- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e1-426-1138/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- G. S.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2022 m. vasario 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė subendrinta su neatlikta 38 MGL (1 431,08 Eur) dydžio bauda, kuri buvo paskirta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi, pakeitus į ją neatliktą viešųjų darbų bausmę, skirtą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų arešto ir 38 MGL (1 431,08 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus; arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. S. 2023 m. sausio 24 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,34 prom.), grasino nužudyti sugyventinę D. T., tai yra šiai pasakius, kad jis jos namuose yra nepageidaujamas ir ji paskambins policijai, būdamas agresyviai nusiteikęs, rankose laikydamas peilį prie nukentėjusios D. T. veido, sakė „nebandyk niekur skambinti, nes kitaip užmušiu“, tuo sudarydamas nukentėjusiajai D. T. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Šiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
1.1 Be to, 2023 m. sausio 24 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,34 prom.), buitinio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. T., tai yra tyčia stipriai ją pastūmė ant laiptų, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ir atsitrenkusi į laiptus užsigavo galvą bei dešinį petį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai D. T. fizinį skausmą. Šiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą neįrašytas, psichinėmis ligomis niekada nesirgo, galvos traumų neturėjo, priklausomybių neturi. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, su jame nurodytomis aplinkybėmis jis susipažino, prisipažįsta įvykdęs abi nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo yra įtariamas. Jis sutinka duoti parodymus ir paaiškinti įvykio aplinkybes, jo apklausoje gynėjas nedalyvauja, jis jam nereikalingas. Su D. T. buvo sugyventiniai apie dvejus metus, abu gyveno (duomenys neskelbtini), galiausiai apsistojo (duomenys neskelbtini) G. D. sūnui priklausančiame name. Gyveno tik dviese su D. T., bendrų vaikų neturi, vedė bendrą ūkį. Sutarė su D. gerai, tačiau konfliktai kildavo, kuomet jis išgerdavo alkoholio. Pripažįsta, kad jam išgėrus alkoholio, visiškai pasikeičia jo elgesys, tampa agresyvesnis, veliasi į konfliktus. D. T., užuot patylėjusi ir jam girtam nusileidusi, dar labiau savo priekaištais ir kaltinimais jį išveda iš kantrybės. Patikslina, kad neseniai su D. T. buvo susipykę dėl jo neištikimybės, bet tąkart jis jos atsiprašė, jie susitaikė ir galvojo, kad ji nebepyksta. Toliau abu gyveno pas ją namuose. Vakar, tai yra 2023 m. sausio 24 d., apie pietus, buvo išėjęs pas draugą ir su juo išgėrė alkoholio. Dviese išgėrė 1 litro degtinės butelį. Nuo išgerto alkoholio stipriai apsvaigo. Grįžus namo, D. T. iš karto pastebėjo, kad jis yra neblaivus, jai tai nepatiko, pradėjo ant jo šaukti, supykusi, liepė nešdintis iš jos namų. Sutinka, kad jis su D. buvo grubus ir agresyvus, jos priekaištai ir šaukimas eilinį kartą jį išvedė iš kantrybės. Prisimena, kad virtuvėje, kai ji pasakė, kad skambina policijai, jis nesusivaldė ir pagrasino ją nužudyti, tai yra pagriebęs peilį jai prikišo prie veido ir būdamas piktas bei agresyvus pasakė, kaip nurodyta įtarime, „nebandyk niekur skambinti, kitaip užmušiu“. Tiki, kad D. dėl to labai išsigando ir tikrai turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jis savo grasinimą gali įvykdyti, nes išgėręs būna nevaldomas, agresyvus, be to, anksčiau yra prieš ją smurtavęs. Todėl prisipažįsta dėl pirmos padarytos nusikalstamos veikos, kad susinervinęs ir agresyvus, grasino peiliu D. T., sakydamas, kad ją užmuš. Po to prisimena, kad jie su D. išėjo į lauką, jis dar užsirūkė cigaretę. Neprisimena, kodėl jie ir vėl sukonfliktavo su D. lauke. Mano, kad ji jam ką įžeidžiančio pasakė. Tiksliai prisimena, kad jis supykęs stipriai D. T. pastūmė ir ji parvirto ant laiptų. Pargriuvusi ant laiptų, D. tikrai galėjo užsigauti ir patirti fizinį skausmą. Todėl prisipažįsta visiškai ir dėl antros padarytos nusikalstamos veikos, tyčia stipriai pastūmė D., ji parvirto ant laiptų ir tikrai galėjo patirti fizinį skausmą. Papildo, kad tokius jo veiksmus tą vakarą įtakojo išgertas didelis kiekis alkoholio, blaivus tikrai taip būtų nesielgęs, alkoholis labai pakeičia jo elgesį blogąja prasme, pats tai pripažįsta ir neneigia. Nuo šios dienos gyvens pas tėvus (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kokiu metu galėjo suplėšyti D. T. striukę, jei ji teigia, kad jis tai padarė, mano, kad nemeluoja. Esant galimybei, prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti arešto bausmę.
2.1. Papildomai apklaustas G. S. parodė, kad jam įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, su jame nurodytomis aplinkybėmis jis susipažino, prisipažįsta įvykdęs abu nusikaltimus, dėl kurių padarymo yra įtariamas. Tvirtina ankstesnius savo parodymus, kuriuose išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, nieko nekeičia. Tik papildo, kad peilį, kuriuo grasino nužudyti sugyventinę D. T., prikišdamas jai arti veido, sakydamas, kad užmuš, jei kam paskambins, paėmė iš stalčiaus. Tikrai dėl girtumo neprisimena, ar tyčia paėmė, kad grasintų, ar turėjo tuo metu peilį rankoje, nes kažką pjaustė. Tačiau, kaip ir sakė, supranta, kad sugyventinė D. T. turėjo pakankamą pagrindą tikėti, kad savo grasinimą įvykdys, nes anksčiau jau smurtavo prieš ją ir buvo nuteistas, be to, buvo girtas ir agresyvus. Jo elgesys ir veiksmai labai pasikeičia jam išgėrus alkoholio, tada nesivaldo, būna grubus ir neprognozuojamas. Tiki, kad savo tokiais veiksmais labai išgąsdino savo sugyventinę D.. Labai nori atsiprašyti D., bet tai padarys, kai tik bus leidžiama. Įvykio metu buvo dviese su D., niekas daugiau įvykio nematė.
3. Kaltinamojo G. S. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytas ir jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.
4. Nukentėjusioji D. T. parodė, kad G. S. yra buvęs sugyventinis. G. S. pažįsta apie 2 metus. Su G. S. kaip sugyventiniai gyveno kartu apie 1 metus laiko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturi. Šiuo metu, apie 2 mėn., ji gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, kuris priklauso jos sūnui. Kartu su ja gyvena ir buvęs sugyventinis G. S., nors jis šiuose namuose yra nepageidaujamas. Ji G. S. nuolat sako, kad jie nebėra pora, tačiau jis visa tai ignoruoja, o ji savarankiškai nuo jo niekaip nepabėga. 2023 m. sausio 24 d., apie 20.00 val., į namus grįžo G. S.. G. S. iš pradžių į namus neįsileido, tačiau jis pradėjo grasinti, kad apgadins automobilį, kuris stovėjo kieme. Po grasinimų G. S. į namus įsileido. G. S. namuose vaikščiojo po virtuvę, kažką lyg valgė. Būdama virtuvėje ji norėjo skambinti policijai dėl to, kad G. S. namuose yra nepageidaujamas. Tada G. S. pastebėjo, kad ji rankose laiko telefoną. G. S. laikydamas rankoje peilį ir žiūrėdamas į ją, jai pasakė, kad „nebandyk niekur skambinti, nes kitaip užmušiu“, dar teigė, kad sugadins virtuvėje esančią kaitlentę. Suprato, kad G. S. yra neprognozuojamas, todėl pradėjo prieš G. S. elgtis maloniai, kad jis nepradėtų jos mušti ar daužyti namuose daiktų. G. S. namuose konfliktavo žodžiu, vadino necenzūriniais žodžiais, tampė už drabužių. Suprato, kad policijos saugiai neišsikvies, todėl nusprendė į policiją atvažiuoti su automobiliu. G. S. pamelavo, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) nusipirkti kebabų. G. S. nenoriai sutiko. Abu išėjo į lauką. Ji nuėjo prie automobilio, tuo tarpu G. S. atsisėdo ant kėdės esančios prie namo ir pradėjo rūkyti. Ji G. S. pradėjo sakyti, kad ateitų į automobilį, tačiau šis nereagavo, matomai G. S. buvo stipriai neblaivus nuo alkoholio, ko pasėkoje parūkęs cigaretę dar labiau apsvaigo. Priėjusi prie G. S. bandė jį nuo kėdės pakelti, parsivesti prie automobilio, tačiau G. S. atsistojo pats ir suėmęs jai už striukės, pastūmė ją ant laiptų. Ji su dešiniu pečiu ir dešine galvos puse trenkėsi į laiptus. G. S. jai tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą, sužalojimų nepadarė. G. S. prieš stumdamas ją pradėjo kaltinti, kad ji nori jį išvežti pas mamą, pasakęs „eik nahui“, ją tada pastūmė. Konflikto metu G. S. suplėšė jos striukę. Po konflikto ji nuėjo į automobilį ir atsisėdo. Po to atėjo ir G. S., ji apsimetė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) kebabų. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) policijos komisariato automobilių aikštelę, už 5 min. prie komisariato atvyko policijos ekipažas. G. S. prieš ją smurtavo ne vieną kartą, apie tai buvo pranešta policijai. G. S. prieš ją smurtauja būdamas neblaivus. G. S. yra buvęs įkalinimo įstaigoje. (duomenys neskelbtini) jie gyveno kartu kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, tačiau po ikiteisminio tyrimo dėl smurto artimoje aplinkoje ji nusprendė su juo skirtis ir persikėlė į (duomenys neskelbtini). Tačiau G. S. apsimeta, kad jos nesupranta ir toliau bando gyventi su ja. Ji nieko negali jam padaryti, nepriverčia jo išsikraustyti. Ji nuolat G. S. sako, kad jie nebe pora, o G. S. jai nuolat grasina, kad dėl skyrybų „padegs namus“, „išdaužys langus“, „žino, kaip patekti į užrakintus namus“. G. S. laiko buvusiu sugyventiniu, su juo bendro ūkio neveda, jis tiesiog gyvena jos sūnaus namuose, nors yra nepageidaujamas.
4.1. Papildomi apklausta D. T. parodė, kad tvirtina ankstesnius savo parodymus, papildo ir patikslina, kad prieš pastumdamas ant laiptų, virtuvėje G. S. jai grasino peiliu. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, peilį laikė prieš ją maždaug 40-50 cm atstumu, peilio ašmenys buvo atsukti į ją, jis sakė „nebandyk niekur skambinti, nes kitaip užmušiu“. Ji dėl tokio jo grasinimo labai išsigando, galvojo, kad G. S. grasinimas yra realus, ji turėjo pagrindo manyti, kad savo grasinimą G. S. įvykdys. Jis anksčiau yra smurtavęs prieš ją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo nuteistas, ji jo bijo. Sužalojimų, kaip ir sakė, nepatyrė, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant dešinės rankos ties petimi pareigūnui parodė paraudimą. Pas medicinos ekspertą nevyks. Dėl nusikalstamos veikos ji nepatyrė turtinės žalos, civilinio ieškinio nereikš. Striukė po stumdymosi buvo suplėšyta, tačiau ties siūle, pati viską susitvarkys, turtinė žala dėl to, kaip ir sakė, nepadaryta.
5. 2023 m. sausio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Minėtoje gatvėje, dešinėje pusėje yra gyvenamasis namas. Namas yra dviejų aukštų, mūrinis, iš baltų plytų. Namo teritorija yra aptverta tvora. Tvora yra pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini). Namo kairėje pusėje yra keliukas į vidinį kiemą. Kiemo priekyje yra garažas, ūkinis pastatas, lauko virtuvė, automobilis. Į namo vidų patenkama iš vidinės kiemo pusės, per medines lauko duris, palipus betoniniais laipteliais. Lauko durų kairėje pusėje yra metalinis stalas su dviem metalinėmis kėdėmis. Per lauko duris patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje yra durys į rūsį, prieš duris yra spintelė su įvairias daiktais. Koridoriaus dešinėje pusėje yra durys į tualetą. Koridoriaus priekyje yra praviros durys į virtuvę. Virtuvės dešinėje pusėje yra spintelės, stalas su kėde. Virtuvės kairėje pusėje yra praėjimas į svetainę. Virtuvėje prie galinės sienos yra indaplovė, kriauklė, šaldytuvas, spintelės. Virtuvėje prie priekinės sienos yra spintelės su daiktas, įmontuota orkaitė ir kaitlentė, yra durys į miegamąjį. Vienos iš spintelių stalčius yra praviras. Stalčiuje yra sudėti virtuviniai įrankiai, tarp jų yra virtuvinis peilis. Peilis yra apžiūrimas. Peilio geležtė yra su įkote. Metalinės geležtės ilgis yra 155 mm, plotis 20 mm. Peilio kotas yra medinis. Koto ilgis yra 110 mm, plotis 25 mm, storis 13 mm. Ant peilio šono yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Miegamajame, kairėje pusėje yra dvigulė lova, komoda, lentyna, dešinėje pusėje yra komoda, veidrodis. Svetainėje, kairėje pusėje yra dvi sofos, kavos staliukas, dešinėje pusėje yra stalas su kėdėmis, sekcija. Iš įvykio vietos paimtas peilis su kotu.
6. 2023 m. sausio 25 d. daiktų apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad apžiūrimas daiktas yra moteriška striukė. Striukė yra baltos spalvos su juodais akcentais. Striukė yra su užtrauktuku priekyje. Striukė turi dvi kišenes su užtrauktukais. Striukė turi gobtuvą su juodais raišteliais. Striukė yra purvina. Striukės dešinė pažastis yra suplėšyta. Suplėšymas yra 160 mm. Striukės viduje ant etiketės yra parašyta „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu fotografuota. Striukė 2023 m. sausio 26 d. pakvitavimu tolimesniam saugojimui perduota D. T..
7. 2023 m. sausio 24 d. asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad D. T. buvo paprašyta parodyti patirtus kūno sužalojimus, skaudamas kūno vietas. D. T. pirštu parodė dešinį petį ir dešinę galvos pusę. Ant dešinės rankos ties pečiu yra matomas paraudimas. Galvos plaukuotoje srityje, dešinėje pusėje akivaizdžių sužalojimų nepastebėta. Asmens apžiūros metu fotografuota.
8. GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad D. T. apžiūrėta policijoje po smurto artimojoje aplinkoje, kuri skundėsi galvos svaigimu, širdies permušimu, išorinių sumušimo žymių nėra.
Motyvuojamoji dalis
9. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
10. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010).
11. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusios parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. S. įvykdė jam inkriminuojamus nusikaltimus, kaltinamojo G. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.
12. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis G. S. 2023 m. sausio 24 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,34 prom.), grasino nužudyti sugyventinę D. T., tai yra šiai pasakius, kad jis jos namuose yra nepageidaujamas ir ji paskambins policijai, būdamas agresyviai nusiteikęs, rankose laikydamas peilį prie nukentėjusios D. T. veido, sakė „nebandyk niekur skambinti, nes kitaip užmušiu“, tuo sudarydamas nukentėjusiajai D. T. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas.
13. Be to, įvertinus byloje surinktus įrodymus taip pat darytina išvada, kad kaltinamasis G. S. smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės D. T., atžvilgiu, t. y. 2023 m. sausio 24 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,34 prom.), buitinio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. T., tai yra tyčia stipriai ją pastūmė ant laiptų, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ir atsitrenkusi į laiptus užsigavo galvą bei dešinį petį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai D. T. fizinį skausmą.
14. Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe abiejų veikų atžvilgiu laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė abiejų veikų atžvilgiu – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
15. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo G. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti 54 paras arešto, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį skirti 30 parų arešto, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu, bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – 66 paras arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 44 paras arešto. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 24 d. 21.32 val. iki 2023 m. sausio 25 d. 17.00 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai.
16. Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.
17. Teismas, skirdamas G. S. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padaryti du nesunkūs nusikaltimai, į jo asmenybę, dirbantis, anksčiau teistas, paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su neatlikta 38 MGL (1 431,08 Eur) dydžio bauda, kuri buvo paskirta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi, pakeitus į ją neatliktą viešųjų darbų bausmę, skirtą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir galutinė subendrinta G. S. skirta bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas ir 38 MGL (1 431,08 Eur) bauda, arešto bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, jos išieškojimas perduotas antstoliui, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, taip pat atsižvelgia į G. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
18. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmę – areštą (BK 49 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, į tai, kad anksčiau yra naudojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, pagrindo atidėti bausmės vykdymą teismas nenustatė.
19. Į G. S. paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 24 d. 21.32 val. iki 2023 m. sausio 25 d. 17.00 val. (1 para).
20. Kaltinamajam G. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.
21. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariato daiktų saugykloje, adresu (duomenys neskelbtini), grąžintinas D. T., striukė, kuri pagal pakvitavimą grąžinta D. T., įpareigojant saugoti – paliktina D. T. neribotai nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir G. S. paskirti 66 (šešiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. S. galutinę subendrintą 44 (keturiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į G. S. paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 24 d. 21.32 val. iki 2023 m. sausio 25 d. 17.00 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad G. S. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.
Nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Kaltinamajam G. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Įpareigoti ikiteisminį tyrimą atlikusią įstaigą – Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, peilį, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti D. T..
Striukę, kuri pagal pakvitavimą grąžinta D. T., įpareigojant saugoti – palikti D. T. neribotai nuosavybei.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.