- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-19
- Bylos Nr.
- I2-2800-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00911-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Jolitos Rasiukevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. T. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, ir Komisija) 2020 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. KS-30 „Dėl A. T.“.
Nurodo, kad VTEK sprendimu pripažino, kad ji, dirbdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. liepos 8 d. atstovaudama (duomenys neskelbtini) bendruomenei (toliau – ir Bendruomenė), šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenės 2006 m. gegužės 15 d. sprendimu ji buvo išrinkta (duomenys neskelbtini) bendruomenės tarybos pirmininke, ką ir yra nurodžiusi Privačių interesų deklaracijoje. Pasak pareiškėjos, Įstatymas nedraudžia dalyvauti visuomeninės organizacijos (asociacijos) veikloje, tačiau nustato pareigą tarnybinėje veikloje atsižvelgti į tokio dalyvavimo visuomeninės organizacijos veikloje faktą, o aplinkybės, susijusios su narystės asociacijoje įgyvendinimu, neturi būti deklaruojamos. Be to, pagal Įstatymą narystė asociacijose visais atvejais turi būti deklaruojama, tad šiuo atveju pareiškėja apie tai, kad yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės tarybos pirmininkė, yra nurodžiusi 2012 m. rugsėjo 28 d. pateiktoje Privačių interesų deklaracijoje; todėl mano, kad nėra pažeidusi VPIDVTĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pareiškėja nesutinka su VTEK sprendimu, kadangi, eidama Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas, nėra priėmusi jokių sprendimų, kurie būtų susiję su (duomenys neskelbtini) bendruomene ir galėję lemti interesų konflikto atsiradimą, taip pat nedalyvavo tokių sprendimų priėmime. Pažymi, kad konkrečiu atveju neatstovavo jokioms privačioms grupėms ar asmenims, kaip draudžia Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos. Mano, kad VTEK formaliai vertino susiklosčiusią situaciją, neatsižvelgdama ir į tai, kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) bendruomenės, t. y. viešojo juridinio asmens, pirmininkė, veikė kaip atstovė pagal įstatymą, remdamasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Atkreipia dėmesį, kad pagal (duomenys neskelbtini) bendruomenės įstatus Vietos veiklos grupė (toliau – ir VVG) nėra valstybės ar savivaldybės institucija, o yra ribotos civilinės atsakomybės viešas juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, privačių interesų deklaracija turi būti pildoma tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios sudarytų prielaidą interesų konfliktui kilti, o konkrečiu atveju prielaida pareiškėjos interesų konfliktui kilti buvo jos narystė bei pareigos asociacijoje ir būtent ši aplinkybė turėjo būti deklaruota privačių interesų deklaracijoje; nurodo, kad narystę ir pareigas asociacijoje pareiškėja buvo nurodžiusi dar 2005 m. gruodžio 3 d. ir papildomai jos deklaruoti nebeturėjo. Be to, pareiškėja pažymi, kad Įstatyme nustatyta, jog interesų konflikto kilimo atveju asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, turėtų nusišalinti, o ne deklaruoti kilusį interesų konfliktą; tad, kadangi Įstatymas nereikalauja deklaruoti tokios aplinkybės, mano, kad VTEK reikalavimas deklaruoti tokią aplinkybę yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Komisija pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai sieja Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus atstovavimo apribojimus su kitais Įstatymo straipsniais ir juose reglamentuotomis pareigomis bei draudimais. Atlikto tyrimo metu VTEK nevertino pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus bei vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti; jos elgesys buvo vertinamas tik Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste, pagal kurias asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jis veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Apribojimo išimtis konkrečiu atveju gali nustatyti atitinkamos institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, o toks sprendimas apie išimties taikymą turi būti viešai paskelbtas. Atsakovė nurodo, kad šių nuostatų pažeidimui konstatuoti nėra reikšminga, ar priimtas galutinis sprendimas atitiko atstovaujamojo lūkesčius, pakanka nustatyti tik paties atstovavimo faktą. Todėl šiuo atveju pareiškėjos elgesį vertinant tik Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste, aplinkybės, nurodytos pareiškėjos skunde, neturi reikšmės vertinant jos elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, draudžiančioms valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybės institucijose; vertinant, ar asmuo nesilaikė atstovavimo ribojimo nuostatos, tereikia nustatyti atstovavimo faktą. Nurodo, kad pareiškėjos teiginys, esą VTEK sprendimu reikalauja, kad ji „deklaruotų jau kilusį interesų konfliktą“, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėjo, kad sprendime konstatuota, jog pareiškėja, teikdama prašymus asociacijos vardu savo darbovietei bei neturėdama tam vadovo leidimo dėl atstovavimo, nesilaikė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, o aplinkybė, kad pareigos asociacijoje buvo deklaruotos, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos kreiptis į savo vadovą dėl išimties taikymo. Nurodo, kad pareiškėjos argumentai, esą jai išimtis taikoma automatiškai, nes ji veikė kaip asociacijos atstovė pagal įstatymą, yra nepagrįsti, kadangi asociacijos interesų atstovavimas šiuo atveju nelaikytinas atstovavimu pagal įstatymą; atstovas pagal įstatymą yra nepilnamečio arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčio savarankiškai pasinaudoti savo teisėmis ar ginti savo interesų teisės aktų nustatytais būdais asmens atstovas, veikiantis tokio atstovaujamojo asmens naudai (tėvai, globėjai, rūpintojai), t. y. toks atstovavimas siejamas išimtinai su fizinių asmenų atstovavimu. Atsakovė pažymi, kad pagal Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punktą asmuo laikomas šiurkščiai pažeidusiu šio įstatymo nuostatas, jeigu šio įstatymo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą. Administracija pateikė VTEK 2019 m. kovo 13 d. išvadą, kurioje konstatuojama, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpareigojančias valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis pateikti privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos. VTEK mano, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, ir, nors pareiškėjai leidimas atstovauti asociacijai Administracijos direktoriaus įsakymu buvo suteiktas 2019 m. liepos 31 d., tačiau dar iki šio leidimo atstovauti suteikimo nustatyti du atvejai, kai pareiškėja asociacijos vardu kreipėsi į savo darbovietę dėl paramos ir lėšų skyrimo asociacijai, t. y. 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. liepos 8 d. Tad daro išvada, kad pareiškėja, neturėdama leidimo atstovauti, atstovavo asociacijos interesams Administracijoje, kurioje eina valstybės tarnautojo pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. KS-30 „Dėl A. T.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. T. nuo 2018 m. gruodžio 3 d. eina Administracijos (duomenys neskelbtini), t. y. karjeros valstybės tarnautojo, pareigas. Taip pat pareiškėja nuo 2006 m. gegužės 15 d. yra išrinkta (duomenys neskelbtini) bendruomenės tarybos pirmininke.
Pareiškėja, kaip asociacijos (duomenys neskelbtini) bendruomenės atstovė, 2018 m. gruodžio 19 d. pasirašė Administracijai teiktą paraišką dėl paramos 2019 m. pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės kultūros, sporto, jaunimo ir bendruomenės veiklos aktyvinimo programos priemonę „Kūno kultūros ir sporto populiarinimas, sporto ir jaunimo organizacijų, asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimas“; prašymo Administracijoje gavimo data – 2018 m. gruodžio 19 d., registracijos Nr. (19.5)-R1-4889.
Taip pat pareiškėja, kaip asociacijos (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkė, 2019 m. liepos 31 d. pasirašė prašymą Administracijos direktoriui, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenė partnerio teisėmis dalyvauja projekte „(duomenys neskelbtini) šventės organizavimas, siekiant puoselėti regiono savitumą ir tradicijas“ pagal VVG vietos plėtros strategiją su asociacija „(duomenys neskelbtini)“, pagal priemonę „Kultūros savitumo išsaugojimas, tradicijų tęstinumas“, bei prašė skirti lėšų prisidedant prie projekto įgyvendinimo; prašymo Administracijoje gavimo data – 2019 m. liepos 31 d., registracijos Nr. 7.22 R1-3511.
6. VTEK 2019 m. spalio 18 d. išsiuntė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriui raštą Nr. S-3713-(1.5) „Dėl pavedimo atlikti tyrimą“, kuriame Komisija nusprendė pavesti Administracijai įvertinti A. T. elgesio atitiktį ir aiškiai bei konkrečiai konstatuoti, ar ji pažeidė (nepažeidė) Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies bei 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.
7. Administracijos direktorius 2019 m. spalio 22 d. priėmė įsakymą Nr. A3-701 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“, kurio pagrindu buvo sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Tyrimo komisija) dėl Administracijos (duomenys neskelbtini) A. T. veiksmų teisėtumo.
8. Administracija 2019 m. spalio 22 d. pranešimu Nr. (8.25)-AR4-1818 „Apie tarnybinį nusižengimą“ informavo pareiškėją, kad yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl jos galimo tarnybinio nusižengimo. Nurodyta, kad 2019 m. spalio 18 d. Administracijoje buvo gautas VTEK raštas Nr. S-3713-(1.5) „Dėl pavedimo atlikti tyrimą“, kuriame nurodyta, kad VTEK 2019 m. spalio 16 d. posėdyje susipažino su gautu pranešimu dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. Pažymėjo, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėja padarė pažeidimą, numatytą Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 7 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A2-324 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojos pareigybių aprašymo patvirtinimo“ patvirtintos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 4.2 papunktyje. Pareiškėja buvo informuota, jog gali pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos.
Su šiuo pranešimu pareiškėja pasirašytinai buvo supažindinta 2019 m. spalio 22 d.
9. Pareiškėja 2019 m. spalio 28 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose, visų pirma, nurodė, jog atstovauja asociacijai „(duomenys neskelbtini) bendruomenė“. Pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenės veiklos stiprinimo 2017-2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ ji pateikė paraišką Administracijai ir finansavimo sutartį pasirašė 2019 m. rugpjūčio 29 d., o 2019 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė „Kūno kultūros ir sporto populiarinimas, sporto ir jaunimo organizacijų, asociacijų, religinių bendruomenių ir bendruomenių rėmimas“ finansavimo sutartį, turėdama leidimą atstovauti Bendruomenei. Pažymėjo, kad pareiškėja nėra asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ narė, o (duomenys neskelbtini) bendruomenių asociacijos tarybos narė yra (duomenys neskelbtini) bendruomenė, kurios pirmininkė yra pareiškėja. Be to, šie duomenys nurodyti Privačių interesų deklaracijoje. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos Nevyriausybinių organizacijų taryba nebuvo nė karto susirinkusi ir nėra priėmusi nė vieno sprendimo; ši taryba sudaryta 2016 m. gruodžio 1 d. dvejų metų laikotarpiui.
10. Tyrimo komisija, atlikusi tyrimą ir įvertinusi surinktus duomenis, 2019 m. lapkričio 8 d. surašė išvadą Nr. (8.25)-AR4-1995 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) A. T. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje nustatė, kad į Administracijos (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės pareigas A. T. priimta 2008 m. lapkričio 12 d., o 2018 m. gruodžio 3 d. perkelta į Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas. IDIS sistemoje privačių interesų deklaracijas A. T. pateikė 2019 m. vasario 1 d., 2019 m. vasario 26 d., 2019 m. kovo 28 d. ir 2019 m. spalio 16 d. A. T. yra karjeros valstybės tarnautoja, laikytina subjektu, todėl Įstatymo nuostatos jai taikomos tiesiogiai ir visa apimtimi. Tyrimo komisija nurodė, kad neturi duomenų, jog A. T. būtų bandžiusi paveikti Administracijos priimtus sprendimus, taip pat duomenų, kurie leistų pagrįstai tvirtinti apie tiesioginį, akivaizdų ir aiškiai išreikštą A. T. asmeninį suinteresuotumą, egzistavusį jai pateikiant paraišką Administracijai ir pasirašant finansavimo sutartį 2019 m. rugpjūčio 29 d. bei iš Administracijos pasirašant finansavimo sutartį 2019 m. rugpjūčio 19 d., jau turint Administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 31 d. įsakymu išduotą oficialų leidimą atstovauti Bendruomenei; todėl darė išvada, kad A. T. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, o, priešingai, jų laikėsi. Taip pat Tyrimo komisija nenustatė, kad A. T. būtų siekusi tyčia nuslėpti faktus, kurie privalo būti pateikti deklaracijoje, t. y. ji yra Bendruomenės pirmininkė, tai yra nurodžiusi Privačių interesų deklaracijoje. VVG taip pat yra asociacija ir nepriklauso jokiai valstybės ar savivaldybės institucijai, o šioje asociacijoje pareiškėja atstovauja Nevyriausybinių organizacijų sektorių. Šį faktą ji taip pat deklaravusi Privačių interesų deklaracijoje. Išvadoje pasisakyta, kad A. T., eidama Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas ir būdama Bendruomenės pirmininkė, nepriėmė jokių sprendimų ir nedalyvavo jų priėmime, kurie būtų susiję su jos, kaip (duomenys neskelbtini), pareigomis ar galėję lemti interesų konfliktų atsiradimą. Taip pat Tyrimo komisija nenustatė, kad A. T. turėjo galimybę daryti įtaką sprendimų parengimui, priėmimui ar vykdė pavedimus, kurie būtų susiję su jos privačiais interesais, pasinaudojant savo tarnybine padėtimi. Šiuo atveju pareiškėja neatstovauja jokioms privačioms grupėms ar asmenims taip, kaip tai draudžia Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pažymėjo, kad A. T. veikia kaip atstovas pagal įstatymą, kadangi ji yra asociacijos, t. y. viešojo juridinio asmens, pirmininkė, yra vienasmenis asociacijos valdymo organas. Tyrimo komisija konstatavo, kad VVG nėra valstybės ar savivaldybės institucija, o yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Taigi, atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, Tyrimo komisija siūlė Administracijos direktoriui pripažinti, kad A. T. nepažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų, taip pat VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punkto nuostatų ir tarnybinio nusižengimo nepadarė.
11. VTEK 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. S-4185-(1.5) „Informacija apie pradėtą tyrimą“ informavo pareiškėją ir Administraciją, kad Komisija nusprendė pripažinti, jog Išvadoje pateiktas pareiškėjos elgesio vertinimas, kiek jis susijęs su privačių interesų deklaravimu, atitinka Įstatymo nuostatas, t. y. jog nebuvo pažeistos Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tačiau taip pat Komisija nusprendė pripažinti, kad pareiškėjos elgesio vertinimas, kiek jis susijęs su atstovavimo apribojimais, neatitinka Įstatymo nuostatų bei pradėti savarankišką tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Pažymėjo, kad iš Išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, jog dar iki jai suteikto leidimo atstovauti pareiškėja galimai atstovavo Bendruomenės interesams Administracijoje, t. y. teikė paraiškas, prašymus, kurių pagrindu buvo pasirašytos 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. finansavimo sutartys. Komisija nurodė, kad pareiškėja turi iki 2019 m. gruodžio 10 d. raštu pateikti nurodytų aplinkybių paaiškinimą, taip pat pateikti kitą tyrimui reikšmingą informaciją, o Administracija – pateikti paraiškų ir prašymų, taip pat minėtų finansavimo sutarčių kopijas.
Rezoliucinė dalis
12. Komisija, atlikusi savarankišką tyrimą, 2020 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą Nr. KS-30 „Dėl A. T.“, kuriuo nusprendė:
Taigi, pagal administracinių teismų praktiką draudimas valstybės tarnautojams atstovauti privačioms grupėms ir asmenims valstybės ir savivaldybės institucijose nesiejamas su konkrečiu interesų konfliktu ar sprendimų priėmimu, turtiniu suinteresuotumu ir kt. Tai reiškia, kad minėto įstatymo pažeidimui užtenka konstatuoti valstybės tarnautojo tik paties atstovavimo faktą.
15. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad, minėta, pareiškėja, kaip (duomenys neskelbtini) bendruomenės atstovė (vadovė), 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. liepos 8 d. kreipėsi į savo darbovietę – Administraciją, su atitinkamomis paraiškomis dėl paramos ir lėšų skyrimo įgyvendinamam projektui. Tad neabejotina, kad pareiškėja atstovavo (duomenys neskelbtini) bendruomenės interesams Administracijoje, kurioje ji ėjo ir šiuo metu eina valstybės tarnautojos pareigas.
16.1. Byloje nustatyta, kad Administracijos direktorius 2019 m. liepos 31 d. priėmė įsakymą Nr. A3-516 „Dėl leidimo atstovauti“, kuriuo Administracijos (duomenys neskelbtini) A. T. teisės aktų nustatyta tvarka leista atstovauti asociacijai „Pakuonio krašto bendruomenė“ klausimais, nesusijusiais su tiesioginių pareigų atlikimu, iki 2019 m. gruodžio 31 d. Taigi, pareiškėjai leidimas atstovauti minėtą asociaciją suteiktas 2019 m. liepos 31 d., t. y. jau po to, kai buvo atlikti pareiškėjos ginčijami veiksmai - 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. liepos 8 d. Tai reiškia, kad aptariamu laikotarpiu pareiškėja Bendruomenei atstovavo neturėdama oficialaus leidimo tą daryti. Tad minėta išimtis nagrinėjamu atveju pareiškėjai negali būti taikoma.
16.2. Pareiškėja skunde teigia, kad atsakovė neatsižvelgė į tai, jog ji būdama asociacijos, (duomenys neskelbtini) bendruomenės – viešojo juridinio asmens pirmininke, veikė kaip atstovas pagal įstatymą; tai reiškia, kad pareiškėja siekdama pateisinti atstovavimą remiasi būtent viena iš Įstatymo išimčių, kai draudimas atstovauti netaikomas, jeigu veikiama kaip įstatyminis atstovas. Atsakovė su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka, teigia, kad atstovas pagal įstatymą yra nepilnamečio arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčio savarankiškai pasinaudoti savo teisėmis ar ginti savo interesų teisės aktų nustatytais būdais asmens atstovas, veikiantis tokio atstovaujamojo asmens naudai (tėvai, globėjai, rūpintojai), t. y. toks atstovavimas siejamas išimtinai tik su fizinių asmenų atstovavimu.
Vertinant Įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos formuluotės „negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jis veikia kaip atstovas pagal įstatymą“ turinį, visų pirma, pasakytina, kad įstatymų leidėjas nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje labai aiškiai sureguliavo, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas netaikomas, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikia kaip fizinio asmens atstovas pagal įstatymą (vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatyta tvarka teismo paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas) (1 punktas). Pasižiūrėjus, kokia buvo įstatymų leidėjo valia keisti minėtą nuostatą dėl atstovo pagal įstatymą, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nesiekė kitaip sureguliuoti esamus santykius dėl „atstovavimo pagal įstatymą“, t. y. susiaurinant jos veikimo apimtį, tačiau jis siekė patikslinti ir sukonkretinti tikrąjį įstatymų leidėjo ketinimą dėl subjektų rato, kurių interesams valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys negali atstovauti valstybės ar savivaldybių institucijose (tai aiškiai matyti iš 2019 m. birželio 27 d. Įstatymo Nr. XIII-2274 aiškinamojo rašto). Tuo pačiu tai leidžia padaryti išvadą ir dėl paties įstatymų leidėjo tikrosios valios, kuri buvo įtvirtinta Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. išimtis dėl draudimo atstovauti turi būti taikoma, jeigu atstovaujama pagal įstatymą tik fiziniam asmeniui (nepilnamečiui ir pan.).
Antra, jeigu minėta nuostata „dėl atstovavimo pagal įstatymą“ butų aiškinama kitaip, t. y. išimtis taikoma ir tiems valstybės tarnautojams, kurie atstovauja juridiniams asmenis, kuriuose užima vadovo pareigas, būtų iškreiptas paties teisinio reguliavimo tikslas ir logika; būtų sudaromos prielaidos asmenims piktnaudžiauti teise. Būtų nelogiška teigti, kad juridinio asmens vardu atstovaujančio vadovo, kuris yra ir valstybės tarnautojas, galimybės patekti į interesų konfliktą yra mažesnės negu juridiniam asmeniui atstovaujančio valstybės tarnautojo kitais pagrindais, pvz., pagal pavedimą ir pan. Tokiais atvejais valstybės tarnautojai lengvai galėtų išvengti atsakomybės, juos tiesiog privačiose įmonėse paskiriant vadovais (pirmininkais ir pan.).
Trečia, LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. sprendime, administracinėje byloje Nr. A-261-2959/2012, iš esmės sprendė analogiškoje situacijoje kaip ir pareiškėja buvusio valstybės tarnautojo galimą Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies pažeidimą; minėtoje byloje pareiškėjas taip pat atstovavo asociaciją, t. y. viešąjį juridinį asmenį, veikė kaip jos pirmininkas, tačiau vis tiek buvo pripažinta, kad jis padarė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą. Iš to galima daryti išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nelaikė, kad Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta formuluotė „atstovavimas pagal įstatymą“ apima ir juridinio asmens vardu veikiančius vadovus (pirmininkus ir pan.).
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje minimas atstovavimas pagal įstatymą siejamas išimtinai tik su atitinkamų fizinių asmenų atstovavimu ir nesiejamas su vadovų atstovavimu juridiniams asmenims. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai negali būti taikoma ir antra Įstatymo 12 straipsnyje nurodyta atstovavimo draudimo išimtis.
17. Pareiškėja teigia, kad ji neatstovavo jokioms privačioms grupėms ar asmenims, taip kaip draudžia Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos; pasak pareiškėjos VTEK visiškai formaliai ir šabloniškai taikė minėto įstatymo nuostatas.
Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Pirmiausia, Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. gruodžio 31 d., minima formuluotė „negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose“ turi būti aiškinama sistemiškai su Įstatymo 20 straipsnio redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. gruodžio 31 d., minima formuluote „negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims“. Tai reiškia, kad Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reguliavimas iš esmės apima visus fizinius ir juridinius asmenis, nepriklausomai nuo jų veikimo formos, tame tarpe ir viešuosius juridinius asmenis – nagrinėjamu atveju visuomeninę organizaciją (duomenys neskelbtini) bendruomenę. Antra, tokią išvadą iš esmės pagrindžia ir vėlesnis Įstatymo atitinkamų nuostatų koregavimas dėl įstatymų leidėjo tikrosios valios patikslinimo ir sukonkretinimo (tai matyti iš atitinkamų Įstatymo nuostatų (12 straipsnio) pakeitimo ir šio sprendimo 16.2 dalyje antroje pastraipoje nurodyto įstatymo aiškinamojo rašto). Trečia, šiame sprendimo punkte padarytas išvadas iš esmės patvirtina ir jau minėtas LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas, administracinėje byloje Nr. A-261-2959/2012; šioje byloje iš esmės buvo sprendžiama analogiška situacija, pareiškėjas taip pat atstovavo asociaciją, t. y. viešąjį juridinį asmenį, tačiau vis tiek buvo pripažinta, kad jis padarė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą. Iš to galima daryti išvada, kad LVAT laikė, jog Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta formuluotė „negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose“ apima ir viešuosius juridinius asmenis, tame tarpe asociacijas.
Apibendrinant konstatuotina, kad Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis apima ir draudimą valstybės tarnautojui atstovauti asociacijas; tačiau pareiškėja šio draudimo nepaisė, tad pažeidė Įstatymo nuostatas.
18. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad pareiškėjos elgesį vertinant tik Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad Įstatymo nuostatos, įpareigojančios vengti interesų konflikto, o šiam kilus nusišalinti, nebuvo pažeistos, ar kad aplinkybė apie einamas pareigas Bendruomenėje buvo deklaruota privačių interesų deklaracijoje, visiškai neturi jokios reikšmės vertinant pareiškėjos elgesio atitiktį Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms, draudžiančioms valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui atstovauti privačioms grupėms ar asmenims (įskaitant asociacijas) ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose. Vertinant, ar asmuo nesilaikė minėtos atstovavimo ribojimo nuostatos, pažeidimo faktui konstatuoti tereikia nustatyti tik patį atstovavimo faktą, kas šioje byloje neabejotinai ir buvo padaryta.
19. Pagal Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punktą asmuo laikomas šiukščiai pažeidusiu šio įstatymo nuostatas, jeigu šio įstatymo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą.
Byloje nustatyta, kad VTEK 2019 m. kovo 20 d. posėdyje vertino Administracijos pateiktą 2019 m. kovo 13 d. išvadą Nr. (8.25)AR4-134, kurioje nurodyta, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 3 d. buvo paskirta į Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas, tačiau šių duomenų nedeklaravo; šie duomenys buvo deklaruoti tik 2019 m. vasario 26 d. Konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpareigojančias valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis pateikti privačių interesų deklaraciją per 30 kalendorinių dienų nuo jų paskyrimo į pareigas dienos; VTEK nusprendė, kad toks pareiškėjos elgesio vertinimas atitinka Įstatymo nuostatas.
Taigi, pareiškėja jau 2019 m. kovo 20 d. buvo pripažinta pažeidusi Įstatymo nuostatas.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad pareiškėja šioje byloje konstatuotą Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies pažeidimą - 2019 m. liepos 8 d. atstovaudama Bendruomenę, padarė pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią pareiškėja buvo pripažinta pažeidusi Įstatymą (2019 m. kovo 20 d.), VTEK, vadovaudamasi Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punktu, visiškai pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog pareiškėja šiurkščiai pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.
21. Pažymėtina, kad pareiškėja teismui pateiktame skunde neginčija VTEK atlikto tyrimo procedūrų ir konkrečių šios procedūros pažeidimų nenurodo. Teisėjų kolegija taip pat esminių procedūrinių pažeidimų nenustatė.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėja pagrįstai ginčijamu VTEK sprendimu pripažinta šiurkščiai pažeidusia Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose; tad, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Komisija tinkamai vertino aplinkybes bei taikė Įstatymo normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos A. T. skundą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo panaikinimo atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.