Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. K., Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui G. P., nukentėjusiajam G. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. K. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarime teigiama, kad pareiškėjas neatsižvelgė į eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, tačiau byloje nėra nustatyta nei eismo intensyvumą pagrindžiančių duomenų, nei tai, jog pareiškėjas vyko nesaugiu greičiu. Kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis buvo eismo intensyvumas, tačiau jis buvo ant Aleksoto tilto, o nuvažiuojant nuo tilto į dešinę (kur įvyko eismo įvykis), kitų transporto priemonių, išskyrus eismo įvykyje dalyvavusias, nebuvo. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę saugiu, t.y. 34 km/h greičiu, nors kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, leistinas greitis yra 50 km/h. Tai patvirtina pareiškėjo vairuotoje transporto priemonėje įrengtos navigacinės sistemos duomenys, kuriuos pareiškėjas į bylą pateikė su pareiškimu, kurie aiškiai rodo, jog transporto priemonės greitis buvo tik 34 km/h. Pažymėtina, kad jis tuoj po eismo įvykio tarnybiniame pranešime policijos pareigūnui nurodė, kad jo vairuojamos transporto priemonės greitis buvo 50 km/h. Tačiau tai jis nurodė, atsakydamas į pareigūno klausimą, kurį suprato taip, jog buvo klausiama, koks yra leistinas greitis pagal Kelių eismo taisykles.

Nutarime taip pat teigiama, kad pareiškėjas posūkyje transporto priemonės nesuvaldė, išvažiavo į gretimą eismo juostą ir susidūrė su gretimoje eismo juostoje važiavusia transporto priemone. Tačiau pagal jo į bylą pateiktas nuotraukas aiškiai matyti, jog jo vairuojama transporto priemonė nėra išvažiavusi į gretimą eismo juostą, o stovi savo eismo juostoje. Tuo tarpu kita eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė - WV Passat, kaip tik stovi labai arti eismo juostos, kurioje važiavo pareiškėjas. Tad nutarime teigti, kad pareiškėjas išvažiavo į gretimą eismo juostą, nebuvo jokio pagrindo.

Nukentėjusysis G. L. parodė, kad jis ruošėsi sukti į dešinę. Atvažiavo pareiškėjas, kuris galine dalimi kliudė jo mašiną. Jo juostą užkabino ir pravažiavęs kelis metrus sustojo. Važiavimo krypties nekeitęs, po susidūrimo sustojo, vairo nesuko. Greitis buvo nedidelis. Pas jį buvo didesnis. Jo greitis galėjo būti 34 km/h. Jis pats važiavo gal 15-20 km/h greičiu. Po susidūrimo iškart sustojęs, jo nemetė į šalį. Jis nebuvo išvažiavęs į antrą juostą. Pareiškėjas iš pirmos juostos galu jį kliudė. Nebuvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Pareiškėjas jį kliudė, bet jo sparnas yra jo juostoje. Nuotraukoje atrodo apgaulingai. Kai įvyko kontaktas, gal kažkiek pavažiavo. Pajudėjo kokį pusmetrį.

Liudytojas S. K., parodė, kad įvykio vietoje nebuvo, buvo patrulių rinktinės pareigūnai. Rėmėsi eismo įvykio schema, tarnybiniu pranešimu. Buvo apklausta liudytoja, kuri gyvena prie tos sankryžos. Jai pasirodė, kad tas automobilis važiavo dideliu greičiu. Po to buvo vertinti abiejų liudytojų paaiškinimai. Vairuotojas E. K. rašė, kad važiavo 50 km/h greičiu. Jo nuomone tokiame posūkyje tai yra nesaugus greitis. „Passat“ automobilis važiavo priekyje mažesniu greičiu. Apsaugos automobilis galėjo elgtis atidžiau. Buvo papildomai daryti matavimai. Pagal tuos matmenis atrodė, kad „Passat“ automobilis neišvažiavęs į antrą eismo juostą. Todėl priimtas toks sprendimas. Navigacinių prietaisų duomenimis nesivadovavo, nes nėra teisinio pagrindo neatsižvelgti į tai, kas buvo parašyta pirminiame E. K. paaiškinime ir į tai, ką matė liudytoja. Nėra pagrindo tikėti, kad jis važiavo tokiu greičiu. Fotonuotraukų tuo metu nebuvo. Jos atsirado vėliau. Kai buvo gautas skundas, tada buvo papildomai vertinta pagal nuotraukas. Pagal 2 nuotrauką 30 b.l. galinis kairys ratas nuo brūkšninės linijos yra daugiau kaip metras. Priekinė dalis tolsta nuo punktyrinės linijos. Kai vairas susuktas į dešinę, kairys kampas juda į kairę. Automobilį traukiant atgal radiuse neturėjo būti išvažiavęs. Kėbulo dalis nėra išvažiavusi iš savo juostos nei vienoje nuotraukoje. O apsaugos automobilis kirstų punktyrinę liniją.

Liudytojas E. J., parodė, kad eismo įvykio vietoje rado saugos automobilį ir „Passat“. Nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarnybinius pranešimus. Abu vairuotojai nusiųsti į kelių policijos valdybą. Buvo paimtas paaiškinimas iš liudytojos, kuri gyvena Veiverių gatvėje. Namas yra netoli sankryžos. Sunku pasakyti, ar „Passat“ automobilis buvo išvažiavęs į kitą eismo juostą. Pagal nuotrauką matosi, kad „Passat“ automobilis savo yra juostoje. Paėmė paaiškinimą iš liudytojos, ji sakė, kad matė, kaip važiavo „Passat“. Saugos automobilis lenkė tą „Passat“ automobilį ir įvyko susidūrimas. Smulkiau ji nepasakojo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Esminiai priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir surinktų įrodymų vertinimo argumentai yra išdėstyti Kauno AVPK kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto inspektoriaus S. K. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodoma:

„Tiriant eismo įvykį Nr. 07-12-6932507, įvykusį 2012-07-08 19:26 val. Kaune, Veiverių gatvėje, ties namu . Nr. 24, iš turėtos surinktos įvykio medžiagos nustatė, kad vairuotojas E. K., vairuodamas automobilį DACIA, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, posūkyje jo nesuvaldė, išvažiavo į gretimą eismo juostą ir susidūrė su ją važiavusia transporto priemone, kadangi, kaip vairuotojas nurodė savo paaiškinime, važiuojant 50 km/h greičiu posūkyje prieš šviesoforo reguliuojamą sankryžą nesaugus greitis, juolab, kad gretimoje eismo juostoje, posūkyje ta pačia kryptimi važiavo kita transporto priemonė, taip pat teigė įvykį mačiusi pil. L. G., gyv. (duomenys neskelbtini), kad apsaugos automobilis važiavo nesaugiu greičiu, jo nesuvaldė ir susidūrė su gretima eismo juosta važiavusia transporto priemone. Susipažinus su vairuotojo E. K. pareiškimu ir pateiktomis foto lentelėmis, nustatė, kad automobilis VW PASSAT iš pirmos eismo juostos nebuvo išvažiavęs, kadangi po eismo įvykio sustojo tik priartėjęs prie antros eismo juostos, tai irgi pastebėjo pats pareiškėjas, O įvertinus tai, kad susidūrimo metu abu automobiliai judėjo į priekį ir grąžinus atgal, tai automobilio VW PASSAT (žiūrint iš pateiktų foto lentelių) priekinis kairys kampas tolsta nuo antros eismo juostos, o automobilis DACIA artėja pirmos eismo juostos. Pareiškėjo atstovas faktinėse aplinkybėse dėsto, kad vairuotojas E. K. vykdydamas darbo funkcijas objektyviai vertina eismo sąlygas, pasirenka trumpiausią kelio maršrutą, tačiau nesuprantantis ką rašo savo paaiškinime. Rašydamas paaiškinimą neatsakinėjo į pareigūnų klausimus, o rašė pagal pavyzdį. Pareiškėjas pridėjęs navigacijos išrašą, kad greitis įvykio vietoje užfiksuotas 34 km/h, tačiau navigacijos užfiksuotu greičiu tikėti nėra teisinio pagrindo. Transporto priemonių apgadinimai braukiamo pobūdžio, prasidedantys ant automobilio DACIA priekinių dešinės pusės durelių, kurie dažniausiai atsiranda pastarajam automobiliui keičiant važiavimo kryptį.

Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos pareiškimą bei jį pagrindžiančius įrodymus, tačiau nutraukti E. K. atžvilgiu administracinę bylos teiseną pagal ATPK 250 str. l p. nėra pagrindo, kadangi nei vienas, nei kitas vairuotojai neneigė, kad minėti automobiliai susidūrė nurodytoje vietoje ir apsigadino, o atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes automobilio VW PASSAT vairuotoją G. L. nėra pagrindo traukti administracinės atsakomybės, kad išvažiavo į gretimą eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusia transporto priemone“.

Toks įrodymų vertinimas yra nepagrįstas.

Kadangi eismo įvykyje dalyvavusių E. K. ir G. L. parodymai skiriasi iš esmės, todėl teismas vadovaujasi tik objektyviais byloje surinktais įrodymai.

Teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų pripažinti, kad pareiškėjas E. K. vairavo automobilį saugiu 34 km/h greičiu. G. L. nurodė važiavęs apie 15-20 km/h greičiu, patvirtino, kad E. K. vairuojamo automobilio greitis galėjo būti apie 34 km/h. Pateikti išrašai iš GPS duomenų bazės taip pat patvirtina, kad E. K. vairuojamo automobilio greitis galėjo būti apie 34 km/h. Visiškai neargumentuotas ir nepagrįstas policijos pareigūno S. K. teiginys, kad tikėti navigacijos užfiksuotu greičiu „nėra teisinio pagrindo“. Nenustatyta, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje važiavo kitas UAB „G4S“ automobilis. Nepripažinti pareiškėjo pateiktų GPS išrašų leistinais įrodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, jei pareiškėjo vairuojamas automobilis būtų važiavęs 50km/h greičiu, jo stabdymo kelias būtų ne keletas metrų, E. K. vairuojamas automobilis būtų sustojęs daug toliau nuo menamos susidūrimo vietos, nei tai užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje ir fotonuotraukose.

Kelių eismo taisyklių 122 punktas nustato, kad jeigu važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Tai reiškia, kad transporto priemonė turi judėti savo eismo juosta tiek ratais, tiek kėbulu. Eismo įvykio vietoje nenustatyta susidūrimo vieta. Įvertinus automobilių išsidėstymą kelio važiuojamojoje dalyje po susidūrimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek eismo įvykio vietos schemoje, tiek nuotraukose matyti, jog automobilio VW Passat kėbulo dalis, t.y. priekinis kairysis sparnas ir priekinio bamperio kairysis kampas yra išsikišęs į antrąją eismo juostą (antroji fotonuotrauka, b.l. 30, antroji fotonuotrauka, b.l. 36). Jei patraukti automobilius atgal, akivaizdu, jog priekiniams automobilio VW Passat ratams esant išsuktiems į dešinę pusę, automobilio priekinis kairysis kampas važiuojant atgal juda į kairę pusę ir atsiduria antrojoje eismo juostoje, o priekinis kairysis ratas važiuoja visiškai greta skiriamosios juostos arba netgi ją kerta. Sprendžiant iš automobilio Dacia padėties po eismo įvykio, jam važiuojant atgal, dešinysis galinis ratas taip pat juda visiškai greta skiriamosios juostos, tačiau nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad šio automobilio ratas ar kėbulas atsiduria pirmojoje eismo juostoje. Fotonuotraukos kitu rakursu taip pat patvirtina, kad jei automobilis VW Passat ruošėsi sukti sankryžoje į dešinę, o ne į kairę pusę, jo vairuotojo pasirinkta važiavimo trajektorija yra visiškai nepagrįsta ir nesaugi ir leidžia daryti prielaidą, kad automobilis VW Passat sankryžoje ruošėsi sukti į kairę, o ne į dešinę (fotonuotraukos, b.l. 39). Akivaizdu, kad automobilio VW Passat vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimų - vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Šių faktų visuma leidžia daryti išvadą, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų kategoriškai tvirtinti, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo būtent E. K. veiksmai. Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nenustačius E. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-08-20 nutarimą Nr. 20N-1894209-12 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.