- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-09
- Bylos Nr.
- 2A-91-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- L. A.
- Suinteresuotas asmuo
- O. D., V. G., D. B., N. B., S. K., I. K., V. A., J. A., Varėnos rajono 1 notaro biuro
- Advokatai
- Nijolė Raulušaitienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-17-770/2009 pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys O. D., V. G., D. B., N. B., S. K., I. K., V. A., V. A., J. A., Varėnos rajono 1 notaro biuro notaras Raimundas Miknevičius, Varėnos rajono 2 notarų biuro notarė L. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. A. 2008-11-14 pateikė pareiškimą, prašydama nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog:
1) pareiškėjos motina M. A., mirusi 2002-01-10, po savo tėvo V. B., mirusio 1994-02-16, mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą;
2) pareiškėja po savo tėvo S. A., mirusio 1994-07-20, mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą;
3) pareiškėja po savo motinos M. A., mirusios 2002-01-10, mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad 1994-02-16 mirė pareiškėjos senelis V. B., jos senelė A. B. mirė 1978-05-14. Pareiškėjos motina, V. B. dukra, M. A. mirė 2002-01-10, tėvas S. A. mirė 1994-07-20. Po senelio V. B. mirties liko 0,59 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone. Seneliui taip pat bus atkurtos nuosavybės teisės į 3,69 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, ir į 1,21 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi šis turtas iki mirties priklausė pareiškėjos seneliui, jam mirus, pareiškėja gali pretenduoti paveldėti palikėjui priklausiusį turtą, nes pareiškėjos motina yra pirmosios eilės įpėdinė po palikėjo V. B. mirties. Kiti galimi įpėdiniai jau kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo, mirus V. B.. Po senelio mirties, jo dukra, pareiškėjos motina su kitais įpėdiniais naudojosi ir valdė paliktą turtą. Pareiškėjos motina su kitais įpėdiniais, V. B. vaikais, pasiėmė ir pasidalijo asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis, indus, įrankius ir kita, rūpinosi nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, teikė žemėtvarkos institucijai reikiamus dokumentus, iš miško parsiveždavo malkų. Pareiškėjos motina turtą pradėjo valdyti iš karto po savo tėvo mirties. Mirus pareiškėjos motinai ir tėvui, pareiškėja ir jos broliai su seserimi nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone. Šie statiniai iki šiol nėra įregistruoti pareiškėjos tėvų vardu, kaip jų nuosavybė. Nuosavybė patvirtinama kitais dokumentais. Mirus S. A., jo sutuoktinė M. A. į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė. Po tėvų mirties pareiškėja naudojosi ir valdė jų paliktą turtą (į tėvų sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, atvažiuoja pagyventi dažniausiai savaitgaliais, laisvalaikiu, ten ir nakvoja). Po tėvų mirties pareiškėja pasiėmė indus, asmeninius daiktus, rankdarbius, įrankius, rūpinosi likusiu turtu, prižiūrėjo sodybą, atliko einamuosius remonto darbus, rūpinosi sodybos apsauga, aplinkos priežiūra, mokėjo mokesčius. Turtą ji pradėjo valdyti iš karto po savo tėvų mirties (1964 m. CK 587 str., CK 5.50 str., 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo sutinka. Suinteresuoti asmenys D. B., N. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog sutinka, kad pareiškėja - jų pusseserė - gautų paveldėjimo teisės liudijimą po senelio mirties į pareiškėjos motinai tenkančią dalį. Varėnos rajono 2 notarų biuro notarė L. Muzikevičiūtė atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimas po V. B. mirties neišduotas.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-06-22 sprendimu pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmetė ir priteisė iš pareiškėjos valstybei 98,85 Lt pašto išlaidų. Teismas konstatavo, jog nėra patvirtintos visos reikalingos sąlygos palikimo priėmimo fakto nustatymui, kad pareiškėjos motina M. A. priėmė savo tėvo V. B. palikimą. Teismas nustatė, jog V. B. mirė 1994-02-16. Nors gimimo liudijimas ir santuokos akto įrašas patvirtino, kad M. B. (A.) yra V. B. dukra, tačiau Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-782-547/2008 V. B. įpėdiniams (dukroms) S. K., O. D., V. G. ir G. B. (mirusi 2008-12-12) buvo atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti po tėvo V. B. mirties. Teismas pažymėjo, jog nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, V. B. palikimą lygiomis dalimis pagal įstatymą galės paveldėti aukščiau nurodyti įpėdiniai.
Teismas konstatavo, jog atmestinas ir kitas pareiškėjos reikalavimas, kad ji po savo tėvo mirties, mirusio 1994-07-20, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Teismas nustatė, jog tėvo mirties dieną pareiškėjai buvo tik 15 metų ir realiai turtą paveldėjo ne ji. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvo S. A. turtą (1/14 dalį gyvenamojo namo, viralinės, svirno, garažo, tvarto, šulinio, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone) paveldėjo pastarojo brolis J. A.. Teismas konstatavo, jog Alytaus rajono 1 notarų biuro 2008-12-09 raštu patvirtinama, kad 1994-07-20 mirusio S. A. palikimą priėmė jo brolis J. A.. Teismas, pažymėjęs, jog paveldimą turtą priimti dalimis negalima, konstatavo, kad ir visą kitą pareiškėjos tėvui priklausančio turto dalį ((duomenys neskelbtini) kaime) paveldėjo jo brolis J. A.. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atmestinas ir trečiasis pareiškėjos prašymas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos mirties 2002-01-10 priėmė jai priklausantį palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CPK 96 str., 448 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėja L. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydama:
1) panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-06-22 sprendimą ir tenkinti pareiškėjos prašymus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo;
2) apklausti byloje liudytojus, nes pareiškėjos prašymas dėl jų apklausos nebuvo tenkintas: V. K. ir R. V., gyv. (duomenys neskelbtini) k., Varėnos raj. Teismas atmetė visus pareiškėjos reikalavimus, nurodydamas formalius motyvus, kad nėra patvirtintos visos sąlygos palikimo priėmimo fakto nustatymui, išsamesnės motyvacijos ir išvadų dėl kokios priežasties netenkinti prašymai nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus teismo sprendime nėra konstatuota. Skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų paaiškinimų ir kitų įrodymų, pažeidė procesinės teisės normas, nepaisė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 str.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teisės praktikoje“ reikalavimus (CPK 443 str. 8 d.). Apeliacinio skundo argumentai:
1) Dėl juridinio fakto nustatymo, kad pareiškėjos motina M. A. po savo tėvo V. B. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, pareiškėja pateikė paaiškinimus, kurių teismo posėdžio metu neginčijo ir su pareiškėjos nurodytais faktais sutiko ir suinteresuoti asmenys D. B., S. K., O. D., V. G.. Byloje buvo nustatyta, kad šiems asmenims 2008-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-782-547/2008 atnaujintas terminas palikimui priimti po tėvo V. B. mirties. Kadangi paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas (pareiškėja buvo pateikusi tokį prašymą notarų biurui), nes pareiškėjos iniciatyva buvo užvesta ši civilinė byla, V. B. dalį galėtų paveldėti visi pirmos eilės įpėdiniai, tame tarpe ir pareiškėjos motina. Tai atitiktų ir civilinėje teisėje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo, protingumo reikalavimus. Tačiau skundžiamu teismo sprendimu atimama teisė pareiškėjai paveldėti jos seneliui V. B. priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo tėvo mirties, mirusio 1994-07-20, pareiškėja priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, tuo pagrindu, jog tėvo mirties dieną pareiškėjai buvo tik 15 metų ir realiai turtą paveldėjo ne ji, o palikimą priėmė pareiškėjos tėvo brolis J. A.. Pareiškėjos nuomone, aplinkybė, kad kai kuriuos veiksmus dėl faktinio palikimo priėmimo iškart po tėvo mirties atliko ne pati pareiškėja, o jos interesais įstatyminė atstovė pareiškėjos motina, esmės nekeičia. Pareiškėjos bei jos įstatyminės atstovės valia buvo priimti palikimą, o ne atsisakyti jo. Pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių, kurios buvo patvirtintos ir teismo posėdžio metu, niekas nepaneigė. Teismo motyvacijos, kodėl netenkintas pareiškėjos prašymas dėl palikimo priėmimo nurodytų faktinių veiksmų, taip pat nėra. Tai, kad vėliau, pareiškėjai to nežinant, dalį tėvui priklausiusio turto pagal 2002-08-12 paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo tėvo brolis J. A., nereiškia, kad pareiškėja palikimo nepriėmė. Apie atsiradusį paveldėjimą pareiškėja sužinojo tik bylos nagrinėjimo metus, teismui įtraukus trečiuoju asmeniu J. A. į bylos nagrinėjimą. Tik šiuo metu paaiškėjo aplinkybės, kad atsirado kitos eilės įpėdinis ir kad reiktų ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą J. A.. Teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą, užkirto kelią ateityje ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą ir tuo pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teisės praktikoje“ 13 p. reikalavimus. Tai, kad palikimą (nepriklausomai nuo jo priėmimo būdo) yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą dėl palikimo priėmimo. Tačiau, jei kitam įpėdiniui yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo faktas ypatingos teisenos tvarka negali būti nustatytas. Šis paveldėjimo teisės liudijimas ginčytinas ieškinio teisenos tvarka, pareiškimą šioje dalyje paliekant nenagrinėtą.
3) Teismas nepagrįstai atmetė ir trečiąjį pareiškėjos reikalavimą. Net ir tuo atveju, jeigu byloje suinteresuoti asmenys būtų nuginčiję faktą, kad M. A. priėmė palikimą po savo tėvo V. B. mirties, kitą dalį turto, kuris buvo motinos valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su S. A., pareiškėja pagrįstai tikisi paveldėti, todėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties atmetimas pareiškėjai sukelia neigiamas teisines pasekmes. Pareiškėja priėmė motinos palikimą faktiniais ir aktyviais veiksmais, pradėdama valdyti jos paveldimą turtą, ypač buvusį (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone. Pareiškėja, pagrįsdama savo nurodomas aplinkybes, teismui pateikė rašytinius ir žodinius paaiškinimus, juos teikė ir suinteresuoti asmenys byloje, kartu pripažindami pareiškėjos pateiktus paaiškinimus. Pareiškėjos atlikti veiksmai priimant palikimą buvo nuoseklūs, aktyvūs ir rodė pareiškėjos valią priimti palikimą. Todėl teismas nepagrįstai pareiškėjos pateiktus įrodymus atmetė, kartu atmesdamas jos prašymus dėl juridinio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
4) Pirmosios instancijos teismas neapklausė visų liudytojų. 2009-02-26 teismo posėdis buvo atidėtas, pareiškėjai paprašius iškviesti ir apklausti teismo posėdyje liudytojus. Šie liudytojai, nors ir buvo atvykę į 2009-03-31 teismo posėdį, dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių nebuvo apklausti teismo posėdyje (buvo atvykę liudytojai V. K. ir R. V.). Galbūt pareiškėja, neturėdama atstovo byloje, pakartotinai kitame posėdyje neišreiškė prašymo jų apklausti, tačiau teismo sekretorė tikrino jų tapatybę, ir pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jos atsivežti liudytojai bus apklausti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą.
Įstatymų leidėjas numatė, kad tais atvejais, kai posėdžio pirmininkas mano, kad byloje dalyvaujantis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Nepasinaudojus teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu, byla nagrinėjama toliau.
Įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2009-02-26, 2009-03-31 ir 2009-06-09 teismo posėdžių protokolus (b.l. 89-91, 114-118, 150-153), kolegija konstatuoja, kad yra akivaizdu, kad pareiškėja L. A. pirmosios instancijos teismo posėdžių metu nesugebėjo tinkamai ginti savo teisių, išsamiai žodžiu paaiškinti raštu pareiškime išdėstytų aplinkybių, bei įvardinti turto valdymo ir palikimo priėmimo faktus galinčius patvirtinti liudytojus ir jų duomenis. 2009-02-26 parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškėja pranešė, kad ji nepasikvietė į teismo posėdį liudytojų ir prašė bylos nagrinėjimą iš esmės atidėti, o 2009-03-31 ir 2009-06-09 teismo posėdžių metu pareiškėja nesugebėjo suformuluoti savo pozicijos dėl liudytojų apklausos, nors pareiškime (b.l. 2-4) teismui ir jo patikslinime (b.l.41-43) nurodė, kad prašo apklausti liudytojus.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal LR CPK 161 str. nepasiūlė pareiškėjai pasirūpinti, kad ji būtų atstovaujama kvalifikuoto teisininko procese, ir dėl to neatidėjo bylos nagrinėjimo, yra esminis procesinis pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, susijusių su palikimų atsiradimu ir įpėdinių, faktiškai priėmusių palikimą, nepasiūlė pareiškėjai patikslinti prašymą, išdėstytą pareiškime (b.l. 2-4) teismui ir jo patikslinime (b.l.41-43) dėl liudytojų apklausos, atsižvelgiant į CPK 190 str. reikalavimus.
Įstatymų leidėjas draudžia apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį sprendimą, jeigu sprendimą skundžia tik vienas asmuo. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Tai, kad palikimą (nepriklausomai nuo jo priėmimo būdo) yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nėra pagrindas atmesti reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Aplinkybės, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-782-547/2008 V. B. įpėdiniams (dukroms) S. K., O. D., V. G. ir G. B. (mirusi 2008-12-12) buvo atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti po tėvo V. B. mirties, nesudaro teisinio pagrindo atmesti pareiškėjos reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina M. A., mirusi 2002-01-10, po savo tėvo V. B., mirusio 1994-02-16, mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Tai, kad dalį pareiškėjos tėvui priklausiusio turto pagal 2002-08-12 paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo pareiškėjos tėvo brolis J. A. ir šis paveldėjimo teisės liudijimas yra nenuginčytas, reiškia, kad palikimo priėmimo faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 straipsnis), todėl byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant nebloginti apeliantės padėties ir neriboti byloje dalyvaujančių asmenų teisių į apeliaciją.
Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą sprendimą naikinti visa apimtimi, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Kolegija nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina byla (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str. 443 str. 8 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.