- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-2588-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36696-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- G. G.
- Ieškovas
- V. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2846-868/2015 pagal ieškovės V. V. patikslintą ieškinį atsakovui G. G. dėl jungtinės veiklos partnerių bendrų išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. V. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo G. G. 12.095,77 Lt (3.503,18 Eur) bendrųjų išlaidų dalį ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nuo 2001 m. ji gyveno kartu su atsakovu, vedė bendrą ūkį, kartu tvarkė turtinius klausimus. 2005 m. birželio mėn. atsakovui asmeninės nuosavybės teise įsigijus butą, esantį (duomenys neskelbtini) atsakovas ir ieškovė su savo sūnumi persikėlė į jį gyventi. Ieškovei gyvenant kartu su atsakovu tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kurių pagrindu šalys susitarė kartu gyventi bei išlaikyti jungtinei veiklai naudojamą turtą – atsakovui priklausantį nurodytą butą. Ginčo šalys bendru susitarimu mokėjo už šiam butui teikiamas komunalines paslaugas, pirko butui baldus, buitinę techniką. 2012 m. spalio mėn. ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyriumi. Ieškovė su atsakovu gyvendama nurodytame bute laikotarpiu nuo 2006 m. pradžios iki 2012 m. spalio mėn. turėjo 21.850,19 Lt bendrų išlaidų už butui suteiktas komunalines paslaugas ir 2.341,35 Lt bendrų išlaidų už kabelinės televizijos ir interneto paslaugas, iš viso 24.191,54 Lt. Ieškovės teigimu, tarp ginčo šalių nebuvo susitarimo dėl bendrų išlaidų paskirstymo, todėl preziumuojama, kad abiejų partnerių įnašai į bendrą veiklą buvo lygūs. Ieškovės nurodytos bendros išlaidos yra pagrįstos, todėl ginčo šalims paskirstomos po lygiai, t. y. po 12.095,77 Lt (3.503,18 Eur) (t. I, b.l. 46-49).
Atsakovas G. G. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo šalys, vesdamos bendrą ūkį, buvo pasiskirsčiusios savo pareigas, tvarkant ūkio reikalus: atsakovas iš gaunamų pajamų mokėjo paskolą už butą, o iš ieškovės pajamų buvo mokama už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas. Abi šalys prisidėjo prie jungtinės veiklos kartu, atsakovas turtu, leisdamas gyventi ieškovei ir jos sūnui jam priklausančiame bute, o ieškovė patirdama išlaidas už komunalines paslaugas. Atsakovas, prisidėdamas prie jungtinės veiklos, nuo 2003 m. patyrė 82.651,37 Lt (23.937,49 Eur) išlaidų, kurių 1/2 dalis sudaro 41.325,68 Lt (11.968,74 Eur) ir žymiai viršija ieškovės patirtų išlaidų sumą. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo jos sumokėtas sumas už butui teiktas komunalines paslaugas, neatsižvelgia į tai, kad bute kartu su ginčo šalimis gyveno ir vaikai, kurie taip pat naudojosi paslaugomis, dėl ko jiems turi tekti dalis mokėjimų. Atsakovo skaičiavimais, jam tenkanti ieškovės atliktų mokėjimų dalis sudarytų 5.795,65 Lt, tačiau, kadangi atsakovas į ieškovės banko sąskaitą buvo pervedęs 5.002 Lt ir patyręs 82.651,37 Lt išlaidų, susijusių su jungtine veikla, laikytina, kad jis tinkamai prisidėjo prie jungtinės veiklos ir neprivalo atlyginti ieškovės turėtų išlaidų (t. I, b.l. 145-149).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-01 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei V. V. iš atsakovo G. G. 3.503,18 Eur jungtinės veiklos partnerių išlaidų ir 368,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu nuo 2006 m. iki 2012 m. spalio mėn. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui. Nuo 2006 m. iki 2012 m. spalio mėn. už nurodyto buto komunalinius mokesčius mokėjo ieškovė. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pusę jos sumokėtos sumos už komunalinius mokesčius. Atsižvelgdamas į tai, kad nurodyto buto savininkas yra atsakovas, o už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2012 m. spalio mėn. mokėjo ieškovė, šis faktas yra nustatytas įsiteisėjusiame teismo sprendime kitoje civilinėje byloje, taip pat į tai, kad sumokėtų komunalinių mokesčių dydį patvirtina į bylą pateikti įrodymai, teismas sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 10.925,09 Lt (3.164,12 Eur) išlaidų už butui suteiktas komunalines paslaugas (21.850,19 Lt : 2). Teismas taip pat nustatė, kad be komunalinių mokesčių ieškovė prašo iš atsakovo priteisti pusę sumos, sumokėtos už atsakovui priklausančiam butui teiktas kabelinės televizijos ir interneto paslaugas. Kadangi nurodytos paslaugos buvo teiktos atsakovo butui, byloje nėra duomenų, kad jis nežinojo, jog jo butui tokios paslaugos yra teikiamos, teismas sprendė, kad yra pagrindas ir šioje dalyje ieškovės reikalavimą tenkinti. Nors atsakovas teigė, kad mokėjimų už kabelinės televizijos ir interneto paslaugas ieškovė prašo už ilgesnį laikotarpį, negu ji pati bute gyveno, teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovė prašo tik pusės jos atliktų mokėjimų už nurodytas paslaugas ir ta aplinkybė, jog ieškovė bute gyveno tik iki 2012 m. spalio mėn., neatleidžia atsakovo kaip buto savininko nuo prievolės mokėti už jo butui suteiktas paslaugas. Todėl teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 339,09 Eur (2.341,35 Lt : 2) išlaidų už kabelinės televizijos ir interneto paslaugas. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad išlaidos už komunalines paslaugas dalintinos atsižvelgiant į bute gyvenančių asmenų kiekį, t. y. išlaidų dalis tenka ir nepilnamečiams vaikams. Nepilnamečiai vaikai nebuvo jungtinės veiklos dalyviais ir jiems nuosavybės teise jokia dalis buto nepriklauso.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1673-866/2013 ieškovė pripažino, jog vesdamos bendrą ūkį ginčo šalys buvo pasiskirsčiusios savo pareigas tvarkant ūkio reikalus: atsakovas iš gaunamų pajamų mokėjo paskolą už butą, o iš ieškovės pajamų buvo atliekami mokėjimai už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas (už sunaudotą elektros, šilumos energiją, vandenį, už suteiktas komunalines ir namo administravimo paslaugas, už internetą, kabelinę televiziją). Abi šalys prisidėjo prie jungtinės veiklos – atsakovas leisdamas ieškovei gyventi jam priklausančiame bute ir patirdamas kito turto įsigijimo ir pragyvenimui skirtas išlaidas, o ieškovė patirdama išlaidas už komunalines paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1673-866/2013 ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-678-565/2014 preziumavo, kad ginčo šalių įnašai į jungtinę veiklą yra lygus ir prašomus padalinti kilnojamuosius daiktus padalino lygiomis dalimis bei priteisė iš atsakovo ieškovei kompensaciją, lygią 1/2 daliai dalintino turto vertės. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kiekviena ginčo šalis atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui, t. y. po lygiai. Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovei sumokėjus už komunalines paslaugas, iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio buvo dengiamos kitos bendros išlaidos, perkami drabužiai, kuras, maistas, keliaujama, atostogaujama. Šias aplinkybes ieškovė pripažino, sutikdama, kad bendram gyvenimui buvo naudojami išgryninti atsakovo darbo užmokesčio pinigai. Šias aplinkybes konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-678-565/2014. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad taip pat prisidėjo prie jungtinės veiklos bendrų išlaidų, pateikė teismui įrodymus apie patirtas išlaidas, iš viso 82.651,37 Lt (23.937,49 Eur), kurių 1/2 dalis sudaro 41.325,68 Lt (11.968,74 Eur). Ieškovė leistinais įrodymais atsakovo pateiktų įrodymų dėl patirtų išlaidų nepaneigė. Kadangi atsakovo nurodytų patirtų išlaidų bendrai jungtinei veiklai suma 11.933,12 Eur žymiai viršija ieškovės patirtų ir reikalaujamų priteisti išlaidų sumą 3.503,18 Eur, teismas privalėjo nustatyti, kiek šalys patyrė išlaidų bendrai vykdydami jungtinę veiklą, o ieškovė privalėjo įrodyti, kad ji patyrė daugiau išlaidų nei atsakovas. Tik tokiu atveju atsakovė galėtų reikalauti priteisti patirtų išlaidų skirtumą. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovės patirtos išlaidos yra didesnės nei atsakovo. Ieškovė kildindama savo reikalavimą iš jungtinės veiklos santykių (CK 6.969 - 6.978 straipsniai), prašė priteisti iš atsakovo bendrųjų išlaidų dalį, tačiau savo reikalavimą formulavo kaip išlaidų, patirtų už atsakovo asmeninės nuosavybės išlaikymą, priteisimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo nurodyti, kuriuo iš pagrindų ji prašo priteisti prašomą sumą. Teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovės reikalaujamą bendrų išlaidų sumą, taip pat nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia teisės norma vadovaujantis tenkino ieškovės reikalavimą. Iš teismo nurodytų CK normų ir argumentų galima daryti išvadą, kad teismas vadovavosi nuostata, jog ieškovei yra priteisiama bendros jungtinės veiklos išlaidų dalis. Tokiu atveju teismas privalėjo nustatyti, kiek apskritai bendrų išlaidų šalys patyrė ir kokia dalis išlaidų tenka kiekvienam iš jungtinės veiklos partnerių. Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1673-866/2013 jau buvo keliamas klausimas dėl jungtinės veiklos nustatymo, ieškovė šioje byloje nurodė, kad patyrė išlaidas atsakovui priklausančio buto išlaikymui, ieškovės nurodytos išlaidos buvo vertinamos kaip išlaidos patirtos jungtinei veiklai. Šioje byloje teismas, konstatuodamas tarp ginčo šalių buvus jungtinę veiklą, vertino, kad ieškovė patyrė išlaidų, kurias laikė prisidėjimu prie jungtinės veiklos, todėl laikytina, kad ieškovė kreipėsi antrą kartą į teismą, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dar ir dėl to, jog ieškovė reikalauja priteisti išlaidas, kurias ji patyrė už paslaugas, kurias ji ir jos vaikas iš pirmos santuokos suvartojo. Ieškovė naudodama šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, privalėjo už tai sumokėti, kaip už jos ir jos vaiko suvartotas paslaugas ir energiją, bei privalėjo sumokėti už jungtinėje veikloje naudojamas komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą ir kt.). Nurodydama teismui sumas, kurios neva yra patirtos vien tik kaip jungtinės veiklos išlaidos už komunalines paslaugas, ieškovė nedetalizavo mokėjimų ir jų paskirties, nenurodė, kurios išlaidos yra patirtos apmokant jungtinės veiklos išlaidas už komunalines paslaugas, o kurios kompensuojant jos sūnaus suvartotas paslaugas. Ieškovė pateikė teismui banko sąskaitos išrašus, kuriais grindė neva patirtas išlaidas už komunalines paslaugas, tačiau pateikti banko išrašai yra neišsamūs ir neapima laikotarpio, už kurį pateiktas reikalavimas. Kadangi nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų reikalavimo sumą, reikalavimas laikytinas neįrodytu, o ieškinys atmestinas. Ieškovė reikalavo priteisti 1/2 dalį nuo 2.341,35 Lt sumos bendrų išlaidų už kabelinės televizijos ir interneto paslaugas. Ieškovė teigė, kad su atsakovu gyveno kartu iki 2012 m. spalio mėn., tačiau iš pateiktų banko sąskaitos išrašų matosi, jog mokestis už kabelinės televizijos ir interneto paslaugas paskaičiuotas ir už 2012 m. lapkričio bei gruodžio mėn. Kadangi 2012 m. lapkričio (67 Lt) ir gruodžio (29,50 Lt) mėn. bendra jungtinė veikla jau buvo pasibaigusi, toks reikalavimas pareikštas nepagrįstai ir reikalavimo suma turėjo būti sumažinta 96,50 Lt (27,95 Eur) suma, kurios 1/2 dalis sudaro 48,25 Lt (13,97 Eur). Be to, šios paslaugos buvo užsakytos ieškovės iniciatyva ir jos bei jos sūnaus poreikiams tenkinti. Nuo 2006 m. pradžios iki 2008-02-03 šalys bute gyveno trise: atsakovas, ieškovė ir jos sūnus. Nuo 2008-02-04, gimus atsakovo ir ieškovės sūnui, bute gyveno keturi asmenys. Atsižvelgiant į tai, ieškovė privalėjo išskirti iš reikalaujamų priteisti sumų tą dalį išlaidų, kurią ji patyrė už jai ir jos sūnui suteiktas karšto ir šalto vandens, elektros energijos bei komunalines paslaugas ir nurodyti išlaidų dalį, kuri tenka atsakovui už jo komunalines paslaugas. Nuo 2006 m. pradžios iki 2008-02-03 ieškovės patirtos išlaidos už komunalines paslaugas turėtų būti dalinamos iš trijų asmenų, o nuo 2008-02-04 iki 2010 m. spalio mėn. – iš keturių. Nuo 2006 m. iki 2008-02-03 ieškovės patirtos išlaidos sudaro 3.997,21 Lt. Padalinus šias išlaidas iš trijų asmenų, vienam asmeniui tenkanti išlaidų suma sudaro 1.332,40 Lt (385,89 Eur). Nuo 2008-02-04 iki 2010 m. spalio mėn. ieškovės patirtos išlaidos sudaro 17.852,98 Lt (5.170,58 Eur). Padalinus šias išlaidas iš keturių asmenų, vienam asmeniui tenkanti išlaidų suma sudaro 4.463,24 Lt (1.292,64 Eur). Taigi, bendra atsakovui tenkanti patirtų išlaidų dalis sudaro 5.795,65 Lt (1.678,53 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patyrė mažiau išlaidų nei atsakovas ir atsakovui tenkanti išlaidų suma yra mažesnė nei ieškovės, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės nurodytą sumą. Kadangi atsakovui tenkanti patirtų išlaidų dalis sudaro 5.795,65 Lt (1.678,53 Eur), o atsakovas yra patyręs 82.651,37 Lt (23.937,49 Eur) išlaidų, susijusių su jungtine veikla, kurių 1/2 dalis sudaro 41.325,68 Lt (11.968,74 Eur), laikytina, kad atsakovas tinkamai prisidėjo prie jungtinės veiklos, todėl ieškovės reikalavimas ir šiuo aspektu negalėjo būti tenkinamas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1673-866/2013, ieškovė pateikė savo banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad nuo 2006-01-01 iki 2012-05-31 atsakovas iš savo banko sąskaitos į ieškovės banko sąskaitą pervedė 5.002 Lt. Ieškovė šių atsakovo argumentų leistinais įrodymais nepaneigė (t. II, b.l. 10-18).
Atsiliepimas
Ieškovė V. V. atsiliepimu teismo prašė atsakovo G. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 sprendimą, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2001 m. gyveno kartu su atsakovu, vedė bendrą ūkį, kartu tvarkė turtinius klausimus, t. y. šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Nuo 2003 m. iki 2006 m. ieškovė su atsakovu ir savo sūnumi gyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2005-06-20 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas asmeninės nuosavybės teise nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį ginčo šalys persikėlė gyventi. Gyvendami bute ieškovė ir atsakovas naudojosi butui teikiamomis elektros tiekimo paslaugomis, karštu ir šaltu vandeniu, šildymu, komunalinėmis paslaugomis. 2012 m. spalio mėn. ginčo šalys pradėjo gyventi skyriumi. Ginčo šalių turto padalijimo faktiškai gyvenant santuokoje byloje (civilinė byla Nr. 2-1673-866/2013) ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą pripažinti bendrąja daline nuosavybe nurodytą atsakovui priklausantį butą. Šį reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad iki įsigyjant nurodytą butą gyveno kartu su atsakovu, pirmajam įnašui už butą 17.000 Lt buvo pasiskolinti iš ieškovės motinos, vėliau gyvenant kartu ieškovė mokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, pirko butui baldus. Teismas, išnagrinėjęs nurodytą bylą, sprendė, kad buto pirkimo metu atsakovas turėjo pakankamai pinigų buto pirkimui, todėl vien tai, kad ieškovė mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas ir pirko butui baldus, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė prisidėjo prie buto įsigijimo. Teismas konstatavo, kad atsakovui įsigyjant butą, tarp šalių, kaip jungtinės veiklos dalyvių, nebuvo susitarimo įgyti butą bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ieškovės reikalavimą dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atmetė. Teismas nurodytoje byloje patvirtino faktą, kad ieškovei gyvenant kartu su atsakovu ji mokėjo už atsakovui priklausančiam butui teikiamas komunalines paslaugas, kad tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, to neginčija ir pats atsakovas. Ieškovė, su atsakovu gyvendama jungtinei veiklai naudojamame bute, laikotarpiu nuo 2006 m. pradžios iki 2012 m. spalio mėn. turėjo 21.850,19 Lt bendrų išlaidų už butui suteiktas komunalines paslaugas ir 2.341,35 Lt bendrų išlaidų už kabelinės televizijos ir interneto paslaugas, iš viso 24.191,54 Lt. Šias išlaidas patvirtinančius įrodymus ieškovė pateikė bylos nagrinėjimo metu. Kadangi laikotarpiu nuo 2006 m. pradžios iki 2012 m. spalio mėn. ieškovė mokėjo už paslaugas, teikiamas atsakovui priklausančiam butui, teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas, kaip jungtinės veiklos partneris, privalo kompensuoti ieškovei pusę jos patirtų išlaidų. Teismas teisingai sprendė, kad nepilnametis ieškovės vaikas negali būti jungtinės veiklos dalyviu, todėl jam negali būti numatyta pareiga padengti dalį naudojam butui teikiamų paslaugų išlaidų. Buto išlaikymui patirtos išlaidos dalintinos tik tarp jungtinės veiklos dalyvių. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo argumentais, kad ji nenurodė konkretaus ieškinio pagrindo. Ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Atsakovo skunde keliamas klausimas dėl bylos nutraukimo taip pat yra nepagrįstas. Ginčo šalių turto padalijimo faktiškai gyvenant santuokoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl partnerių teisinių santykių kvalifikavimo ir bendrai įgyto turto padalijimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl jungtinės partnerystės veiklos metu patirtų išlaidų, išlaikant atsakovui priklausantį butą, atlyginimo. Pirminės civilinės bylos ir išnagrinėtos bylos įrodinėjimo dalykai yra skirtingi, taip pat skirtingi šių dalykų įrodinėjimo pagrindai, todėl daryti išvadą, kad civilinėje byloje dėl partnerių bendrai įgyto turto padalijimo buvo išspręstas klausimas dėl jungtinės veiklos metu patirtų išlaidų, išlaikant atsakovui priklausantį butą, atlyginimo, nėra teisinio pagrindo (t. II, b.l. 23-26).
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo G. G. apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovės V. V. ir atsakovo G. G. nuo 2001 m. iki 2012 m. spalio mėn. buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kadangi ginčo šalys nurodytu laikotarpiu gyveno drauge nesudarę santuokos, kartu tvarkė bendrą ūkį, susilaukė sūnaus. Šias aplinkybes patvirtina ir prie nagrinėjamos bylos prijungta Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1673-866/2013 dėl ginčo šalių bendro gyvenimo metu įgyto turto padalinimo.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi pareigą kompensuoti 12.095,77 Lt (3.503,18 Eur) ieškovės patirtas išlaidas už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ginčo šalis, suteiktas komunalines bei kabelinės televizijos ir interneto paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė mokėjo (didžiają dalį) už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui suteiktas komunalines bei kabelinės televizijos ir interneto paslaugas, yra pakankama priteisti ieškovei iš atsakovo jos nurodytas patirtas išlaidas. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis, kaip ir ieškovė, patyrė išlaidas, susijusias su bendru ginčo šalių gyvenimu, kurios buvo gerokai didesnės, nei patirtos ieškovės, todėl atsakovas neprivalo kompensuoti jos patirtų išlaidų. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais atsakovo argumentais. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino abiejų ginčo šalių turėtų išlaidų bendram jų gyvenimui (jungtinei veiklai), neatsižvelgė į ginčo šalių, kaip jungtinės veiklos partnerių, teisių ir pareigų proporcingumo principą, nuo kurio nukrypti šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad gyvendamas kartu su ieškove patyrė 82.651,37 Lt (23.937,49 Eur) bendrų jungtinės veiklos išlaidų, t. y. išlaidas savo ir ieškovės maistui, drabužiams, avalynei, pramogoms, kelionėms, automobiliams ir jų priežiūrai, ginčo šalių bendro vaiko išlaikymui. Be to, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2012-05-31 atsakovas iš savo banko sąskaitos į ieškovės banko sąskaitą pervedė 5.002 Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (t. I, b.l. 145-183; prijungtos Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1673-866/2013 medžiaga, t. I, b.l. 43-47, 158-174, 177-205, t. II, b.l. 1-80). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių dėl jo patirtų bendrų jungtinės veiklos išlaidų bei pateiktų įrodymų, taip pat neginčijo aplinkybės, jog abi ginčo šalys buvo susitarusios bendras išlaidas dengti po lygiai. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė ir dėl jų sprendime nepasisakė, nors jos yra reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad jungtinės veiklos sutartis priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai). Bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis. Jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 straipsnio 1 dalis). Taigi, nesant byloje duomenų, kad tarp ginčo šalių buvo kitoks susitarimas, konstatuotina, kad abi ginčo šalys už bendras išlaidas jungtinei veiklai atsako lygiomis dalimis.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovei jos prašomos 12.095,77 Lt (3.503,18 Eur) kompensacijos dėl patirtų išlaidų už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui suteiktas komunalines bei kabelinės televizijos ir interneto paslaugas, kadangi atsakovas savo lėšomis yra pakankamai prisidėjęs prie bendro ginčo šalių gyvenimo, o ieškovės ieškinio patenkinimas pažeidžia ginčo šalių pareigų jungtinėje veikloje proporcingumo principą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Dėl to teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovui atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai (dėl bylos nutraukimo, ginčo teisinės kvalifikacijos, ieškovės prašomų kompensuoti išlaidų paskirstymo) neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.
Teisėjų kolegijai priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnis 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 879,24 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. I, b.l. 194-197), o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. II, b.l. 19-20) bei 79,29 Eur žyminio mokesčio išlaidų (t. II, b.l. 21). Šios atsakovo išlaidos yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.258,53 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 53 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.