Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. T. gynėjo advokato Eugenijaus Markevičiaus skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 357-8 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalį, 1 dalį, 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 72 straipsnio 2 dalį, 5 dalį, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, konfiskuojant turto už 615,24 Eur. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies a punktu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui.

2. Bausmės pradžia 2018 m. gruodžio 6 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 2 d. Neatlikta bausmės dalis – 8 mėnesiai 20 dienų.

4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistojo elgesys šios bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų, pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir nenusikalsti, dar negalima. Teismo vertinimu, nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. T. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. T. gynėjo advokato Eugenijaus Markevičiaus skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Nuteistojo E. T. gynėjas skunde nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi skunde nepateikta naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.

9. Nuteistasis E. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

10. Nagrinėjamu atveju yra stebimi teigiami E. T. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, įgijo kelias specialybes, 2 kartus paskatintas, palaiko socialinius ryčius su žmona, vaikais ir kitais artimaisiais. Teigiamai E. T. elgesį apibūdina ir tai, kad jis nuo 2021 m. spalio 25 d. bausmę atlieka Pusiaukelės namuose. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis E. T. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad 2021 m. gruodžio 14 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam E. T. nors ir vykdančiam individualų socialinės reabilitacijos planą, išskiriami du jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai) bei būdingas rizikingas/pavojingas elgesys. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek E. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus E. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog jau nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

12. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nors nuteistojo E. T. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo, tačiau vis dar išlieka vidutinė (balai nenurodyti). Nors nuteistojo E. T. gynėjas skunde akcentavo, kad nuteistasis ankstesnio savo elgesio pakeisti negali, tačiau pažymima, kad nusikalstamo elgesio riziką sudaro ne tik statiniai veiksniai, kurių nuteistasis negali pakeisti, tačiau ir dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikta bylos medžiaga, patvirtina, kad šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, kad būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis E. T. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis E. T. turi didelių finansinių įsipareigojimų. Pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji raštai, pagal kuriuos jis privalo išmokėti 2467,08 Eur, išmokėta 378,90 Eur. Be to, pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis nuteistasis turi 5683 Eur skolą. Abejonių nekyla, kad nuteistasis E. T. dirbdamas dengia turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau negalima neatsižvelgti į tai, jog tai daryti jis pradėjo tik prieš klausimo dėl jo lygtinio paleidimą svarstymą, nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis buvo remiamas savo artimųjų ir gautus pinigus naudojo tik savo poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis E. T. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles, už ką buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobauda yra negaliojanti, tačiau tai paties pažeidimo fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Pažymima, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką buvo skatintas tik du kartus, todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Tai rodo, nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, nes E. T., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

14. Gynėjas pagrįstai skunde nurodo, jog nusikaltimų sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Nuteistasis E. T. atlieka bausmę už vieną labai sunkų, du sunkius, du apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus, anksčiau buvo nuteistas du kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, siekdamas lengvai ir greitai gauti pinigų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad šiuo atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, išanalizavo ne tik skunde nurodytas aplinkybes, tačiau ir nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, taip pat faktorius, kurie rodo galimybę dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką, t. y., išanalizavo ir įvertino aplinkybių, rodančių lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo E. T. pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl E. T. artimų socialinių ryšių su savo šeima, gyvenamosios vietos turėjimu bei teigiama darbine motyvacija. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos turėjimas egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog jam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo artimieji, gyvenamosios vietos turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. T., šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes įvertino nepakankamai išsamiai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. Taigi E. T. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Alytaus apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. T. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo gynėjo advokato Eugenijaus Markevičiaus skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. T. gynėjo advokato Eugenijaus Markevičiaus skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.