Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Gražina Kazilionienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.8.

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dviems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. Š., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. D. nuteistas už tai, kad jis 2006-09-05 apie 14 val. Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą - 21,200 gramo kanapių ir jų dalių bei psichotropinę medžiagą - 0,745 gramo amfetamino, kurias iš Vilniaus miesto parsigabeno į savo namus ir laikė juose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., 2006 m. rugsėjo 6 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., dalį narkotinės medžiagos - 9,188 gramo kanapių ir jų dalių bei dalį psichotropinės medžiagos - 0,021 gramo amfetamino platino, perduodamas T. Š., o likusią dalį narkotinės medžiagos - 12,012 gramo kanapių ir jų dalių bei psichotropinę medžiagą - 0,724 gramo amfetamino nešiojosi su savimi Panevėžio mieste ir 2006 m. rugsėjo 6 d., apie 16 val., atsigabenęs prie (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., dalį narkotinės medžiagos - 1,642 gramo kanapių ir jų dalių už 80 litų pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, likusią dalį narkotinių medžiagų - 10,37 gramo kanapių ir jų dalių bei 0,724 gramo psichotropinių medžiagų - amfetamino, laikytų rankinėje, asmens kratos metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Nuteistojo prašymas nusikalstamą veiką numatytą BK 260 str. 1 d., t.y. neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d., t.y. neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o tą dalį, kur narkotines medžiagas pardavė už 80 litų asmeniui veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, laikyti nebaigta nusikalstama veika ir ją kvalifikuoti pagal BK 22 str. kaip to prašo nuteistasis P. D. nėra pagrindo.

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas suprantamas kaip tokių medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą sumą. Tai – vienas iš platinimo būdų. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kitokiu platinimu laikomas jų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas, dovanojant, atlyginant už darbą ir pan. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad jo gaminamos, įgyjamos (grobiamos), laikomos, gabenamos, siunčiamos, parduodamos ar kitaip platinamos medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, ir nori tai daryti.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų matyti, kad nuteistasis suvokė, jog medžiagos, kurias jis ketino parduoti, yra narkotinės. Nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnį gali būti kvalifikuojama tik įrodžius, kad kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti minėtas medžiagas. Nuteistasis ginčija, kad jis neturėjo tikslo parduoti narkotinių medžiagų, o jas įgijo savo reikmėms, savo poreikiams svaigintis tenkinti ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamai įrodymų šiam tikslui įrodyti, tačiau P. D. nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį įrodymų pakanka.

Nuteistojo tikslas platinti narkotines bei psichotropines medžiagas bei tolimesnis jų platinimas (perdavimas ir pardavimas) įrodyta liudytojų A. U., R. S., M. R. bei kito nuteistojo T. Š. parodymais, taip pat ir kitomis objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, t.y. tai, kad pas jį rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo supakuotos į atskirus pakelius, kurie buvo laikomi rankinėje bei kiti byloje esantys įrodymai. Paties nuteistojo tolimesni veiksmai po narkotinių bei psichotropinių medžiagų įsigijimo irgi rodo, kad šias medžiagas jis įsigijo platinimo tikslu- dalį šių narkotinių bei psichotropinių medžiagų jis perdavė T. Š., dalį narkotinių medžiagų pardavė pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį veikusiam policijos pareigūnui, dar kita dalis supakuota ir skirta pardavimui buvo rasta pas jį. Tikslą platinti patvirtina ir pas jį buvusios svarstyklės bei tai, jog vienu metu jis įsigijo ir narkotinių, ir psichotropinių medžiagų. Ir pats nuteistasis pirmos instancijos teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino, jog kanapes bei amfetaminą nusipirko ketindamas dalį jų parduoti, kad užsidirbtų pinigų buto nuomai. Šie jo parodymai teismui priimant nuosprendį įrodomosios reikšmės negali turėti, bet yra reikšmingi tikrinant bei vertinant kitus bylos įrodymus ir visų kitų įrodymų kontekste sutampa su nustatytomis bylos aplinkybėmis. Kad T. Š. davė narkotinių bei psichotropinių medžiagų, o prie parduotuvės „Grafelis“ pardavė kanapių nepažįstamam asmeniui, pirmos instancijos teismo posėdyje pripažino ir pats nuteistasis, o tai jau yra realus šių medžiagų platinimas.

Nors nuteistojo P. D. nusikalstama veika – neteisėtas narkotinių medžiagų platinimas – buvo išaiškintos naudojant nusikalstamos veikos imitacijos modelį, t.y. buvo kontroliuojamos teisėsaugos institucijų pareigūnų, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tokios veikos kvalifikuojamos kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562 // Teismų praktika, 2002, Nr. 18, p. 94-98), tačiau P. D. nuteistas ne tik už tai, bet ir už neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą turint tikslą jas parduoti. Pastarųjų nuteistojo P. D. nusikalstamų veikų teisėsaugos institucijų pareigūnai nekontroliavo, jas P. D. padarė savarankiškai ir šios veikos, sudaro baigto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad P. D. narkotines medžiagas pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui, atskirai paėmus šią jo veiką būtų galima vertinti kaip pasikėsinimą neteisėtai parduoti narkotines medžiagas, tačiau toks vertinimas neturi reikšmės visų kitų P. D. atliktų veikų teisiniam vertinimui ir konkrečios jo veikos kvalifikavimui. Kadangi P. D. be pasikėsinimo neteisėtai parduoti narkotines medžiagas dar atliko ir kitus BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir tie veiksmai sudaro baigto nusikaltimo sudėtį, todėl visa nuteistojo P. D. veika – neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas turint tikslą parduoti, ir pasikėsinimas neteisėtai jas parduoti – vertintina kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas įrodymus visapusiškai ištyrė bei įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų. Taigi nuteistojo P. D. nusikalstama veikla tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teismas skiria bausmę, numatytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje, ir tik nustatęs BK 62 straipsnyje nurodytų aplinkybių visumą gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta bausmę. Tačiau jokių pagrindų nuteistajam taikyti minimą straipsnį ar BK 54 str. 3 d. nuostatas, nėra.

Teismas priimdamas P. D. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, nors P. D., skunde teigia, kad jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi. Jis pripažįsta tik jam naudingas aplinkybes, o tas, kurios sunkina jo padėtį- neigia. Teismas pagrįstai nuteistajam P. D. nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). P. D. kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino tik iš dalies nurodydamas, kad jis narkotines ir psichotropines medžiagas pirko sau neturėdamas jokio tikslo jų platinti. Pripažindamas tik dalį savo veikos, P. D. tai padarė nenuoširdžiai, jis nevertina kritiškai šios savo nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas, pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo įvykdžius nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi.

Už šią nusikalstamą veiką teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri savo dydžiu yra minimali sankcijoje numatytai bausmei, jau nekalbant apie jos vidurkį, nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta. Ši bausmė paskirta motyvuotai, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai taikytos BK 54 str., 61 str. nuostatos. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis sunkus ir baigtas nusikaltimas, taip pat buvo atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę - dirba, neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.l. 84), psichoterapijos ir psichoanalizės centre neregistruotas (b.l. 86) be to, skiriant bausmę atsižvelgta ir į P. D. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Ši bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.

Iš bylos matyti, kad kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 str. numatytų reikalavimų, kurie yra aiškiai nurodyti kaltinamajame akte, todėl nuteistojo argumentas, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 str. reikalavimų, nepagrįstas.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. P. D. apeliacinį skundą atmesti.