- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- 1S-1337-319/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-1-00220-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. (V. K.) skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) teistas 2014 m. vasario 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, taikant BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinus trečdaliu nustatyta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių. 2014 m. birželio 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis 2014 m. sausio 14 d. ir 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis subendrintos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams keturiems mėnesiams. Bausmės pradžia: 2013 m. rugsėjo 12 d. Bausmės pabaiga: 2017 m. rugsėjo 5 d.Komisijos 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. K..Nuteistasis V. K. skunde prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nuteistasis teigia, kad jis atliko tris ketvirtadalius paskirtos bausmės ir liko visai nedidelė dalis, tik 10 mėnesių, pataisos namuose jis mokėsi, lankė įvairias socialinės reabilitacijos programas, dirbo, tačiau dėl sveikatos darbo teko atsisakyti, 5 kartus skatintas. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi senyvo amžiaus ligotą mamą, kuriai reikia pagalbos ir būdamas laisvėje jis padės, laisvėje turi galimybę įsidarbinti, turi užsibrėžęs tikslus sukurti šeimą , auginti vaikus ir gyventi sąžiningai. Nurodo, kad Komisija stebėjo jo teigiamus elgesio pokyčius, todėl padarė išvadą, kad jog yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo V. K. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 69. Kaip matyti iš pirmojo V. K. vertinimo, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo 78, kuris vėliau sumažėjo iki 62, vėliau vėl pakilo iki 69, o paskutinio vertinimo rezultatas yra 64. Tokie pokyčiai negali leisti spręsti apie nuoseklią ir pakankamą jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo vietoje jis penkis kartus skatintas už gerą elgesį, Vidaus tvarkos taisykles nuteistasis buvo pažeidęs tik kartą. Tačiau po kelių paskatinimų, jau atlikus pakankamai bausmės, sekė itin grubus pažeidimas, kas rodo, jog jo elgesys nebuvo nuosekliai ir tendencingai nukreiptas teigiama linkme. Pažymėtina ir tai, kad paskutinio svarstymo metu jis dar turėjo galiojančią nuobaudą, dėl ko ir nebuvo teiktas dėl lygtinio paleidimo taikymo. Aptartos aplinkybės kelia abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant kriminogeninius veiksnius ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant kriminogeninius veiksnius kelia ir jo asmenybės ypatumai, nuostatos, mąstymas. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis apibūdinamas kaip paaukštintos savivertės asmuo, pakartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį tos problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Problemų sprendime yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, vertindamas aplinką bei kitus žmones, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir pernelyg greitai daryti išvadas.Sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose. Nelaikytina teisės normų pažeidimu nuteistojo elgesio ir gyvenimo būdo iki bausmės atlikimo įvertintinas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ankstesni teistumai bei padarytų nusikalstamų veikų sunkumas nėra vertinamas svarstant lygtinio paleidimo galimybę, tačiau šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę, kuri taip pat turi būti įvertinta svarstant šį klausimą, todėl tai, jog V. K. jau ne kartą buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, kad lygtinis paleidimas kartą nuteistajam jau buvo taikytas ir jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo – buvo pasiųstas atlikti neatliktos bausmės dalies, suponuoja pareigą teismui nuteistojo asmenybę bei jo daromą pažangą vertinti itin kruopščiai.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo V. K. skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo V. K. skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. K. (V. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.