabdymo ir eksploatavimo instrukcijos nustatytų reikalavimų, tiek įvertinus vamzdyno stiprio skaičiavimų, brokavimo ir vamzdyno storio nustatymų reikalingumą nustatant katilo vamzdyno tinkamumą eksploatacijai, tiek nusprendus, kad termoalyvos vamzdyno sudėvėjimas galėjo būti sąlygotas neteisingai sudaryto vamzdyno paviršių algoritmo, tiek pasisakius dėl netinkamos avarinio stabdymo ir aušinimo sistemos buvo priežiūros, tiek dėl Bendrovės darbuotojų kvalifikacinių dokumentų (atestavimo) būtinumo, tiek dėl operatyvinio žurnalo pildymo, veikė Tarybai priskirtos kompetencijos ribose.

Pažymi, kad tiriant avariją Bendrovės objekte ir įvertinus bei patikrinus, kaip Bendrovė laikosi ir įgyvendina teisės aktuose nustatytus reikalavimus energetikos objektų (įrenginių) patikimumui ir saugumui užtikrinti, Tyrimo akte nustatytos avarijos priežastys turėtų būti laikomos ne kaltinimais Bendrovės atžvilgiu, bet taisytinais energetikos objekto eksploatavimo aspektais, į kuriuos atsižvelgus būtų užtikrintas saugumas ir patikimumas.

Atkreipia dėmesį, kad Taryba vykdydama energetikos objektų ir įrenginių techninę priežiūrą ir kontrolę, neturi kompetencijos nustatyti nepagamintos ir nepatiektos energijos (MWh) kiekio, vertinti įrenginiams remontuoti sugaištą ar planuojamą laiką, apskaičiuoti materialinius nuostolius, patirtus dėl avarijos ar sutrikimo. Taryba yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji savo veikloje vadovaujasi bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme.

Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovė įsitikinusi, kad nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto, neviršijo kompetencijos (neveikė ultra vires), skundžiamas nutarimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Taryba buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Mano, kad pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių Tarybos priimto Nutarimo teisėtumą, o abstraktūs ir subjektyvūs samprotavimai negali būti laikomi pakankami įrodymų prasme, todėl prašo atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl, atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. O3E-1729 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Bendrovei priklauso Klaipėdoje esanti PET granulių gamykla, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Gamykla). Gamyklai gamybos poreikiams šilumos energiją tiekė Bendrovei priklausanti termoalyvos biokatilinė, esanti šalia Gamyklos, tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai 2020 m. gegužės 25 d. raštu Nr. S-42 „Dėl UAB „Orion Global pet“ 18 MW galios (12,6 MW naudingos šilumos energijos) termoalyvos biokatilinės stabdymo ir avarijos tyrimo atlikimo“ Tarybą informavo, kad nuo 2020 m. gegužės 23 d. 8.00 val. stabdoma Bendrovės 18 MW galios (12,6 MW naudingos šilumos energijos) termoalyvos biokuro katilinė, taip pat šiuo raštu informuota, kad paskirta įvykio tyrimo grupė.

Tarybos pirmininko 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. O1E-102 „Dėl tyrimo komisijos sutrikimo UAB „Orion Global pet“ (duomenys neskelbtini) mieste, priežastims ištirti sudarymo“ sudaryta tyrimo komisija (toliau – ir Komisija), kuriai pavesta ištirti sutrikimo, įvykusio 2020 m. gegužės 22 d. UAB „Orion Global pet“ (duomenys neskelbtini) mieste, priežastis ir pagal Nuostatuose nustatytus terminus pateikti tyrimo aktą Tarybai tvirtinti.

Komisija, parengusi tyrimo akto projektą, 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. R2-(KA)-5287 „Dėl avarijos priežasčių tyrimo akto projekto“ Bendrovei pateikė susipažinti tyrimo akto projektą, ir esant pastaboms, paprašė pastabas raštu pateikti ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo projekto gavimo dienos.

Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. S-71 „Dėl avarijos priežasčių tyrimo akto projekto“ pateikė pastabas tyrimo akto projektui.

Komisija, įvertinusi Bendrovės pastabas, 2021 m. spalio 1 d. surašė 2020 m. gegužės 22 d. įvykusios avarijos UAB „Orion Global pet“ (duomenys neskelbtini) mieste tyrimo aktą Nr. AS-11, kuris buvo pateiktas tvirtinti Tarybos 2021 m. spalio 28 d. posėdyje. Minėtame Tarybos posėdyje nutarta atsižvelgti į Bendrovės atstovų posėdžio metu pateiktus argumentus ir atidėti klausimo „Dėl 2020 m. gegužės 22 d. įvykusios avarijos UAB „Orion Global pet“ (duomenys neskelbtini) mieste, priežasčių tyrimo akto patvirtinimo“ svarstymą.

Bendrovei buvo pateiktas 2021 m. spalio 22 d. VERT raštas su Komisijos tyrimo akto projektu Nr. R2-(VV)-6311, nurodant, kad iš esmės jokios Bendrovės pastabos nepriimtos.

Bendrovė 2021 m. lapkričio 12 d. pateikė papildomas pastabas ir paaiškinimus.

Komisija įvertino Tarybos posėdžio metu pateiktus Bendrovės argumentus bei Bendrovės 2021 m. lapkričio 12 d. raštu gautas pastabas ir nusprendė 2021 m. spalio 1 d. surašyto Tyrimo akto nekeisti ir pateikė jį tvirtinti Tarybos 2021 m. gruodžio 16 d. posėdyje. Tyrimo aktui buvo pritarta Tarybos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-1729 „Dėl 2020 m. gegužės 22 d. įvykusios avarijos UAB „Orion Global pet“ (duomenys neskelbtini) mieste, tyrimo akto patvirtinimo“.

Bendrovė 2021 m. gruodžio 9 d. buvo informuota, kad į jos 2021 m. lapkričio 12 d. pastabas nebuvo atsižvelgta. VERT parengė ir Bendrovei pateikė pastabų vertinimo pažymą, kurioje nurodytos priežastys, dėl kurių VERT nesutiko su Bendrovės pastabomis ir paaiškinimais.

Bendrovė pateikė papildomą 2021 m. gruodžio 10 d. raštą, kuriuo paprašė nauja redakcija išdėstyti Tyrimo akto 2.2 papunktį, pakeičiant Tyrimo aktu nustatytas avarinės situacijos priežastis pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 patvirtintų Energetikos objektų ir įrenginių avarijų ar darbo sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų 1.22 papunkčio klasifikaciją, ir pašalinti iš Tyrimo akto projekto II dalies 1.7 ir 1.8 papunkčius.

VERT Skundžiamu nutarimu patvirtino Tyrimo aktą, kartu su visais jame išdėstytais įpareigojimais ir rekomendacijomis, pakeisdama įpareigojimų įvykdymo terminą iš 2021 m. gruodžio 30 d. į 2022 m. sausio 30 d.

Pareiškėjai nesutinka su VERT Tyrime akte išdėstytomis bei Nutarimu patvirtintomis išvadomis dėl tariamų avarinės situacijos ir sprogimo priežasčių, laiko, kad išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, todėl kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 23 punktu nustatyta, kad Taryba tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas.

Elektros, šilumos, dujų, naftos ir (ar) naftos produktų įrenginiuose įvykusių avarijų ar sutrikimų tyrimo tvarką nustato Avarijų tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 „Dėl Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“.

Avarijų ir darbo sutrikimų tyrimo kontekste iš visų Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje Tarybai priskirtų vykdyti funkcijų pažymėtinos dvi: nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą (22 punktas) ir tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu (23 punktas).

Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 „Dėl Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 9 punktu pagrindinės energetikos valstybinės kontrolės formos yra: energetikos darbuotojų atestavimo organizavimas (9.1 papunktis); energetikos objektų ir įrenginių techninės saugos, energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumo, vartojimo efektyvumo ir energetikos objektų statinių naudojimo priežiūros kontrolė (9.2 papunktis); energetikos įmonių pasirengimo įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius tikrinimas ir atestatų juos įrengti ir eksploatuoti išdavimas (9.4 papunktis); vartotojų elektros, gamtinių dujų ir suskystintų naftos dujų įrenginių, nenurodytų Aprašo 9.6 papunktyje, kontrolė ir šių įrenginių įrengimo darbus atliekančių rangovų priežiūra (9.7 papunktis); energetikos objektų, įrenginių avarijų ir jų darbo sutrikimų tyrimas, nelaimingų atsitikimų buityje, susijusių su energijos vartojimu tyrimas, dalyvavimas tiriant nelaimingus atsitikimus darbe pagal raštišką Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kvietimą (9.10 papunktis); kitų energetikos valstybinės kontrolės formų, nustatytų teisės aktuose, vykdymas (9.11 papunktis).

Energetikos įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas vienas iš reikalavimų energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatui gauti – energetikos objektus, įrenginius įrengiantys ir eksploatuojantys inžinerinių ir darbininkų kategorijų energetikos darbuotojai, kurie įrengs ar eksploatuos energetikos įrenginius, ir energetikos įmonių vadovai arba jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovaus energetikos įrenginių įrengimo ar eksploatavimo darbams, turi šio įstatymo 28 straipsnyje ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose energetikos objektų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimus, apibrėžtą kvalifikaciją turi būti atestuoti Energetikos ministerijos nustatyta tvarka. Energetikos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta atskirų energetikos įmonės darbuotojų atestavimo sąlygos ir tvarka.

Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 42 punkte nustatyta, kad energetikos darbuotojams, neatestuotiems Aprašo nustatyta tvarka ar neturintiems valstybėse narėse išduotų jų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų (Aprašo 41 punktas), draudžiama įrengti, montuoti ir (ar) eksploatuoti energetikos objektus ir įrenginius, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.

Taisyklių 12 punkte nurodyta, kad katilą įrengti, remontuoti, derinti ir naudoti gali nustatyta tvarka atestuoti juridiniai ar fiziniai asmenys, turintys išduotą šilumos įrenginių eksploatavimo atestatą. Taisyklių 200 punkte nustatyta, kad eksploatuoti katilus gali katilo savininkas arba pagal sutartį kitas juridinis asmuo, turintys kvalifikuotus darbuotojus, kurie nustatyta tvarka atestuoti ir turintys energetinių įrenginių eksploatavimo atestatą (Taisyklių 1 priedo 7 punktas). Sutartyje turi būti apibrėžta atliekamų darbų apimtis, sutarties šalių įsipareigojimai ir atsakomybės ribos. Taisyklių 201 punkte nustatytos katilo (-ų) savininko ar jo įgalioto asmens pareigos: gamintojų techninių dokumentų, Taisyklių ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka privalo: katilams (katilinėms) patikimai, efektyviai ir saugiai eksploatuoti skirti apmokytus ir atestuotus asmenis, aprūpinti juos eksploatavimo instrukcijomis ir reikiama technine dokumentacija (201.8 papunktis); periodiškai organizuoti asmenų, atsakingų už katilų priežiūrą ir jų technologinį valdymą, pradinius, periodinius ir papildomus atestavimus (201.9 papunktis). Taisyklių 203 punkte numatyta darbuotojo, galinčio technologiškai valdyti katilus, atestavimo tvarka, Taisyklių 204 punkte nustatyta, kad, įmonės padalinių vadovai, jų pavaduotojai, specialistai ir meistrai, kurių priimami sprendimai tiesiogiai susiję su katilų projektavimu, įrengimu, eksploatavimu, priežiūra, remontu, modifikavimu, statyba, turi būti apmokyti, atestuoti ir turėti atitinkamus kvalifikacinius pažymėjimus. Taisyklių 205 punkte nurodyta, kad kvalifikuoti darbuotojai mokomi, periodiškai ir papildomai atestuojami pagal Aprašo ir Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276 „Dėl Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ reikalavimus. Taisyklių 206.7 papunktyje nustatyta, kad asmuo, atsakingas už katilų priežiūrą, privalo Taisyklių nustatytu periodiškumu organizuoti asmenų, atsakingų už katilų technologinį valdymą, pradinius, periodinius ir papildomus atestavimus.

Vadovaujantis Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-148 „Dėl Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, katilo vamzdynas bei su juo susiję įrenginiai turi būti įrengti taip, kad juos būtų patogu prižiūrėti, valyti, remontuoti, tikrinti jų techninę būklę (7 punktas). Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklių 21 punkte nustatytos vamzdyno savininko pareigos saugiam ir tinkamam vamzdyno naudojimui užtikrinti, tame tarpe ir nuolat prižiūrėti vamzdynus arba pavesti tai atlikti asmeniui (vamzdynų priežiūros meistrui), įgijusiam specialių žinių ir teisės aktų nustatyta tvarka išlaikiusiam žinių patikrinimo egzaminą, t. y. atestuotam.

Taisyklių 207 punkte nustatyta, kad katilo savininkas turi saugoti ir pildyti gamintojo ar katilo pasą, remonto žurnalą, bandymų, derinimo ir kitą katilo eksploatacijai būtiną dokumentaciją. Katilus technologiškai valdantys darbuotojai turi pildyti operatyvinius dokumentus Taisyklių nustatyta tvarka. Taisyklių 241 punkte nurodyta, katilo avarinio stabdymo ir išjungimo tvarką būtina nurodyti eksploatacijos instrukcijoje. Avarinio išjungimo priežastys turi būti aprašytos operatyviniame žurnale.

Teisėjų kolegija išanalizavusi Biokuro termoalyvos katilinės paleidimo, stabdymo ir eksploatavimo instrukciją, pažymi, jog 9.6.1 papunktyje nurodyta, kad pagrindiniuose katilo elementuose (vamzdžiuose, vamzdynuose, instaliacijoje) aptikus įtrūkimus, išsipūtimus, praleidimus per suvirinimo siūles, tvirtinimo varžtų ar jungčių nutrūkimus aptarnaujantys darbuotojai turi nedelsiant sustabdyti ir išjungti katilą, taip pat vadovaujantis instrukcija reguliarios apžiūros yra privalomos, jos turi atsispindėti apžiūros lape. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tokią apžiūrą, nėra žymos apie apžiūros atlikimo datą, esmės, pakeitimus, jei tokie buvo ir atlikusio asmens vardas, pavardė, instruktažo lapas, be parašų, nėra duomenų ar Bendrovės darbuotojai buvo supažindinti su instrukcija, ar buvo kontroliuojamas instrukcijos nuostatų laikymasis. Vertinant išdėstytą, teismas sutinka, kad iš turimų duomenų nėra aišku ar darbuotojai buvo tinkamai supažindinti su instrukcija, todėl galima daryti pagrįstą prielaidą, kad tas arba nebuvo padaryta, arba buvo padaryta netinkamai. Teismo vertinimu, išanalizavus byloje pateiktus darbuotojų paaiškinimus, negalima sutikti su pareiškėjų teiginiu, kad katilo stabdymas ir išjungimas vyko nedelsiant.

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis, nerado, paskaičiavimų, kurie patvirtintų vamzdžio sienelės storį, vidinio vamzdyno brokavimo storį, kurie turėtų būti vadovaujantis gamintojo deklaracijomis, nes termoalyvos biokuro katilas, kaip matyti pagal ją, atitinka PED IV kategoriją. Teismo įsitikinimu Bendrovė energetikos įrenginius privalo eksploatuoti saugiai, atlikdama visus rekomenduojamus ir reikiamus patikrinimus.

Byloje pateikti išsamūs darbuotojų paaiškinamai, kuriuos įvertinus matyti, kad darbuotojai atsižvelgdami į esamą padėtį ir situaciją, priėmė sprendimą dėl avarinio stabdymo ir aktyvavimo avarijų likvidavimo plano, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjų argumentas, jog sprendimas stabdyti biokatilinę buvo priimtas ne kaip avarinė priemonė pagal Instrukcijų 9.6.1 punktą, o tik kaip prevencinė priemonė, vertinamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė nepateikė katilo apsaugų išbandymo prieš paleidimo – derinimo darbus akto, teismas sutinka su Komisijos padaryta prielaida, kad apsaugos galėjo būti neišbandytos, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjai buvo pateikę 2020 m. vasario 6 d. patikrinimo aktą, pažymėtina, kad toks bandymas privalėjo būti atliktas ir prieš pirmą kartą paleidžiant katilą. Teismas pažymi, kad pareiškėjų pareiga pateikti visus susijusius dokumentus.

Surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tik vienas darbuotojas, kuris yra atsakingas už šilumos ir dujų ūkį, turi energetikos darbuotojo pažymėjimą. Tuo tarpu, kiti darbuotojai nėra atestuoti, kaip tai nurodyta, Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos apraše, patvirtinimo“. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad operatyvinis žurnalas pildomas nenuosekliai, jame fiksuojami ne visi įvykiai, atlikti darbai, trūksta atsakingų asmenų parašų.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 42 punktą energetikos darbuotojams, neatestuotiems Aprašo nustatyta tvarka ar neturintiems valstybėse narėse išduotų jų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų (Aprašo 41 punktas), draudžiama įrengti, montuoti ir (ar) eksploatuoti energetikos objektus ir įrenginius, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.

Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1-102 „Dėl Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 4 punkto trečiojoje pastraipoje atestavimas yra apibrėžiamas kaip tikrinimas, ar darbuotojas, fizinis asmuo pagal einamas pareigas ar faktiškai atliekamą darbą atitinka jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus, ar turi reikiamą išsilavinimą ir pakankamą darbo stažą (patyrimą) savo veiklos srityje, ar išmano katilų įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos ir priešgaisrinės saugos taisyklių bei kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių katilų naudojimą, reikalavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklėse yra pateikta kvalifikuotų darbuotojų sąvoka – tai darbuotojai (operatyviniai, padalinių vadovai, jų pavaduotojai, specialistai, inžinieriai, meistrai ir kiti darbuotojai), kurie turi teisę valdyti katilinių įrenginius, atlikti juose perjungimus, priimti sprendimus, susijusius su katilų projektavimu, įrengimu, eksploatavimu, priežiūra, remontu, modifikavimu, statyba ir derinimu, turintys atitinkamą išsilavinimą, apmokyti ir atestuoti mokymo įstaigose ir turintys kvalifikacinius pažymėjimus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis gausiai išdėstytu teisiniu reglamentavimu neabejotinai visi darbuotojai valdantys katilinių įrenginius, priimantys sprendimus, susijusius su katilų projektavimu, įrengimu, priežiūra, remontu, eksploatavimu, modifikavimu, statyba ir derinimu, taip pat ir prižiūrintys katilo vamzdyną, turi turėti atitinkamą išsilavinimą, kad būtų užtikrintas Bendrovės energetikos veiklos saugumas. Iš byloje pateiktų dokumentų, matyti, kad beveik visi Bendrovės darbuotojai įvykio metu turėjo tik mokymų pažymėjimus. Teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kad darbuotojai reikiamus apmokymus, pažymėjimus gavo 2020 m. 3-4 ketvirtį, tačiau avarijos metu Bendrovės darbuotojai nebuvo atestuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija įvertinusi išdėstyta, įsitikinusi, kad Bendrovės teisėta veikla negali vykti, be kvalifikuotų, tinkamai parengtų, teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų darbuotojų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Nuostatų 22.8 papunktyje nurodytas gamybos instrukcijų ir kitų teisės aktų reikalavimų nevykdymas eksploatuojant įrenginius yra laikomas avarijos ar sutrikimo priežastimi. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė nesilaikė Taisyklių 207 punkto, 241 punkto nuostatų, teismas daro išvadą, kad Komisija vis dėl to padarė pagrįstą išvadą, jog operatyvinis žurnalas pildomas nenuosekliai, jame fiksuojami ne visi įvykiai, atlikti darbai, nėra atsakingų asmenų parašų, todėl teismo vertinimu negalima sutikti su pareiškėjų teiginiu, kad Tyrimo akte ir Skundžiamame nutarime nėra nustatytų aplinkybių, jog nenuoseklus operatyvinio žurnalo pildymas priežastiniu ryšiu yra susijęs su avarine situacija ir sprogimu.

Teismas išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjai pažeidė Taisyklėse bei Apraše nustatytus reikalavimus t. y. tik vienas darbuotojas turėjo energetikos kvalifikacinį pažymėjimą, kuris suteikia teisę valdyti katilinių įrenginius, atlikti juose perjungimus, priimti sprendimus, susijusius su katilų projektavimu, įrengimu, eksploatavimu, priežiūra, remontu, modifikavimu, statyba ir derinimu, taip pat ir prižiūrėti katilo vamzdyną.

Teismas įvertinęs byloje pateiktų dokumentų turinį bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai skunde nepaneigia Tarybos nustatyto fakto, jog nė vienas darbuotojas, išskyrus atsakingą už šilumos ir dujų ūkį, neturi energetikos darbuotojo pažymėjimo, daro išvadą, kad atsakovės Tyrimo akte pateikta išvada yra pagrįsta ir teisėta.

Pareiškėjai nesutinka su Nutarimu, teigia, kad Taryba ir Komisija neturi kompetencijos nustatyti aplinkybių, kurios nėra avarijos priežastimi, negali konstatuoti veiksmų, kurie, nors Komisijos vertinimu yra teisės pažeidimai, tačiau kurie nebuvo avarijos priežastimi. Pasak pareiškėjų, Tyrimo aktas yra priimtas ir patvirtintas viršijant Tarybos ir Komisijos kompetenciją, ir šioje dalyje turėtų būti panaikintas.

Teismas pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl, teismas negali pakeisti Komisijos, nes teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Atsižvelgus į šį teisinį reglamentavimą, teismui tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės turi apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų, taip pat teismas turi įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos Nutarimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar faktinės aplinkybės sutampa su padaryta išvada. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo bylose Nr. A-502-72/2009, Nr. A-525-1626/2010, Nr. A-261-740/2014.

Kaip minėta, pareiškėjai skunde teigia, kad Taryba Nutarimą priėmė viršydama jai suteiktą kompetenciją. Pabrėžia, kad Taryba ir Komisija turėjo kompetenciją tik nustatyti avarinę situaciją ir sprogimą sukėlusias priežastis.

Teisėjų kolegija, vertindama išdėstytą teisinį reglamentavimą, nesutinka su pareiškėjų teiginiu dėl Komisijos ir Tarybos kompetencijos, atvirkščiai, įvertinusi išdėstytą, daro išvadą, kad tiek Taryba, tiek Komisija, veikė savo kompetencijos ribose ir vykdė įstatymu paskirtas funkcijas, turėdamos netik teisę, bet ir pareigą, vertinti Bendrovės įrenginių veikimo patikimumą, saugumą, darbuotojų veiksmus.

EĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atlieka Taryba. Taryba yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija, atliekanti energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą.

EĮ 8 straipsnio 11 dalyje, kad Taryba tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas, kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai, išduoda energetikos veiklos licencijas ir leidimus, juos keičia, sustabdo licencijų ir leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų ir leidimų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą ar leidimais reguliuojamą veiklą, išduoda energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatus, kontroliuoja energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo reguliuojamąją veiklą, nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą, tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos įrenginių įrengimą, organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos darbuotojų atestavimą ir kt.

Remiantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, Taryba, be kitų funkcijų, taip pat atlieka funkcijas susijusias su energetikos objektų, energetikos įrenginių techninės saugos, eksploatavimo, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumo ir vartojimo efektyvumo kontrole bei energetikos objektų, įrenginių avarijos ir darbo sutrikimų tyrimu.

Teismas nenustatė, kad VERT būtų veikusi ne savo kompetencijos ribose. Pažymėtina, kad VERT, tirdama energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus atlieka vieną iš pagrindinių energetikos valstybinės kontrolės formų. Vadovaujantis Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 „Dėl Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 9 punktu pagrindinės energetikos valstybinės kontrolės formos yra: energetikos darbuotojų atestavimo organizavimas (9.1 papunktis); energetikos objektų ir įrenginių techninės saugos, energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumo, vartojimo efektyvumo ir energetikos objektų statinių naudojimo priežiūros kontrolė (9.2 papunktis); energetikos įmonių pasirengimo įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius tikrinimas ir atestatų juos įrengti ir eksploatuoti išdavimas (9.4 papunktis); vartotojų elektros, gamtinių dujų ir suskystintų naftos dujų įrenginių, nenurodytų Aprašo 9.6 papunktyje, kontrolė ir šių įrenginių įrengimo darbus atliekančių rangovų priežiūra (9.7 papunktis); energetikos objektų, įrenginių avarijų ir jų darbo sutrikimų tyrimas, nelaimingų atsitikimų buityje, susijusių su energijos vartojimu tyrimas, dalyvavimas tiriant nelaimingus atsitikimus darbe pagal raštišką Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kvietimą (9.10 papunktis); kitų energetikos valstybinės kontrolės formų, nustatytų teisės aktuose, vykdymas (9.11 papunktis).

Vertinant minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Taryba (tame tarpe ir Komisija) tirdama Bendrovės įrenginiuose įvykusią avariją, nustatydama avarijos priežastis, o kartu ir vykdydama energetikos valstybinę kontrolę, turi teisę ir pareigą, vertinti Bendrovės įrenginių veikimo patikimumą, saugumą, darbuotojų veiksmus. Taigi, avarijos tyrimo tikslas yra ne tik pagrindinių avarijos priežasčių nustatymas, kaip šiuo konkrečiu atveju, nustatytos ir Tyrimo akte nurodytos pirma ir antra priežastis, kurių pareiškėjai neginčija. Avarijos tyrimo tikslas apima ir energetikos įrenginių veikimo patikimumo, saugumo, darbuotojų veiksmų nustatymą, t y., – ir Bendrovės energetikos veikla, susijusi su energetikos įrenginių technine būkle (sauga). Vadovaujantis Energetikos įstatymo 2 straipsnio 33 dalimi, techninė sauga yra visuma teisės aktų nustatytų priemonių ir reikalavimų, kuriais užtikrinamas energetikos objektų ir įrenginių patikimumas ir saugumas.

Teismo vertinimu, Taryba, gavusi pranešimą apie įvykusią avariją ar sutrikimą, turėjo teisę ir pareigą įvertinti ir patikrinti ar bendrovė laikosi ir įgyvendina teisės aktuose nustatytus reikalavimus energetikos įrenginių patikimumui ir saugumui užtikrinti.

Pareiškėjai nurodo, kad Skundžiamas nutarimas ir Tyrimo aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrąja prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškinant minėtos normos turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vieningos praktikos, jog šia norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, tai yra, būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-1205/2014).

Įvertinus Skundžiamo nutarimo ir Akto turinį, nustatyta, jog pareiškėjų argumentai dėl skundžiamų administracinių aktų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad pareiškėjai aiškiai suprato, kokiu pagrindu ir kokiais motyvais priimti Nutarimas ir Aktas. Skundžiami nutarimas ir Aktas yra pakankamai motyvuoti, pagrįsti faktinėmis ginčo aplinkybėmis, teisės aktų normomis. Akte nurodomi duomenys, kuriais rėmėsi Taryba, taip pat įvertintas pareiškėjų skundas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Skundžiamame nutarime ir Akte nurodomas ir teisinis ir faktinis priėmimo pagrindai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta, kad Taryba būtų padariusi esminį administracinės procedūros pažeidimą, todėl nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamų administracinių aktų.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovė tinkamai atliko pažeidimo tyrimą, visapusiškai įvertino visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą.

Tarybos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį nei remiantis skunde nurodytais, nei kitais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo (ABTĮ 91 straipsnis).

Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

Atmetus pareiškėjų skundą, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Orion Global pet“ ir A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas