- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-27
- Bylos Nr.
- e2A-1557-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08324-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- M. Š., D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos filialas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14858-959/2022 pagal pareiškėjų D. Š. ir M. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai D. Š. ir M. Š. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo palikti pareiškėjams santuokines pavardes ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis); bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino: nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); paliko santuokines pavardes Š., Š.; patvirtino pareiškėjų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis:
pareiškėjai susitarė, jog jų nepilnamečių dukrų M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), L. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėja; pareiškėjas dukroms teikia po 250 Eur periodinėmis išmokomis išlaikymą kiekvienai dukrai mokant kas mėnesį iki 15 einamojo mėnesio dienos iki vaikų pilnametystės arba, nors ir sulauks pilnametystės, tačiau kol mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnės negu 24 metų; išlaikymo sumos pervedamos į pareiškėjos banko sąskaitą, kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, pareiškėja paskiriama vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; pareiškėjas įsipareigoja vaikams kiekvienais metais papildomai sumokėti po 100 Eur mokyklinėms prekėms įsigyti ir šias lėšas pervesti į pareiškėjos banko sąskaitą iki rugpjūčio 15 dienos; atsiradus papildomoms išlaidoms dėl daiktų pirkimo ir pan., vaikų poreikių tenkinimui, kurios viršija vienkartinę 100 Eur sumą vienam vaikui, išlaidas pareiškėjai sumoka lygiomis dalimis; kilus poreikiui nenumatytoms būtinosioms paslaugoms (pvz. vaikų psichologo konsultacijoms), paslaugos kainą pareiškėjai sumoka lygiomis dalimis; pareiškėjai vienas iš kito sau išlaikymo nereikalauja;
nustatė tokią bendravimo su vaikais tvarką: pareiškėjas su dukromis bendrauja kas antrą savaitgalį, dukras pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžina dukras į jų gyvenamą vietą sekmadienį 18.00 val.; pareiškėjas turi teisę nevaržomai ir neribotai bendrauti su dukromis ryšio priemonėmis („Skype“, „Viber“ ir pan.); pareiškėjas turi teisę su dukromis bendrauti prieš 2 darbo dienas suderinęs konkretų jo su dukromis bendravimo laiką; pareiškėjo bendravimas su dukromis vyksta tik joms sutikus dėl bendravimo ir esant visiškai blaiviam (0.00 promilių);
santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą pasidalino taip:
pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise atiteko: nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); automobilis „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini);
pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise atiteko: automobilis Audi A4 WW Audi S4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės;
pareiškėjai susitarė vienas kitam piniginių kompensacijų už sutuoktiniui tenkančią didesnę santuokinio turto vertę nemokėti; patvirtino, kad vienas kitam pretenzijų dėl santuokinio turto padalijimo ir piniginių kompensacijų nemokėjimo neturi ir ateityje tokių pretenzijų nereikš;
pareiškėjai patvirtino, kad namų apyvokos daiktus yra pasidalinę ir pretenzijų dėl jų vienas kitam neturi;
pareiškėjai susitarė, kad piniginės lėšos, esančios bankuose ar grynais pinigais po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno pareiškėjo asmeninė nuosavybė;
prievolės kreditoriui Luminor Bank AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2017 m. vasario 19 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-98, lieka solidariomis pareiškėjų prievolėmis; pareiškėjai tarpusavyje susitarė, kad nutraukus santuoką prievolę kreditoriui vykdys asmeniškai tik pareiškėja.
3. Teismas nustatė, kad nuo pareiškėjų santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, abu sutuoktiniai yra veiksnūs, todėl sprendė, kad pareiškėjų santuoka faktiškai yra iširusi ir nebegali būti išsaugota.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia nė vieno sutuoktinio teisių ar teisėtų interesų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. pareiškėjas nebuvo informuotas ir nežinojo nei apie teisminį bylos dėl santuokos nutraukimo procesą, nei apie priimtą teismo sprendimą, juolab nei prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepasirašė, todėl jos turinys neatitinka pareiškėjo tikrosios valios. Teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas be pareiškėjo valios priteistas vienos pareiškėjos nuosavybėn, už tai pareiškėjui nenumačius kompensacijos, be to, Sutartyje pateikta nekilnojamojo turto vertė neatitinka realios rinkos kainos. Tokios Sutarties sąlygos pažeidžia viešąją tvarką, sutuoktinių bendro turto lygių dalių ir geros moralės principus;
1.2. Sutartimi priteistas materialinio išlaikymo vaikams dydis neatitinka pareiškėjo turtinės padėties, be to, Sutarties nuostatos, įtvirtinančios pareiškėjo prievolę, kilus poreikiui atlyginti nenumatytas išlaikymo vaikams išlaidas, yra sąlyginės, tad tokias sąlygas patvirtinęs teismo sprendimas prieštarauja civilinio proceso normoms;
1.3. Teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka: Sutarties nuostatos dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, materialinio išlaikymo prievolės dydžio nustatymo ir papildomų išlaidų vaikams atlyginimo akivaizdžiai vienašališkai naudingos tik pareiškėjai, pažeidžia pareiškėjo interesus, todėl teismas turėjo rengti žodinį bylos nagrinėjimo procesą ir teismo posėdyje išklausyti abi šalis.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja D. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. pareiškėjų santuokos nutraukimo procesas, sąlygotas apelianto piktnaudžiavimo alkoholiu, trunka nuo 2021 m. vasaros: dar 2021 m. rugpjūčio mėnesį apeliantui asmeniškai įteiktas pareiškėjos pasiūlymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu bei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurios turinys yra analogiškas skundžiamo teismo sprendimu patvirtintos Sutarties nuostatoms. Apeliantui nesutikus pasirašyti procesinių dokumentų, pareiškėja inicijavo santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės teisminį procesą, ieškiniu reiškė tokius pačius kaip ir nagrinėjamoje byloje su bendro turto padalijimu ir išlaikymo vaikams teikimu susijusius reikalavimus, tad šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog nei apie santuokos nutraukimo teisminį procesą, nei apie Sutarties turinio sąlygas jis nieko nežinojo. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas du kartus raštiškai patvirtino, kad Sutarties sąlygos atitinka jo valią;
2.2. Pareiškėja viena mokėjo būsto kredito įmokas, be to, pagal Sutarties sąlygas įsipareigojo ir toliau asmeniškai vykdyti kreditinę prievolę bankui, tad įvertinus aplinkybes, kad grąžintino kredito likutis sudaro ženklią sumą, o gyvenamasis namas nėra visiškai įrengtas, reikalinga renovacija, Sutarties sąlygos apelianto interesų nepažeidžia;
2.3. Kvestionuodamas teismo sprendimo dalį dėl vaikams priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis teikimo ir papildomų išlaidų atlyginimo, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad priteisto dydžio išlaikymas neatitinka jo turtinės padėties ar vaikų poreikių. Apeliantas yra darbingas, sveikas, vykdo individualią veiklą, turi nuolatines pajamas, tačiau jas naudoja ne šeimos gerbūviui, o išimtinai savo poreikių, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu, tenkinimui. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį, kuris, be kita ko, atitinka ir kasacinio teismo šios kategorijos bylose formuojamą praktiką. Sutarties nuostata dėl papildomų išlaidų, esant poreikiui, atlyginimo yra aiški ir konkreti, apeliantas nenurodė, kokiu būdu ši sąlyga pažeidžia jo interesus;
2.4. Poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo: prašymą dėl santuokos nutraukimo teikė abu pareiškėjai, Sutarties nuostatos atitiko abiejų šalių valią, apeliantas raštiškai pirmosios instancijos teismui patvirtino savo sutikimą ir neprieštaravimą Sutarties sąlygoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis iš valstybės registrų, susijusius su pareiškėjų turto po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo padalijimu ir verte; fotonuotraukas, apelianto nuomone, patvirtinančias gyvenamojo namo visišką įrengimą; taip pat informaciją iš Kauno apylinkės teismo ir Nacionalinės teismų administracijos dėl apelianto Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo paskyros administravimo.
10. Pareiškėja su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis, susijusius su santuokos nutraukimo proceso inicijavimu, taip pat fotonuotraukas ir kitą informaciją, pareiškėjos nuomone, pagrindžiančią apelianto priklausomybę nuo alkoholio.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, sprendžia, kad pateikti įrodymai yra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui ir faktiniam aplinkybių nustatymui, jie susiję su apeliacinio skundo dalyku, todėl šalių pateiktus įrodymus priima.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra neteisėtas, nes: 1) sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka apelianto tikrosios valios, iš esmės pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes yra išimtinai naudinga tik pareiškėjai, jis elektroniniu parašu nepasirašė nei prašymo nutraukti santuoką, nei Sutarties; 2) teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesudarė galimybių išklausyti apelianto, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su dalijamo turto verte, neanalizavo priežasčių, lėmusių nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nesprendė klausimo dėl piniginės kompensacijos už pareiškėjai atitenkančią didesnę bendro turto dalį priteisimo, nustatė neproporcingo dydžio materialinio išlaikymo vaikams mokėjimą, priėmė sąlyginį sprendimą dalyje dėl papildomų išlaidų vaikams atlyginimo.
14. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis). Sutardami, kad santuoka iširo, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai privalo pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; priešingu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.
15. Apeliantas nurodo, kad teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės pažeidžia jo teises, apriboja jo turtinius interesus, nes visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas – priteistas vienai pareiškėjai: teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su dalijamo turto verte, neanalizavo priežasčių, suponavusių nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nesprendė klausimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo, be to, nustatė neproporcingo dydžio materialinio išlaikymo vaikams mokėjimą, priėmė sąlyginį sprendimą dalyje dėl papildomų išlaidų vaikams atlyginimo.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).
17. Nagrinėjamos bylos duomenimis, pareiškėjų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų pasirašyta ir teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise atiteko gyvenamasis namas ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė „VW GOLF“, o apeliantui – transporto priemonė Audi A4 WW Audi S4. Kaip matyti iš Sutarties turinio, visas nekilnojamasis turtas, priklausęs pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atiteko pareiškėjai, apeliantui nepaskiriant jokios kompensacijos. Tokia sutartis neatitiko sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turėjo įvertinti šios sutarties teisėtumą ir identifikuoti, dėl kokių priežasčių bendroji jungtinė nuosavybė dalijama nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis.
18. Civilinėje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtų atlikęs priežasčių, dėl kurių buvo nuspręsta nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo, analizę. Teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendime nurodyta, kad sutartis atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai bei nepažeidžia nė vieno sutuoktinio teisių ar teisėtų interesų, todėl tvirtintina. Tačiau teismas nenurodė jokių argumentų, motyvų, lėmusių tokią išvadą, nors, kaip minėta, pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį, tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Apeliacinės instancijos vertinimu, tokiu atveju, kai teismui pateikiama tvirtinti sutartis, kuria sutariama iš esmės visą santuokoje įgytą turtą paskirti vienam sutuoktiniui, kitam neskiriant jokios kompensacijos, teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosios teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
19. Minėta, kad pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių visas nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise paskirtas pareiškėjai, tuo tarpu apeliantui kompensacija nenustatyta. Be to, apeliantas ginčija Sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto vertę, teikdamas įrodymus, jog gyvenamasis namas yra visiškai įrengtas, tad jo reali rinkos vertė yra gerokai didesnė ir neatitinka Sutartyje nurodytosios. Pareiškėja šiuos apelianto argumentus paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl kilus ginčui dėl klausimų, kurie yra aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos.
20. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog ji sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiėmė vienasmenišką pareigą grąžinti būsto kredito likutį bankui, šią prievolę kreditoriui iki šiol ir vykdė viena, apeliantas kredito įmokų nemokėjo, negali būti pripažįstama teisėtu pagrindu visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą paskirti jai vienai. Pažymėtina, kad pareiškėjai yra solidariai atsakingi kredito įstaigai, todėl galima situacija, kad pareiškėjai nustatytais terminais nevykdant kreditinės prievolės, bankas pareikš reikalavimą apeliantui, kuris yra įsipareigojęs pagal sudarytą kredito sutartį kaip solidarusis skolininkas. Taigi, apeliantas turės pareigą mokėti bankui pagal kredito sutartį, nors visas nekilnojamasis santuokinis turtas yra paskirtas vienai pareiškėjai. Teismo vertinimu, tokia situacija ir atitinkamai sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria visas nekilnojamasis santuokinis turtas perduodamas vieno sutuoktinio nuosavybėn, o skola bankui lieka solidariomis sutuoktinių prievolėmis, pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53 punktas, 623-691; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Apeliantas nesutinka su priteisto išlaikymo vaikams dydžiu, nurodo, jog jis neatitinka pareiškėjo turtinės padėties, be to, sutarties nuostatos, įtvirtinančios pareiškėjo prievolę, kilus poreikiui atlyginti nenumatytas išlaikymo vaikams išlaidas, yra sąlyginės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant pareiškėjo prieštaravimui ir dėl šios sąlygos, būtina suteikti galimybę šalims nuspręsti dėl tokio išlaikymo, kurio dydis būtų proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai.
22. Apeliantas taip pat nurodo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties jis jokia forma nepasirašė, Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – VEP) posistemiu niekada nėra naudojęsis.
23. Kaip matyti iš civilinę bylą sudarančios medžiagos, pareiškėjos atstovė per LITEKO VEP posistemio paskyrą Kauno apylinkės teismui 2022 m. birželio 8 d. pateikė 2022 m. gegužės 30 d. pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurie pasirašyti abiejų pareiškėjų kvalifikuotais elektroniniais parašais. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 4 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją M. Š. pateikti teismui rašytinį patvirtinimą, jog jis supranta ir sutinka, kad pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas yra nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo jo nenaudai ir jam nenumatyta jokia kompensacija už sutuoktinei atitenkančią didesnę bendro turto dalį; pagal sutartį vaikams mokamo išlaikymo per mėnesį bendra suma yra 750 Eur. Apeliantas 2022 m. liepos 7 d. pateikė teismui kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą 2022 m. liepos 5 d. patvirtinimą (byloje tos pačios dienos data pateikti du analogiško turinio patvirtinimai), kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių visiškai atitinka jo valią. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius, gavęs Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį dėl galimai nusikalstamos veikos požymių, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavęs, kad nėra pakankamai objektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų apeliacinio skundo teiginius, jog teismui pateiktų procesinių dokumentų apeliantas nepasirašė, byloje nepateikta.
24. Vis tik apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors apelianto teiginiai, jog jis procesinių dokumentų nepasirašė ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu niekada nesinaudojo, nepatvirtinti objektyviais įrodymais, tačiau tai leidžia abejoti jo valios tikrumu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas sutarties sąlygas, kurios aiškiai neatitinka įstatymų reikalavimų bei pažeidžia vieno iš sutuoktinių (apelianto) turtinius interesus.
25. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.53 straipsnyje įtvirtintas ir kitas nutartyje aptartas materialinės teisės normas, neįvykdė įstatymo nustatytos funkcijos užtikrinti, kad teismo sprendimu tvirtinama sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktų teisėtumo reikalavimus, nepažeistų vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 330 straipsnis).
26. Nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turėtų bendru sutarimu patikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio sąlygas, o nesant tokio sutarimo, spręstina, ar tokia sutartis gali būti apskritai patvirtinta, ar šalys klausimą dėl santuokos nutraukimo turi spręsti ginčo teisenos tvarka.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.