Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)“, plovėjas, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas 2010 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 3 dalį – 6 mėnesiams laisvės apribojimu, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. 2022 m. balandžio 19 d., apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) iki pastato, pažymėto Nr. 11, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei – 1,51 promilių neblaivumas, t.y. alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0383, patikros sertifikato Nr. 1487744, nustatytas – 2,04 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir labai gailisi dėl įvykio, su draugu išgėrė po keturias skardines alaus ir važiavo su automobiliu į namus. Blogai vertina savo poelgį.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2022 m. balandžio 19 d. patruliuodamas, apie 14.40 val. kartu su vyriausiąja patrule S. P., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. (duomenys neskelbtini) prie pastato, pažymėto numeriu 11, pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį. Sustabdžius automobilį ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, A. K., tikrinant dokumentus, nuo vairuotojo jautėsi sklindantis stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai. Paklausus, ar jis yra vartojęs alkoholį, jis atsakė, kad taip. Patikrinus alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ ARFM – 0383 A. K. blaivumą, pirmu tikrinimu 15.12 val. jam buvo nustatytas – 2,08 promilės girtumo laipsnis. Antru tikrinimu 15.28 val. nustatytas – 2.04 promilės girtumas. Vairuotojas buvo sulaikytas, apie įvykį pranešta VPK budėtojui, įvykio vietoje laukė, kol atvyks NVRS darbuotojai (b. l. 46-49).

Iš 2022 m. balandžio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. D. tarnybinio pranešimo, dėl KET pažeidimo matyti, kad 2022 m. balandžio 19 d., apie 14:40 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis ,,Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Įvykio vietoje, ties adresu (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei patikrinus automobilio vairuotojo A. K., blaivumą alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 ARYE-0383, pirmuoju tikrinimu 15.12 val. pastarajam buvo nustatytas – 2,08 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 15.28 val. nustatytas – 2,04 promilių neblaivumas (b. l. 9).

Iš 2022 m. balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuota įvykio vieta adresu, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas automobilis ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su vienu užvedimo raktu. Fotografuota, sudaryta foto lentelė. Atlikus įvykio vietos bei automobilio apžiūrą, automobilis ,,Audi A4“, valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini), nuvežtas saugoti į UAB "Augenas" aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaunas. (b.l. 14-33, 38-41).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. balandžio 19 d. tikrinimo prietaisu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM 0383, patikros Nr. 1487744, pirmu tikrinimu 15.12 val. A. K. nustatytas – 2,08 promilių neblaivumas, antru tikrinimų 15.28 val. nustatytas – 2,04 promilių neblaivumas (b. l. 34-36).

Iš VĮ ,,Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. K. (b. l. 37, 42).

Iš VŠĮ ,,Emprekis“ informacija apie tai, kad vidutinė transporto priemonės kaina su PVM Lietuvoje lengvojo automobilio ,,Audi A4“ 1.9 TDI yra – 830.00 eurų (b. l. 43),

Iš 2022 m. balandžio 19 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su vienu užvedimo raktu laikomas automobilių saugojimo aikštelėje UAB ,,Augenas“, adresu Kaunas, Technikos g. 18A. (b. l. 38-41).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas A. K. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad A. K. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jam buvo nustatyta – 2,04 promilės etilo alkoholio, t. y., daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, vairavimo faktą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojo parodymai patvirtinti byloje surinkta medžiaga ir atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad A. K. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo motyvai

Baudžiamojoje byloje gautas žodinis S. K. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį A. K. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ji nurodė, kad A. K. yra jos tėvas. Dėl padaryto nusikaltimo tėvas nuoširdžiai gailisi, pats save labai smerkia, pažadėjo ateityje daugiau nenusižengti įstatymams. Ji įsitikinusi, kad taip ir bus, kad tėvas laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. S. K. studijuoja Lietuvos sporto universiteto 3 kurse, neteista (b. l. 116). Mano, kad yra autoritetas savo tėvui ir gali jam daryti teigiamą poveikį ir įtaką.

Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Kaltinamasis A. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis), teistumas išnykęs, kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose yra nustatytos, o atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 58-69), teistas, teistumas išnykęs (b. l. 70-72). Sodros duomenimis dirbantis (b. l. 73). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filialo Aleksoto skyriuje nesilankė (b. l. 55). Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 57).

Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).

Įvertinus kaltinamojo A. K. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdyto nusikaltimo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje A. K. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Be Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog S. K. – kaltinamojo dukra yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, su kaltinamuoju bendrauja visais gyvenimo klausimais, studijuoja Lietuvos sporto universitete, ji gali daryti tėvui teigiamą įtaką, juo pasitiki ir tiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad S. K. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo tėvui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant S. K. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą S. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo 1 iki 5 metų.

Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui naudotis specialiai teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad A. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (nustatyta 2,04 promilės), dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltininko veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Įvertinus pirmiau išdėstytas A. K. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalis) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo, t. y. nuo 2022 m. balandžio 25 d., pranešant apie tai VĮ ,,Regitra“ (b. l. 88-90).

Kita baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Kita baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad A. K. jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę, tai yra vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,04 promilės), todėl transporto priemonė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme ir pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šiuo atveju, A. K. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tokios būklės jis vairavo automobilį ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iki pastato, pažymėto Nr. 11, iki kol sustabdė pareigūnai, taip jis sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, todėl įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo ir užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas. Teismas pažymi, kad asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 88-91), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. K. vardu registruotam automobiliui „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 94-97, 98), pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. K. yra 76,67 eurų.

Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatas Darius Karabinas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (b. l. 127-131).

Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį, į tai, jog gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, BK 40 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį S. K. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. K., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, 73 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 25 d., pranešti apie tai VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 4 dalies 3 punktu konfiskuoti transporto priemonę – automobilį Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonę – automobilį ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su pulteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. K. vardu registruotam automobiliui „Audi A4“, valstybinis numeris ((duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikinti.

Proceso išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo ir valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos išlaidų, nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.