Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties, kuria paliktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 22NT-376724995-15 nepakeistas ir V. Č. skundas netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados pareigūno G. K. 2015-09-09 nutarimu Nr. 22NT-376724995-15 atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, konstatuojant, kad A. Č. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d., požymių.

Teismas taip pat netinkamai vertino administracinėn atsakomybėn trauktino asmens A. Č. parodymus, nes nevertino jos parodymų skirtinguose procesuose, neįvertino, kad duodama parodymus ji siekia išvengti atsakomybės. Teismas be pagrindo rėmėsi ir policijos nuovados tyrėjo nutarime nurodytomis išvadomis, kad įvykio vaizdo įrašas patvirtina, jog prieš nepilnametį J. Č. nebuvo panaudota prievarta. Skunde pažymima, kad vaizdo įrašas administracinio teisės pažeidimo medžiagoje policijos nuovados specialisto pagal procesinių normų reikalavimus nebuvo tirtas (byloje nėra apžiūros protokolo, tarnybinio pranešimo ar kito procesinio dokumento, kad vaizdo įrašas būtų peržiūrėtas ar kitaip ištirtas). Po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantui pavyko gauti vienos vaizdo kameros fiksuotą įvykio vaizdo įrašą, todėl pateikia jį kartu su apeliaciniu skundu. Šiame vaizdo įraše (59 min. 16 sek.) matosi, kaip A. Č., vaikui sutikus su ja eiti prie automobilio, (kaip V. Č. buvo nurodžiusi - pasižiūrėti parkavimo laiko), atsivedusi jį prie automobilio, staiga ėmė traukti vaiką už dešinės rankos link automobilio, kas sąlygojo tai, kad priešindamasis vaikas pasiduodamas priešinga kryptimi tiesė kairę ranką (kas matyti iš už medžio prie A. Č. pilkos spalvos Ford Focus automobilio priekio). Šis įvykio vaizdo įrašas turėtų būti ištirtas ir įvertintas prieš tai apklausus nepilnametį J. Č..

Skunde nurodoma ir tai, kad įvykio metu klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės nebuvo išspręstas, todėl A. Č. veiksmai be prievartos panaudojimo prieš vaiką, t. y. be veikos, numatytos ATPK str. 181 str. 1 d., padarymo, turėjo būti vertinami ir pagal ATPK 181³ str. 1 d., 188 str., tačiau šiuo klausimu nei nutarimą priėmęs policijos nuovados specialistas, nei nutartį priėmęs teismas nepasisakė. Be to, V. Č. teigimu, administracinės nuobaudos skyrimo terminas turėtų būti pratęstas vieneriems metams.

V. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principą. 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvams arba teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto naudojimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp sutuoktinių A. Č. ir V. Č. vyksta skyrybų procesas. Sutuoktiniai augina mažametį sūnų J. Č., gim. (duomenys neskelbtini). 2015-08-25 V. Č. kartu su sūnumi atvyko į Šeimos santykių institutą, kuriame sutiko A. Č.. Tuomet visi trise nuėjo į kavinę pavalgyti. Po kiek laiko A. Č. su sūnumi išvažiavo. V. Č. teigimu, vaikas buvo jėga įsodintas į motinos automobilį, kadangi verkė, buvo išsigandęs. A. Č. aiškinimu, ji sūnaus atžvilgiu jokios prievartos nenaudojo, sūnus į automobilį lipo savo noru, vyras ją kaltina nebūtais dalykais. Šiems prieštaravimams tarp sutuoktinių pašalinti, buvo prašoma atlikti mažamečio J. Č. apklausą, tačiau apylinkės teismas nusprendė, jog tokio pobūdžio apklausa nebus tikslinga. Vaikui yra tik šešeri metai, todėl jis dar pilnai nesuvoktų savo procesinės padėties, t. y. nesuprastų, kad duoda parodymus prieš savo šeimos narį – motiną. Be to, šiuo metu vaikas gyvena su tėvu, t. y. asmeniu, suinteresuotu, jog sutuoktinė atsakytų administracine tvarka, ir tai gali turėti įtakos vaiko objektyvių parodymų davimui. Aukštesnės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nuo analizuojamo įvykio (2015-08-25) šiuo metu jau yra praėję daugiau nei pusmetis, t. y. pakankamai ilgas laiko tarpas, o tai taip pat turi reikšmės įvykio detaliam, nuosekliam prisiminimui. V. Č. skunde nepagrįstai teigia, jog mažametis šioje situacijoje yra ne liudytojas, tačiau nukentėjusysis. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikui po incidento, kai jis, nepranešus tėvui, išvyko kartu su motina, nebuvo nustatyta nei psichologinių, nei kitokių trauminių pasekmių. Su mažamečiu iš karto po įvykio bendravo Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Z. E., kuriai berniukas aiškino, jog nori gyventi su abiem tėvais, apie tai, jog motina jo atžvilgiu būtų naudojusi jėgą, smurtą, netinkamai elgtųsi, neužsiminta. Tai, jog vaikas nėra patyręs smurto iš motinos pusės, patvirtino ir Šeimos santykių instituto psichologė E. K.. Ji teigė, kad bendraujant su berniuku, šis elgėsi drąsiai ir jokių užuominų apie motinos netinkamą elgesį vaikas nepateikė. Be to, psichologė, nors ir negalėjo kategoriškai atsakyti, kokią įtaką vaiko asmenybei turėtų jo dalyvavimas teismo procese, tačiau pažymėjo, kad jam tai nebūtų lengva. Detalesniam išsiaiškinimui reikėtų vaiko psichologinės ekspertizės, o tai aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai keltų vaikui papildomą stresą ir išgyvenimus. Todėl nesutiktina su V. Č. teiginiu, jog apylinkės teismo teiginys apie apklausos teisme neigiamą įtaką vaiko psichologinei būsenai paremtas vien prielaidomis. Pažymėtina, kad vaikas dėl savo ypatingos padėties – priklausomybės nuo suaugusių žmonių – yra itin pažeidžiamas, todėl kilus konfliktui tarp sutuoktinių, vaikas negali tapti įrankiu savo tiesos įrodinėjimui, jei nėra surinkta duomenų, kad vaikas įvykio metu galėjo patirti kokių nors nepatogumų, netinkamo elgesio apraiškų ir pan.

Kadangi, jau minėta tyrimui reikšmingo įrašo nėra galimybės peržiūrėti, todėl V. Č. pateikė apygardos teismui kitą vaizdo įrašą, kuriame, apelianto teigimu, matosi, kaip A. Č., atsivedusi vaiką prie automobilio, staiga ėmė traukti jį už dešinės rankos prie automobilio. V. Č. manymu, pateiktas įrašas įrodo, kad vaikas priešinosi, nenorėjo važiuoti su motina. Šiam aiškinimui aukštesnės instancijos teismas nepritaria. Pateiktas vaizdo įrašas nėra informatyvus ir negali būti pripažintas įrodymu, nes jame tik iš tolo matosi su vaiku einanti moteris. Tačiau, ar tai būtent A. Č. ir mažametis J. Č. nėra galimybės identifikuoti, kadangi minėtų piliečių veidų nesimato, be to, matomumą užstoja augantis medis. Net jei pateiktame įraše nufilmuoti ir šie asmenys, vis dėlto, jokių smurto prieš vaiką veiksmų teismas neužfiksavo. Mažas vaikas yra judrus, be to, jis dar per mažas jog galėtų identifikuoti motinos automobilį, todėl ši vaiką vedėsi paėmusi už rankos, tačiau jokių ženklų, kad vaikas bandytų ištrūkti iš motinos rankos, bandytų bėgti ar pan., nėra.

Apeliantas skundžiasi ir dėl to, jog teismas nevertino A. Č. galimų pažeidimų pagal ATPK 181³ str. 1 d. (neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika) ir 188 str. (savavaldžiavimas). Tačiau šių pažeidimų sudėties nėra prasmės analizuoti, kadangi nenustatyta, jog A. Č. būtų veikusi priešingai vaiko interesams. 2015-08-25 kompetentingų institucijų sprendimais tėvų bendravimo su vaiku tvarka dar nebuvo nustatyta, todėl A. Č., pasiilgusi mažamečio vaiko ir nusprendusi jį išsivežti apie tai nepranešusi sutuoktiniui, kaip šeimos narė elgėsi neatsakingai, tačiau teisine prasme nepažeidė jokių imperatyvų.

Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad tėvų valdžia nebuvo panaudota priešingai mažamečio vaiko interesams, todėl tęsti administracinio teisės pažeidimo teiseną nėra pagrindo. Administracinė atsakomybė visų pirma yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas, taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju A. Č., parsiveždama namo sūnų, kuris nėra išreiškęs noro su motina negyventi, su ja nebendrauti ar pan., nepažeidė įstatymų imperatyvų, todėl apylinkės teismo 2016-02-12 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.