- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- I3-4799-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02875-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. V.-P.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V.-P. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr.P-246 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. V.-P.“ pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Kalėjimų departamento 2021 m. liepos 30 d. įsakymą Nr.P-246 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. V.-P.“ (toliau – ir Įsakymas).
2.1. Paaiškino, kad yra Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus vyresnioji tyrėja. 2021 m. gegužės 20 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas Nr. LV -2607 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriuo buvo pranešta, kad atlikus Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos Duomenų sandėlyje (toliau – ir Duomenų sandėlis) saugomų ir tvarkomų Kriminalinės žvalgybos valdybos bylų auditą, buvo nustatyta, kad pareiškėja, neturėdama tarnybinių pavedimų, jungėsi prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos nomenklatūrinės bylos Nr. 1 (DS)-2-21 ir galimai piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi susipažino/peržiūrėjo šioje byloje esančius dokumentus ir galimai padarė tarnybinį nusižengimą. Nepaisant paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių, į jas nebuvo tinkamai atsižvelgta ir atlikus tarnybinį patikrinimą buvo konstatuota, kad pareiškėja pažeidė: Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V -228 patvirtinto Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1 papunktį, Kalėjimų departamento IS vyresniojo tyrėjo pareigybių aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-227, 5.10 papunktį, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2014 m. birželio 30 d įsakymu Nr. 5-V -570 patvirtinto Duomenų tvarkymo Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos duomenų sandėlyje tvarkos aprašo (toliau – ir Duomenų sandėlio tvarkos aprašas) 2 priedą ir buvo paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas).
2.2. Pažymėjo, kad priešingai nei nurodoma Departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-149 sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-16 (toliau – ir Išvada), pareiškėjai negali būti inkriminuojamas pareigybės aprašymo nuostatų pažeidimas, nes su pareigybės aprašymu pareiškėja pasirašytinai yra supažindinta tik 2021 m. birželio 8 d., todėl jo pažeidimas eliminuotinas. Mano, kad teisės normos, pareiškėjai inkriminuotos kaip pažeistos, yra bendrojo pobūdžio, jos įtvirtina principus ir bendras taisykles, kurių privalo laikytis kiekvienas pataisos pareigūnas, vykdydamas jam pavestas konkrečias funkcijas. Tik tuomet, jei atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta tvarka būtų konstatuota, jog vykdydama savo pareigybės aprašymo 5.10 p. nustatytą teisę atlikdama pavestas funkcijas naudotis registrų ir informacinių sistemų duomenimis tik teisės aktų nustatyta tvarka, pažeidė specialiąsias teisės normas, reglamentuojančias registrų ir informacinių sistemų naudojimosi procedūras, atsirastų pagrindas pareiškėjos tarnybinei atsakomybei kilti. Teigia, kad išanalizavus Išvadą, nesupranta, kodėl yra baudžiama, nes Išvadoje nėra nurodyta konkrečių specialiųjų registrų ir informacinių sistemų naudojimosi procedūras reglamentuojančių teisės normų, t. y. konkretaus teisės akto, jo straipsnio dalies ar punkto, kuriuos būtų pažeidusi.
2.3. Pareiškėjos teigimu, tarnybinis patikrinimas atliktas ir Išvada surašyta vienpusiškai, neobjektyviai ir nepagrįstai, nes nebuvo išsamiai analizuota tarnybinio nusižengimo sudėtis. Kadangi Išvadoje nenurodomi specialieji teisės aktai, nustatantys pareigą veikti konkrečiu tam tikru būdu, to pasėkoje yra baudžiama nesant vieno iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – tarnybinio nusižengimo objekto. Išvadoje nebuvo analizuojamas ir tinkamai nustatinėjamas kitas svarbus tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – pareiškėjos kaltė. Kiekvienu konkrečiu atveju kaltė turi būti nustatinėjama atskleidžiant jos turinį, turi būti nagrinėjamos konkrečios su tuo susijusios situacijos aplinkybės turi būti išanalizuojami intelektualinis ir valinis momentai, kurie atskleistų kaltės formą. Pareiškėjos kaltės klausimas nebuvo analizuojamas, buvo apsiribota tiesiog nurodant, kad pareiškėjos kaltė pasireiškė netiesioginės tyčios forma – pareiškėja sąmoningai atliko teisei priešingus veiksmus, t. y. turėjo suprasti, jog savo veiksmais pažeis principą „Būtina žinoti“ ir naudojimosi tarnybine informacine sistema tvarkas, tačiau nesiekė neigiamų padarinių atsiradimo.
2.4. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į tas aplinkybes, jog pareiškėja niekada iki tol nedirbo ir nebuvo apmokyta dirbti su sistema Duomenų sandėlis. Išvadoje konstatuotas teiginys, kad sąmoningai atliko teisei priešingus veiksmus yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir prieštaraujantis realiai egzistavusioms faktinėms aplinkybėms. Darbas su Duomenų sandėliu yra labai specifinis, nes ši sistema nepanaši į kitas sistemas ar duomenų bazes, su kuriomis teko dirbti. Pažymėjo, kad minėtieji prisijungimai byloje Nr. I(DS)-2-21 užfiksuoti 8 kartus šiomis datomis: 2021 m. kovo 29 d.16.04 val., 2021 m. kovo 22 d. 15.11 val., 2021 m. kovo 22 d. 15.08 val., 2021 m. kovo 22 d. 15.05 val., 2021 m. kovo 22 d. 15.04 val., 2021 m. kovo 22 d. 15.02 val., 2021 m. kovo 22 d. 14.19 val., 2021 m. kovo 22 d. 14.18 val. buvo atliekami kartu su tiesiogine vadove J. M., jai prisijungiant ir pirmą kartą parodant pareiškėjai, kaip dirbti su Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos Duomenų sandėlio (toliau – ir Duomenų sandėlis) sistema, nes viršininkei buvo žinoma, kad pareiškėja nėra apmokyta dirbti su šia sistema. Visus veiksmus, susijusius konkrečiai su pavesta užduotimi, atliko tik stebint viršininkei J. M., kuri aiškino žingsnis po žingsnio, ką reikia daryti, rodydama, kada ir kokią opciją paspausti, norint atlikti jos pavestą užduotį. 6 prisijungimai prie Duomenų sandėlio per mažiau nei valandą puikiai iliustruoja išdėstytas aplinkybes. Išvadoje minimoje Audito išvadoje nėra įvardinta, kokie dokumentai byloje buvo peržiūrėti, to pasėkoje nėra neginčytinai įrodyta, ar apskritai kažkokie dokumentai buvo peržiūrėti ir net neaišku, ar visą laiką buvo jungtasi prie to paties dokumento (pavesto susipažinti) patenkant į bylą, todėl sistema rodo bendro pobūdžio informaciją „Bylos peržiūra“. Tarnybinio patikrinimo metu į šias aplinkybes nebuvo gilinamasi, nes atsakymo i šį klausimą nėra. Be to, Išvadoje yra nurodyta, kad egzistuoja tam tikros saugumo spragos, susijusios su pačios sistemos Duomenų sandėlis saugumu ir techninėmis charakteristikomis. Tačiau nepaisant to, visa atsakomybė dėl Duomenų sandėlio saugos problemų nepagrįstai yra perkeliama tik pareiškėjai.
2.5. Teigia, kad laikėsi visų Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimų, o tuo pačiu ir principo „Būtina žinoti“ ir niekaip jo nepažeidė. Vykdydama pavestą užduotį, atliko reikiamus veiksmus ir net nesuvokė, kad dėl tuo metu jai nežinomų Duomenų sandėlio saugumo problemų, buvo nukreipta į kito skyriaus bylą, į kurią negalėjo būti nukreipta. Tačiau tai įvyko ne dėl pareiškėjos kaltės, o dėl Duomenų sandėlio saugumo problemos ir šią sistemą administruojančių subjektų negebėjimo užtikrinti saugomos informacijos saugumą.
2.6. Nenustatytas dar vienas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas - tarnybinio nusižengimo pasėkoje kilusios pasekmės. Atsakomybė dėl principo „Būtina žinoti“ laikymosi tenka įslaptinta informacija disponuojančiam asmeniui, administratoriui ar už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, privalo imtis mechaninių, programinių, procedūrinių ir elektroninių apsaugos priemonių, kad būtų užtikrinamas prieinamumas tik teisėtiems įslaptintos informacijos naudotojams ir šie asmenys galėtų susipažinti tik su ta informacijos dalimi, kuri būtina jų funkcijoms atlikti.
2.7. Mano, kad nesąmoningai atlikti veiksmai, sąlygoti Duomenų sandėlio saugumo spragų, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, todėl faktiškai padarytas pažeidimas atitinka Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 2 dalyje numatyto mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąvoką, yra formalus, todėl tarnybinės nuobaudos paskyrimas nėra proporcingas pažeidimo sunkumui. Tuo atveju, jeigu skundą išnagrinėjęs teismas manytų, kad visgi yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą, ji turėtų būti pati švelniausia ir teismas turėtų imtis diskrecijos teisės pareiškėjai paskirtą nuobaudą sušvelninti.
2.8. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į visas faktines bei teisines aplinkybes, komisija susidariusią situaciją vertino vienpusiškai, paviršutiniškai, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtinų elementų ir netinkamai kva1ifikavo pareiškėjos kaltę. Išvada yra visiškai neišsami, nepagrįsta, nėra suprantama, kokius teisės aktus pareiškėja pažeidė, kuo pasireiškė kaltė, kokias neigiamas pasekmes sukėlė veiksmai, todėl šių aplinkybių nebuvimas akivaizdžiai patvirtina Išvados neteisėtumą ir nepagrįstumą ir yra pagrindas teismui Išvadą peržiūrėti ir įvertinti paskirtosios nuobaudos teisėtumą bei adekvatumą.
2.9. Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad ginčas kilo dėl pareiškėjos neteisėto naudojimosi tarnybine sistema – Duomenų sandėliu, piktnaudžiaujant pareiškėjai suteiktomis Duomenų sandėlio III naudotojo lygio teisėmis (naudotojai, kuriems suteikiama teisė matyti ne tik savo, bet ir kitų to paties padalinio Duomenų sandėlio naudotojų bylas ir dokumentus),
atliekant nurodytomis datomis ir laikais veiksmus ,,Bylų peržiūra“, negavus šioje byloje tomis datomis jokios užduoties ar dokumento vykdymui. Duomenų sandėlio tvarkos aprašo I skyriaus 2 punkte nurodyta Duomenų sandėlio IV lygio naudotojo teisė (įstaigų vadovai, pavaduotojai ar jų įgalioti asmenys, kuriems pagal kompetenciją suteikiama teisė matyti jų įstaigos Duomenų sandėlio naudotojų dokumentus ir bylas) pareiškėjai nebuvo suteikta. Pareiškėja Komisijai pateiktuose paaiškinime nenurodė neteisėtų jungimųsi prie jai nepriskirtos bylos pagrindo.
3.1. Teigia, kad Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir apygardų teismų 2018 m. vasario 15 d. pasirašyto susitarimo Nr. 5-IL-1124 dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių sankcionavimo kriminalinės žvalgybos telekomunikaciniame tinkle pagrindu, Kalėjimų departamente įrengtos Kriminalinės žvalgybos telekomunikacinio tinklo kompiuterinės darbo vietos ir įdiegta Duomenų sandėlio sistema, kurioje kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojai automatizuotai rengia, tvarko ir saugo dokumentus, susijusius su pareiginių funkcijų atlikimu, sudaro, tvarko ar administruoja šių dokumentų bylas. Visi Duomenų sandėlio naudotojai pagal atliekamas funkcijas, turi jiems suteiktas atitinkamas teises tvarkyti ir peržiūrėti dokumentus. Duomenų sandėlio naudotojas, pateikęs jo tiesioginio vadovo patvirtintą prašymą suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje, gauna prisijungimus prie sistemos pagal suteiktus teisių lygius. Duomenų sandėlio naudotojus administruoja Lietuvos kriminalinės policijos biuras (toliau – LKPB).
3.2. Kreipdamasi dėl teisės suteikimo tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje pagal Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priedą, pareiškėja patvirtino, kad naudosis Duomenų sandėlio duomenimis tik tada ir tik tiek, kiek tai būtina numatytoms funkcijoms atlikti, nenaudos Duomenų sandėlio kitokiais nei savo pareigybinių funkcijų vykdymo tikslais gautai informacijai tvarkyti ir neatliks bet kokių kitų neteisėtų Duomenų sandėlio duomenų tvarkymo veiksmų. Pareiškėjai Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintas III naudotojo lygis (naudotojai, kuriems suteikiama teisė matyti ne tik savo, bet ir kitų to paties padalinio Duomenų sandėlio naudotojų bylas ir dokumentus). Iš audito ataskaitos nustatyta, kad pareiškėja vykdė Kriminalinės žvalgybos valdybos (toliau – ir KŽV) bylos Nr. 1(DS)-2-21 peržiūrą. Prieiga prie šios bylos pareiškėjai nebuvo suteikta. Audito ataskaitoje pareiškėjos, kaip Duomenų sandėlio naudotojos, veiksmas „Bylos peržiūra“ byloje Nr. 1(DS)-2-21 užfiksuotas 8 kartus. Byla Nr. 1(DS)-2-21 yra kito padalinio, t. y. KŽV byla. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde nurodo, kad neteisėtai nesijungė prie bylos Nr. 1(DS)-2-21 ir nesusipažino/ neperžiūrėjo byloje esančių dokumentų. Šis pareiškėjos teiginys prieštarauja LKPB pateiktai audito ataskaitai. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja atliko veiksmą ,,Bylos peržiūra“ byloje Nr. 1(DS)-2-21, kuri turėtų būti matoma ne III lygio, o IV lygio Duomenų sandėlio naudotojui. Be to, Pareiškėja, suprasdama, kad tai ne jos padalinio byla, vadovaujantis Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 11.2, 11.4 papunkčiais, turėjo pateikti informaciją apie pastebėtus Duomenų sandėlio įrangos gedimus Duomenų sandėlio administratoriui (tarnybinio patikrinimo metu Duomenų sandėlio sistemos naudotojų administratoriai apie tai informuoti).
3.3. Pagal detalius audito duomenis, gautus iš LKPB, pareiškėja 2021 m. kovo 22 d. 15.04 val., ir 2021 m. kovo 22 d. 15.06 val. byloje Nr. 1(DS)- 2-21 vykdė veiksmus „Dokumento peržiūra“, t. y. peržiūrėjo paaiškinime minimą dokumentą Nr. 1(DS)G-876-RN, gautą per Užduotis iš J. M., todėl 2021 m. kovo 22 d. 15.04 val. laiku pareiškėjos atliktas veiksmas ,,Bylos peržiūra“ Komisijos nevertintas kaip bylos peržiūra be pagrindo. Kitomis datomis ir laikais pareiškėjos atlikti veiksmai ,,Bylos peržiūra“ byloje Nr. 1(DS)-2-21 nesusiję su gautu nurodytu dokumentu, todėl atlikti neturint tam pagrindo, nesilaikant principo ,,Būtina žinoti“. Tokiais veiksmais, kai neturint jokio teisėto pagrindo Duomenų sandėlyje buvo peržiūrima byla, pareiškėja taip pat sudarė riziką šioje informacinėje sistemoje saugomos itin jautrios, įslaptintos informacijos galimai sklaidai. Komisija, gavusi pareiškėjos 2021 m. birželio 23 d. Tarnybinį pranešimą dėl informacijos pateikimo Nr. LV-3235, lygino duomenis su LKPB pateiktais audito duomenimis pagal kuriuos ir nustatyta, kad pareiškėja neteisėtai jungėsi prie KŽV atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 1(DS)-2-21 ir atliko šioje byloje veiksmus ,,Bylos peržiūra“, neturėdama pavedimo.
3.7. Pareiškėja su Duomenų sandėliu dirbo, vadinasi, mokėjo su juo dirbti, o kilus klausimų dėl sistemos naudojimo, kiekvienas darbuotojas gali kreiptis pagalbos į atsakingus asmenis, savo vadovą. Nemokėjimas atlikti tam tikro veiksmo Duomenų sandėlyje nėra argumentas neteisėtų veiksmų atlikimui. Pareiškėja skunde nurodo, kad prie Duomenų sandėlio jungėsi kartu su pareiškėjos tiesiogine vadove, jai prisijungiant ir pirmą kartą parodant, kaip pareiškėjai dirbti su Duomenų sandėliu. Kalėjimų departamentui nesuprantama, kodėl šį paaiškinimą pareiškėja nurodo teisminėje stadijoje, nes Kalėjimų departamentui teiktuose paaiškinimuose tarnybinio patikrinimo metu tokia informacija nenurodyta.
3.8. Akcentavo, kad Duomenų sandėlis veikia tokiu principu – darbuotojui ateina užduotis, paspaudžiama nuoroda, kuri nukreipia į darbuotojui pavestą užduotį. Į darbuotojui nepavestas užduotis ir bylas sistema nenukreipia, prie šių bylų reikia jungtis atskirai vartotojo aktyviais veiksmais. Atitinkami Kalėjimų departamento darbuotojai, turintys tam suteiktas teises, yra tik Duomenų sandėlio naudotojai. Kalėjimų departamentas Duomenų sandėlio neadministruoja. Pareiškėja, žinodama, kad gali jungtis tik prie jai priskirtos informacijos, sąmoningai jungėsi prie KŽV bylos duomenų. Nors sistema pareiškėjai leido prisijungti prie jai nepriskirtos bylos, tai nėra pagrindas ir pasiteisinimas, kodėl pareiškėja žiūrėjo jai nepriskirtą bylą. Šie jungimaisi buvo tęstiniai. Tai nebuvo vienetinis netyčinis prisijungimas. Tarnybinio patikrinimo metu Duomenų sandėlio sistemos naudotojų administratoriai apie tai informuoti.
Atsiliepimas
3.9. Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 30 d. įsakymo Nr.P-246, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas), teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad įvertinus gautus KŽV tvarkomų bylų Nr. 1(DS)-24-20, Nr. 1(DS)-3-20, Nr. 1(DS)-19-20, Nr. 1(DS)-2-21 audito rezultatus, KŽV viršininkas Kalėjimų departamento direktoriui pateikė 2021 m. gegužės 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. 1(DS)G-1476RN „Dėl Duomenų sandėlio audito“ dėl Kalėjimų departamento IS pareigūnų atliktų bylų peržiūrų pagrįstumo ir teisėtumo. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyti galimai neteisėti pareiškėjos prisijungimai prie KŽV Duomenų sandėlyje administruojamos bylos.
7. Pareiškėja 2021 m. gegužės 27 d. paaiškinime Nr. LV-2748 Komisijai teigė, kad jai Duomenų sandėlyje suteiktos III lygio naudotojo teisės, todėl jai buvo suteikta prieiga ne tik prie savo, bet ir prie kitų to paties padalinio Duomenų sandėlio naudotojų bylų ir dokumentų. Pažymėjo, kad anksčiau nedirbo su Duomenų sandėlio sistema, nes tai nebuvo reikalinga atlikti jos kasdienes darbines funkcijas. Jungdamasi prie Duomenų sandėlyje esančių bylų, vykdė Imuniteto skyriaus metines užduotis talpinant gautą informaciją iš asmenų, visi prisijungimai buvo vykdomi kompetencijos ribose, griežtai tarnybinėms funkcijoms vykdyti.
12. Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu paskirta tarnybine nuobauda, skunde teismui argumentuoja, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į visas faktines bei teisines aplinkybes, komisija susidariusią situaciją vertino vienpusiškai, paviršutiniškai, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtinų elementų ir netinkamai kva1ifikavo pareiškėjos kaltę. Išvada yra neišsami, nepagrįsta, nėra suprantama, kokius teisės aktus pareiškėja pažeidė, kuo pasireiškė kaltė, kokias neigiamas pasekmes sukėlė veiksmai.
13. Atsakovas su pareiškėjos skundo argumentais nesutinka, argumentuodamas, kad Komisija tinkamai atliko tarnybinį patikrinimą, surinko visus nusižengimo faktą ir pareiškėjos kaltę patvirtinančius įrodymus, nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus.
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).
15. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 1 d.), kurio 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalį, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinių nuobaudų rūšys įtvirtintos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje, viena kurių gali būti papeikimas (2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai inkriminuoti Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228, 6.1 papunkčio, pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-227, 5.10 papunkčio, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtinto principo ,,Būtina žinoti“, šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad įslaptinta informacija patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“, Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priede įtvirtintų nuostatų reikalavimų nesilaikymas ir pažeidimas.
16.1. Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte reglamentuojama, kad vienas iš pagrindinių vidaus tarnybos principų yra bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, o pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnų tarnybinės etikos principus nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai.
16.2. Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.
16.3. Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228, 6.1 papunktyje nustatyta, kad veikla bausmių vykdymo sistemoje grindžiama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatytais pagrindiniais vidaus tarnybos principais (įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo, tarnybinio pavaldumo), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytais pagrindiniais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais (atsakomybės, atvirumo, efektyvumo, kūrybingumo, lankstumo, lojalumo valstybei, nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir nešališkumo, padorumo, pagarbos žmogui ir valstybei, politinio neutralumo, profesionalumo, teisingumo, viešumo ir skaidrumo) bei šiais toliau pateikiamais darbuotojui keliamais papildomais reikalavimais, iš kurių vienas yra sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas.
16.4. Imuniteto skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-227, 5.10 papunktyje viena iš pareigūnui nustatytų funkcijų yra ta, kad igyvendindamas skyriui nustatytas funkcijas, naudojasi informacinėmis sistemomis ir registrais tik teisės aktų nustatyta tvarka.
16.5. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įslaptinta informacija turi būti patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Principas „Būtina žinoti“ reiškia, kad įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, gali būti patikėta tik asmenims, turintiems atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija, o įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija.
16.6. Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priede (Prašymas suteikti teisę tvarkyti duomenis duomenų sandėlyje) įtvirtintos nuostatos, pagal kurias pateikdamas šį prašymą pareigūnas patvirtina, kad naudos Duomenų sandėlį tik tada ir tik tiek, kiek tai būtina numatytoms funkcijoms atlikti (1 punktas); nenaudos Duomenų sandėlio kitokiais nei savo pareigybinių funkcijų vykdymo tikslais gautai informacijai tvarkyti (5 punktas); neatliks bet kokių kitų neteisėtų Duomenų sandėlio duomenų tvarkymo veiksmų (8 punktas); Duomenų sandėlyje kuriami dokumentai sudaro tarnybos paslaptį ir darbo su Duomenų sandėliu pažeidimai yra prilyginami darbo su įslaptintos informacijos tvarkymo pažeidimais (11 punktas).
17. LVAT, nagrinėdamas administracines bylas dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra nurodęs, kad vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT a. b. Nr. A556-27/2010; Nr. A5-60/2005; Nr. A4-678/2004), taip pat būtina nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2010 11-29 sprendimas a. b. Nr. A525-1457/2010; 2008-12-01 sprendimas a. b. Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008-05-29 nutartis a. b. Nr. A442-845/2008; 2008-02-21 sprendimas a. b. Nr. A261-242/2008).
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja tarnybą bausmių vykdymo sistemoje pradėjo 2020 m. rugsėjo 23 d. ir eina Kalėjimų departamento IS vyresniosios tyrėjos pareigas. Pareiškėjai suteikta teisė tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje III naudotojo lygiu, t. y. pareiškėja priskirta prie naudotojų, kuriems suteikiama teisė matyti ne tik savo, bet ir kitų to paties padalinio Duomenų sandėlio naudotojų bylas ir dokumentus. Pareiškėjai Tarnybinėje išvadoje ir Įsakyme nurodytų teisės aktų nuostatų nesilaikymas ir pažeidimas inkriminuotas atsakovui laikant, kad pareiškėja vykdė Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos bylos Nr. 1(DS)-2-21 peržiūrą, kai prieiga prie šios bylos pareiškėjai nebuvo suteikta. Pareiškėjos veiksmas „Bylos peržiūra“ byloje Nr. 1(DS)-2-21 užfiksuotas 8 kartus šiomis datomis: 2021-03-29 16:04, 2021-03-22 15:11, 2021-03-22 15:08, 2021-03-22 15:05, 2021-03-22 15:04, 2021-03-22 15:02, 2021-03-22 14:19, 2021-03-22 14:18.
19. Pareiškėja tarnybiniais pranešimais, be kita ko, Komisiją informavo, kad Duomenų sandėlyje 2021 m. kovo 29 d. patalpino šiuos tarnybinius pranešimus 2021-03-29/1(DS)-1066-RN, 2021-03-29/1(DS)-1064-RN, 2021-03-29/1(DS)-1062-RN. Taip pat 2021 m. kovo 19 d. Duomenų sandėlyje iš vadovės J. M. gavo užduotį susipažinti su dokumentu 2021-03-16/(DS)G-876-RN, o paspaudus paminėto dokumento nuorodą, matomas dokumento turinys ir informacija, kad šis dokumentas yra aplanke 1(DS)-2-21, t. y. byla, prie kurios prieiga pareiškėjai nebuvo suteikta. Bylos medžiagos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjos veiksmas „Bylos peržiūra“ byloje Nr. 1(DS)-2-21, kuri yra kito padalinio byla, galėjo būti sąlygotas Duomenų sandėlio saugos problemų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodyta, kad „byla Nr. 1(DS)-2-21, prie kurios pagal gautus audito ataskaitos rezultatus jungėsi pareiškėja, yra kito padalinio, t. y. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos bylos. Tikėtina, kad tai įvyko dėl Duomenų sandėlio saugos problemų, apie kurias Duomenų sandėlio administratoriai informacijos nepateikė (tarnybinio patikrinimo metu Duomenų sandėlio sistemos naudotojų administratoriai apie tai informuoti, saugos problema išspręsta)“; „pareiškėja atliko veiksmą ,,Bylos peržiūra“ byloje Nr. 1(DS)-2-21, kuri turėtų būti matoma ne III lygio, o IV lygio Duomenų sandėlio naudotojui (tikėtina, kad tai įvyko dėl Duomenų sandėlio saugos problemų)“. Taigi, nors tarnybinio patikrinimo išvadoje iš esmės konstatuota, kad kito padalinio bylos peržiūra galėjo būti sąlygota Duomenų sandėlio saugos problemų, tačiau atsakomybė buvo perkelta būtent pareiškėjai.
20. Bylos kontekste svarbu akcentuoti, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. 18-8284, įvertindamas Tarnybinio patikrinimo išvadą, pažymėjo, kad principas „Būtina žinoti“ būtent įpareigoja su šia informacija supažindinantį asmenį įsitikinti, ar adresatui ši informacija gali būti patikėta, tai sprendžia būtent informaciją perduodantis subjektas, o ne asmuo, kuriam ta informacija perduodama yra įpareigojamas svarstyti, ar su konkrečia, jam perduodama informacija (prie kurios suteikta prieiga) jam suteikta teisė susipažinti. Tai yra, visų pirma, atsakomybė dėl šio principo laikymosi tenka įslaptinta informacija disponuojančiam asmeniui, administratoriui ar už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui, kuris, vadovaujantis VTPĮ nuostatomis, privalo imtis mechaninių, programinių, procedūrinių ir elektroninių apsaugos priemonių, kad būtų užtikrinamas prieinamumas tik teisėtiems įslaptintos informacijos naudotojams ir šie asmenys galėtų susipažinti tik su ta informacijos dalimi, kuri būtina jų funkcijoms atlikti. Gautoje išvadoje pateikti vertinimai, kad tarnybiniai pažeidimai galėjo būti įvykdyti ir dėl Duomenų sandėlio buvusių saugos problemų, galimai identifikuoja ir duomenų administratoriaus veiksmus, kuriais galėjo būti pažeistas principas „Būtina žinoti“.
21. Teismas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytos ir įvertintos visos ginčo situacijai svarbios faktinės aplinkybės, nėra įvardinta, kokius konkrečius dokumentus byloje pareiškėja peržiūrėjo, ar visus kartus jungėsi prie jai pavesto susipažinti dokumento, patenkant į bylą, su kuria neturėjo teisės susipažinti. Be to, atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja tarnybą bausmių vykdymo sistemoje pradėjo neseniai (2020 m. rugsėjo 23 d.), kad niekada iki tol nedirbo ir nebuvo apmokyta dirbti su sistema Duomenų sandėlis. Komisija šių aplinkybių nevertino. Tai, kad pareiškėja Duomenų sandėlio sistema nemokėjo naudotis, patvirtina skunde teismui dėstomos aplinkybės, jog prisijungimai buvo atliekami kartu su tiesiogine vadove J. M., jai prisijungiant ir pirmą kartą parodant pareiškėjai, kaip dirbti su sistema Duomenų sandėlis, kuri aiškino žingsnis po žingsnio, ką reikia daryti, rodydama, kada ir kokią opciją paspausti, norint atlikti jos pavestą užduotį. 6 prisijungimai 2021 m. kovo 22 d. buvo atlikti kelių minučių intervalu per mažiau nei valandą. Teismas tokius pareiškėjos skundo argumentus laiko logiškais ir jais netikėti byloje nustatytų aplinkybių kontekste neturi pagrindo.
22. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kada buvo pašalintos Duomenų sandėlio saugos problemos, todėl teismas kritiškai vertina Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėstomus argumentus, kad pareiškėja 2021 m. kovo 22 d. tik 15.04 val. ir 15.06 val. byloje Nr. 1(DS)- 2-21 vykdė veiksmus „Dokumento peržiūra“, t. y. peržiūrėjo paaiškinime minimą dokumentą Nr. 1(DS)G-876-RN, gautą per Užduotis iš J. M., todėl 2021 m. kovo 22 d. 15.04 val. laiku pareiškėjos atliktas veiksmas „Bylos peržiūra“ Komisijos nevertinamas kaip bylos peržiūra be pagrindo. Nesant duomenų apie Duomenų sandėlio saugos problemų pašalinimo laiką, teismas negali sutikti su tokia atsakovo pozicija, nes, kaip minėta anksčiau, paspaudus dokumento 2021-03-16/(DS)G-876-RN, su kuriuo pareiškėja gavo užduotį susipažinti, nuorodą matomas dokumento turinys ir informacija, kad šis dokumentas yra aplanke 1(DS)-2-21. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad pareiškėja nevykdė jai pavestą užduotį ir dėl saugumo problemų nebuvo nukreipta į aplanką 1(DS)-2-21 ir kitu atsakovo nustatytu laiku 2021 m. kovo 22 d. Tokios pačios pozicijos teismas laikosi ir dėl 2021 m. kovo 29 d. nustatyto prisijungimo prie Duomenų sandėlio, kai vykdydama tarnybines funkcijas, pareiškėja jame patalpino atitinkamus tarnybinius pranešimus.
23. LVAT formuojamoje teisminėje praktikoje yra pažymėjęs, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai; esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai; taip pat visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas pareigūno pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., 2011-11-14 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2011-04-12 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-683/2011; ir kt.).
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į tai, kad visi neaiškumai, Duomenų sandėlio saugos problemos negali būti aiškinami pareiškėjos nenaudai, teismas nesutinka su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjos atlikti veiksmai laikytini neteisėtu naudojimusi tarnybine informacine sistema (Duomenų sandėliu), piktnaudžiaujant suteiktomis Duomenų sandėlio III lygio naudotojo teisėmis, nurodytais laikais ir datomis atliekant byloje 1(DS)-2-21 veiksmus „Bylų peržiūra“. Taigi pareiškėjos veiksmuose Išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimo nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovas neįrodė pareiškėjos neteisėtų veiksmų atlikimo, pareiškėjos kaltės, dėl ko jai negalėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė ir paskirta tarnybinė nuobauda. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas, todėl yra pagrindas jį tenkinti ir panaikinti ginčijamą 2021 m. liepos 30 d. atsakovo Įsakymą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
25. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos M. V.-P. skundą patenkinti.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. P-246 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. V.-P.“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.