- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-1930-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19269-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- G. R., S. R.-B., P. E. R.
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams S. R.-B., G. R., P. E. R. dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovės S. R.-B. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnametės J. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; priteisti iš atsakovės S. R.-B. išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažinti negaliojančia 2010-07-01 pirkimo-pradavimo sutartį, sudarytą tarp R. B., S. R.-B. ir G. R. dėl negyvenamosios paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , ir taikyti restituciją, grąžinant negyvenamąsias paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bendrojon jungtinėn R. B. ir S. R.-B. nuosavybėn; padalinti kreditorinius įsipareigojimus; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Ieškovas nurodo, kad atsakovai gali perleisti tretiesiems asmenims minėtą nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu apsunkindami įvykdyti galimai palankaus ieškovui sprendimo vykdymą dalyje dėl pripažinimo negaliojančia 2010-07-01 pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų dėl minėto nekilnojamojo turto ir restitucijos taikymo, grąžinant minėtą turtą ieškovo ir atsakovės S. R.-B. bendrojon jungtinėn nuosavybėn.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
Teismas konstatavo, kad ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia 2010-07-01 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų dėl negyvenamosios paskirties patalpų ir taikyti restituciją, todėl šio reikalavimo vykdymui užtikrinti yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė G. R. atskiruoju skundu prašo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
patalpų pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėta ir įsigaliojusi. Nekilnojamasis turtas yra įregistruotas VĮ Registrų centras, išduotas Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašas. Šis dokumentas nebuvo užginčytas. Negyvenamąsias patalpas iš pardavėjų atsakovai nupirko sąžiningai, todėl daiktas negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:
ar ginčijama patalpų pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėta ir atsakovai yra sąžiningi įgijėjai, nuspręs teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Atsakovė atskiruoju skundu neginčija aplinkybių, jog nėra CPK 144 str. nurodytų pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepritaikius šių priemonių, atsakovė turės galimybę ginčo patalpas perleisti tretiesiems asmenims, o teismui patenkinus ieškinį ir taikius restituciją, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.Atsakovė atskiruoju skundu neprašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties, o tik prašo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, teismas neturėtų teisinio pagrindo spręsti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Šalies argumentai
Kiti atsakovai atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų atžvilgiu – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į negyvenamąsias patalpas perleidimo draudimo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą, nes laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti būsimo galimai šiam asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o jeigu nėra prielaidų daryti tikėtiną išvadą apie galimai palankų teismo sprendimą, nėra pagrindo taikyti ir laikinųjų apsaugos priemonių. Ši nuostata reiškia, kad teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioje stadijoje prima facie vertina ieškinio motyvus ir pateiktus įrodymus, ar pagal juos yra tikėtinas pagrindas ieškinį tenkinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei jo faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011).
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2010-07-01 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas ir S. R.-B. pardavė atsakovei G. R. negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei prašo taikyti restituciją – grąžinti šias patalpas bendron jungtinėn R. B. ir S. R.-B. nuosavybėn, teigdamas, kad ši sutartis yra sudaryta tik dėl akių, nesiekiant teisinių padarinių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie priimto ieškinio nepagrįstumą, atsakovė tokių duomenų taip pat nenurodė, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes, leidusias padaryti pagrįstą tikėtiną išvadą, jog šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo, galimai palankaus ieškovui, įvykdymas. Sutiktina su ieškovu, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžia ginčo iš esmės ir tik išnagrinėjęs bylą nuspręs dėl pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo bei atsakovės G. R. sąžiningumo.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo negyvenamąsias patalpas perleidimo draudimo. Dėl aukščiau nurodytų motyvų atsakovės atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.