Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Č. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjos T. M. R. teisių perėmėja R. Č. kreipėsi skundu į teismą ir prašo: 1) panaikinti dalyje dėl ginčo žemės sklypų funkcinių zonų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Aadministracija) 2019 m. sausio 14 d. atsakymą Nr. A51- 4244/19(2.15.1.1-MP3); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 2D-2565; 3) įpareigoti Administracijos direktorių ir Administraciją ne vėliau kaip per 1 mėn. nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal visus teisės aktų reikalavimus tinkamai išnagrinėti pareiškėjos pasiūlymus ir pateikti jai teisės aktų nuostatas atitinkantį atsakymą; 4) įpareigoti Inspekciją pagal visus teisės aktų reikalavimus išnagrinėti pareiškėjos skundus dėl sklypų, ir, vadovaujantis teisės aktais, imtis kitų reikiamų priemonių / atlikti kitus reikiamus veiksmus, siekiant, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, susiję su ginčo žemės sklypais, būtų apsaugoti; 5) įpareigoti Inspekciją spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo atsakingiems asmenims už Inspekcijos ginčo privalomųjų nurodymų nevykdymą.

2. Paaiškino, kad Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios" buvo nuspręsta pradėti galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir bendrasis planas) keitimą. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso septyni žemės sklypai, todėl pareiškėja 2018 m. gegužės 31 d. raštu pateikė Administraijos direktoriui savo pasiūlymus dėl bendrojo plano keitimo sprendinių. Pasiūlymais buvo prašoma keičiant bendrąjį planą septynis žemės sklypus priskirti: Žemės sklypą Nr. 1 (bent jo dalį) – mažo užstatymo intensyvumo gyvenamajai zonai; Žemės sklypą Nr. 2 (bent jau didžiąją jo dalį), Žemės sklypus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 (bent jau didžiąją jo dalį), Nr. 7 ir Nr. 8 – pramoninės ir sandėliavimo zonai. Pareiškėja teigia, kad per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą atsakymo į 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymus negavo, todėl į Administraciją 2018 m. liepos 24 d. raštu kreipėsi pakartotinai.

2.1. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 16 d. gavo Administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakymą Nr. A51- 69579/18(2.15.1.1-MP3), kuriame nurodyta, kad į Pasiūlymus dėl Žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 7 iš dalies atsižvelgta. Po to gautas 2018 m. rugsėjo 4 d. Administracijos direktoriaus atsakymas Nr. A51-75077/18(2.15.1.1-MP3), kuriame teigiama, kad į 2018 m. liepos 24 d. prašymus atsižvelgta iš dalies. Nesutikdama su šiais atsakymais pareiškėja pateikė skundus Inspekcijai, kuri, išnagrinėjusi Pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 28 d. skundą, pateikė 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 2D-13168, kartu su 2018 m. rugsėjo 19 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1149. Privalomajame nurodyme konstatuota, kad pareiškėjos pasiūlymai yra atmesti nemotyvuotai, nepaaiškinus pasiūlymų nepriimtinumo priežasčių ir įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymus. Be to, Inspekcija, išnagrinėjusi Pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 26 d. skundą, pateikė ir 2018 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2D-15515, kartu su 2018 m. spalio 29 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1384, kuriuo Inspekcija įpareigojo Administraciją pakartotinai išnarinėti pareiškėjos 2018 m. gegužės 31 d. pateiktus pasiūlymus.

2.2. Teigia, kad Administracijos 2018 m. lapkričio 12 d. atsakyme, kaip ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakyme, nepagrįstai nurodoma, kad į pareiškėjos pasiūlymus dėl žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 7 yra atsižvelgta iš dalies. Pareiškėja Administracijos direktoriui 2018 m. gegužės 31 d. Pasiūlyme dėl Žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 7, dar iki 2018 m. gegužės 31 d. Pasiūlymo pateikimo pagal bendrojo plano keitimo sprendinius jau buvo numatoma, kad dalis Žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 7 pateks į pramonės ir sandėliavimo zoną ir būtent dėl to buvo pateiktas 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymas dėl žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 7, prašant šiuos žemės sklypus pilnai priskirti pramonės ir sandėliavimo zonai. Tačiau pagal viešoje erdvėje skelbiamus bendrojo plano keitimo sprendinius visiškai niekas nepasikeitė nei po 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymo dėl žemės sklypo Nr. 3 ir Nr. 7 pateikimo, nei po 2018 m. liepos 24 d. prašymo. Pareiškėjos įsitikinimu, 2018 m. lapkričio 12 d. atsakymas, kaip ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakymas, yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis imperatyvias teisės aktų nuostatas, neatitinkantis faktinių aplinkybių, todėl pareiškėja dėl 2018 m. lapkričio 12 d. atsakymo pateikė Inspekcijai 2018 m. lapkričio 29 d. skundą. 2019 m. vasario 27 d., gautas Inspekcijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 2D-2565, kuriuo konstatuota, kad vykdant privalomąjį nurodymą Nr. PN-1384, VMSA panaikino savo 2018 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. A51-777772/18(2.15.1.1.-MP3), pakartotinai išnagrinėjo 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymus ir atsakė Pareiškėjai 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. A51- 4244/19(2.15.1.1.-MP3), nevykdė bendrojo plano planavimo proceso.

2.3. Pareiškėja mano, kad Administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 14 d. raštas Nr. A51-4244/19(2.15.1.1.-MP3), kaip ir kiti minėti Administracijos direktoriaus atsakymai, kurių neteisėtumas ir nepagrįstumas jau yra konstatuotas 2018 m. rugsėjo 19 d. privalomuoju nurodymu ir 2018 m. spalio 29 d. privalomuoju nurodymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis faktinių aplinkybių, imperatyvių teisės aktų nuostatų, o ir prie jo, kaip ir prie kitų minėtų Administracijos direktoriaus atsakymų, nepridėti dokumentai ir jis iš esmės yra grindžiamas tik niekuo nepagrįstais teiginiais. Be to į pareiškėjos skundus dėl Administracijos 2019 m. sausio 14 d. atsakymo, kaip ir 2018 m. lapkričio 12 d. atsakymo nėra priimtas joks Inspekcijos sprendimas. Tiek 2019 m. sausio 14 d. atsakymas dalyje dėl ginčo žemės sklypų funkcinių zonų (ne)nustatymo, tiek Inspekcijos Sprendimas Nr. 2D-2565, kaip ir atsakovių netinkamas veikimas (neveikimas) Pareiškėjos atžvilgiu dėl bendrojo plano keitimo sprendinių, yra visiškai neteisėti ir nepagrįsti, neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 str. 1 d. ir kitų teisės aktų nuostatų, taip pat faktinių aplinkybių, todėl kuo skubiau turėtų būti panaikinti, įpareigojant atsakoves pagal visus teisės aktų reikalavimus tinkamai išnagrinėti pareiškėjos pasiūlymus ir skundus bei atlikti reikiamus veiksmus, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, susiję su jai nuosavybės teise priklausančiais sklypais, keičiat bendrąjį planą visgi realiai būtų apsaugoti. Pažymi, kad pagal bendrojo plano keitimo sprendinius šalia sklypų esančius žemės sklypus ir/ar jų dalis yra planuojama priskirti pramonės ir sandėliavimo funkcinei zonai, o tai taip pat akivaizdžiai patvirtina, kad šiuo atveju, nors iki pat šios dienos net ir nėra aiškūs atrankos kriterijai, realiai nėra jokių (nei teisinių, nei faktinių) kliūčių sklypų priskirti pasiūlymuose nurodytoms funkcinėms zonoms, ypač atsižvelgiant į tai, kad būtent to pageidauja sklypų savininkai ir sklypai šiai dienai jau yra tapę privačia nuosavybe. Pareiškėjos mano, kad jos pasiūlymai iš esmės nebuvo tinkamai ?vertinti ir todėl jai buvo pateiktas visiškai neteisėtas ir nepagrįstas 2019 m. sausio 14 d. atsakymas dalyje dėl ginčo žemės sklypų funkcinių zonų (ne)nustatymo, kuris, kaip ir 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakymas, akivaizdžiai neatitinka imperatyvių teisės aktų nuostatų (TPĮ 37 straipsnio 2 dalies, VAĮ 8 straipsnio 1 dalies), tačiau Inspekcijos sprendimu tai nebuvo tinkamai įvertinta.

3. Atsakovė Administracija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 117–129) paaiškino, kad nagrinėjamos bylos dalyku yra tik ginčijami Administracijos atsakymas Nr. A51-4244/19(2.15.1.1-MP3) ir Inspekcijos sprendimas Nr. 2D-2565 „Dėl bendrojo plano keitimo pasiūlymų ir 2018 m. spalio 29 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1384 vykdymo“, todėl Teismas neturi vertinti rengiamo bendrojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymi, kad nepaisant to, kad Pareiškėja skunde nurodo visą eilę Administracijos teiktų raštų/atsakymų pareiškėjai, jų teisėtumo vertinimas nėra šios bylos dalyku, todėl bylą nagrinėjantis teismas į šiuos raštus neturi jokio pagrindo atsižvelgti ir jų papildomai vertinti.

3.1. Administracija, atsižvelgdama į tai, jog šios administracinės bylos dalykas – Administracijos atsakymas į pareiškėjos pasiūlymus dėl Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano keitimo, paaiškina, kad pasiūlymas – tai visuomenės nuomonės pareiškimas dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių papildymo, jų alternatyvos pateikimo ar pakeitimo. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti.

3.2. Nepaisant Pareiškėjos formuojamos pozicijos Administracijos pateikto atsakymo Nr. A51-4244/19(2.15.1.1-MP3) teisėtumo klausimu, skunde nenurodomi jokie procedūriniai pažeidimai, kurie galėtų būti laikomi esminiais sprendžiant dėl ginčijamo atsakymo panaikinimo. Todėl, vien tai, jog pareiškėja nesutinka su jai nepalankiu VMSA sprendimu dėl bendrojo plano keitimo, savaime negali suponuoti ginčijamo rašto neteisėtumo. Skundo turinys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjai yra žinomi VMSA atsisakymo tenkinti jos 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymą motyvai ir konkrečios tokio sprendimo priėmimo priežastys, todėl akivaizdu, jog nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio išsamumo ir pakankamumo.

3.3. Pastebi, kad Administracija neginčija aplinkybės, jog bendrojo plano sprendiniai gali daryti įtaką atitinkamų subjektų nuosavybės ar kitų, su turto valdymu susijusių teisių apimčiai, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypų teritorijose funkcinės zonos lieka nepakitusiomis dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių. Paaiškintina, jog Pareiškėjai buvo suteikta informacija apie tai, jog jos teiktų pasiūlymų tenkinimas prieštarautų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėms ir toks pasiūlymo tenkinimas pirmiausia neatitiktų TPĮ keliamų reikalavimų, būtent, kad naujas teritorijų planavimo dokumentas neprieštarautų galiojantiems teisės aktams. Pažymi, jog ginčijamu raštu pareiškėjos nuosavybės teisės nėra apribojamos ir jos turimų teisių apimtis išlieka nepakitusi, ginčo sklypai ir toliau gali būti naudojami pagal tikslinę jų paskirtį, o aplinkybė, kad pareiškėjai 2011 m. vasario 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus ir jie ginčui aktualiu laikotarpiu yra tapę privačia nuosavybe, nėra laikytina objektyvia priežastimi nesilaikyti teisės aktų nustatytų reikalavimų ir neįvertinus kitų atitinkamo sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių daryti išvadas dėl pareiškėjos pasiūlymų (ne)tenkinimo.

3.4. Rengiamas bendrasis planas yra baigiamojo etapo, kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje (ši stadija nėra baigta), todėl byloje turėtų būti nagrinėjama tik tai, ar buvo pateikti pakankami, aiškūs pareiškėjos pasiūlymų atmetimo motyvai. Šiuo atveju pareiškėja, nesutikdama su VMSA 2019 m. sausio 14 d. atsakymu Nr. A51-4244/19(2.15.1.1-MP3) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ pasinaudojo įstatyme numatyta teise ir apskundė atsakymą Inspekcijai. Atkreipia dėmesį, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą nustatė, jog šiuo atveju Administracija įvykdė Inspekcijos privalomąjį nurodymą Nr. PN-1384 ir nustatė, kad atsakyme pakankamai išsamiai ir motyvuotai paaiškintas pasiūlymų nepriimtinumas.

3.5. Administracija taip pat pažymi, jog priešingai negu nurodo pareiškėja nustatant žemės ūkio paskirties funkcines zonas LIU-2-2 bei LIU-1-8 teritorijoms į kurias patenka ginčo sklypai, planavimo organizatorius būtent atsižvelgęs į faktinę situaciją priėmė sprendimą į pareiškėjos pasiūlymus ginčo teritorijoms nustatyti paslaugų funkcines zonas, neatsižvelgti. Paaiškina, kad Administracija informavo pareiškėją, jog planavimo organizatorius įvertino tai, kad pagal 2017 m. gruodžio 27 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „A. G.“ pateiktas teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG655075 ginčo žemės sklypai patenka į magistralinio dujotiekio pirmą vietovės klasę. Vadovaujantis Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėmis (toliau – Dujotiekio įrengimo ir plėtojimo taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12, vietovės klasė – saugos kriterijus, kuriuo apibūdinamas magistralinio dujotiekio vamzdynų (toliau – ir MDV) ir išilgai šio MDV besitęsianti teritorija, esanti po 200 metrų į abi puses nuo jo ašies, ir pagal kurį nustatomi šioje teritorijoje taikomi užstatymo normatyvai (didžiausias leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius, mažiausi leistini atstumai nuo magistralinio dujotiekio iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus). Vietovės klasės vienetas – bet kuri išilgai magistralinio dujotiekio vamzdyno besitęsiančios teritorijos atkarpa, esanti po 200 metrų į abi puses nuo MDV ašies ir besitęsianti 1600 metrų išilgai MDV. Objektyviai vertinant minėtą reglamentavimą, žemės sklypuose statyba nebūtų galima dėl to, kad statinių statybos galimybės 1600 m atstumu gali būti išnaudotos dėl esamų gyvenamosios paskirties pastatų Liudvinavo g., patenkančių į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto teritoriją ir galiojančiame Bendrajame plane, kuris patvirtintas 2007 m., numatyta galimybė statyti statinius suplanuotoje „verslo, gamybos ir pramonės teritorijų“ funkcinėje zonoje (PV.2.4.2), kuri numatyta šiauriau Lentvario g., kurios dalis taip pat patenka į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto teritoriją. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypai patenka į magistralinio dujotiekio pirmą vietovės klasę, Planavimo organizatorius siekdamas nesuteikti neįgyvendinamų lūkesčių statyboms funkcinėse zonose LIU-1-8 ir LIU-2-2, kurios prieštarautų galiojantiems teisės aktams (Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėms) priėmė ginčijamą raštą, kuriame šias aplinkybes ir nurodė.

4. Atsakovė Inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundo reikalavimą - įpareigoti Inspekciją spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo atsakingiems asmenims už Inspekcijos ginčo privalomųjų nurodymų nevykdymą palikti nenagrinėtą, o kitus skundo reikalavimus atmesti. Atsiliepime (e. b. l. 147–156) paaiškino, kad skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš reikalavimų pripažinti neteisėtu ir panaikinti Administracios ir Inspekcijos sprendimus. Taigi tik tenkinus pastaruosius skundo reikalavimus, atsirastų pagrindas įpareigoti Administraciją per nustatytą terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti tinkamai išnagrinėti pasiūlymą ir prašymą bei pateikti į juos TPĮ ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkantį motyvuotą atsakymą ir tik VMSA iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos pateiktus pasiūlymus ir pareiškėjai juos apskundus Inspekcijai, atsirastų pagrindas Inspekcijai nagrinėti pareiškėjos skundą.

4.1. Pažymėjo, kad Inspekcija, išnagrinėjusi kitą T. M. R. 2018 m. rugsėjo 26 d. skundą, 2019 m. vasario 22 d. priėmė ginčijamą atsakymą Nr. 2D-2565 „Dėl bendrojo plano keitimo pasiūlymų ir 2018 m. spalio 29 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1384 vykdymo“. Inspekcija ginčą dėl Administracijos pateikto atsakymo išnagrinėjo išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

4.2. Pažymi, kad planavimo organizatoriui suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai nėra privalomi, nes planavimo organizatorius turi diskrecijos teisę spręsti priimti arba atmesti gautus pasiūlymus. Teigia, kad Inspekcija, įvertinusi VMSA 2019 m. sausio 14 d. atsakymą Nr. A51-4244/19(2.15.1.1-MP3), 2019 m. vasario 22 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 2D-2565 „Dėl Bendrojo plano keitimo pasiūlymų ir 2018 m. spalio 29 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1384 vykdymo“, kuriame nurodė, jog planavimo organizatorius, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymus, priėmė sprendimą į juos neatsižvelgti, tačiau pakankamai išsamiai nurodė atmestų pasiūlymų nepriimtinumą, nurodė motyvus kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis, objektyviais duomenimis ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Daro išvadą, kad planavimo organizatorius nepažeidė TPĮ 37 straipsnio 2 dalies, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 6.4. p. ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei tinkamai įvykdė Inspekcijos 2018 m. spalio 29 d. privalomąjį nurodymą PN-1384.

4.3. Dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, kad žemės sklypą 1 (bent jo dalį) priskirti mažo užstatymo intensyvumo gyvenamajai zonai, žemės sklypą 2 (bent jau didžiąją jo dalį), žemės sklypą 3, žemės sklypą 4, žemės sklypą 5, žemės sklypą 6 (bent jau didžiąją jo dalį), žemės sklypą 7 ir žemės sklypą 8 priskirti pramonės ir sandėliavimo zonai ir kt., pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste pagal teismų praktiką teismas, nagrinėdamas Administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., LVAT admininistracinse bylose Nr. A502-2215/2013 Nr. A-1032-520/2017).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos 2019 m. sausio 14 d. rašto Nr. A51- 4244/19(2.15.1.1-MP3) kuriuo atsisakyta atsižvelgti į pareiškėjos teiktus pasiūlymus rengiamam bendrajam savivaldybės planui, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad pareiškėja vadovaudamasi TPĮ nuostatomis 2018 m. gegužės 31 d. Administracijai pateikė pasiūlymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano keitimo sprendinių Nr. A50-18168/18, kuriame nurodė, kad pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patenka į infrastruktūros teritorijas ir neterminuotai iki 2015 m. į žemės ūkio ir kitas neužstatytas teritorijas. Pareiškėjos teigimu, pagal viešai paskelbtus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano keitimo sprendinius yra nustatoma, jog ginčo sklypai patenka į žemės ūkio teritorijų funkcinę zoną, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sklypai yra privati nuosavybė, todėl juose nėra jokio pagrindo nustatyti žemės ūkio teritorijų zoną, tuo labiau, kad sklypai yra miesto (sostinės) teritorijoje, o ginčo sklypų savininkai nėra ūkininkai ir neketina užsiimti žemės ūkio veikla. (1 t. e. b. l. 71–72).

6.1. Administracija 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. A51-64917/18(2.15.1.1-MP3) informavo pareiškėją, kad į jos pasiūlymus atsižvelgta iš dalies, o ginčo žemės sklypas pagal bendrojo plano sprendinius pateks tiek į žemės ūkio, tiek į pramonės bei sandėliavimo funkcines zonas.

6.2. Pareiškėja 2018 m. gegužės 31 d. Administracijai pateikė pasiūlymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendinių keitimo, kuriame nurodė, jog Pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini), kurie vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patenka terminuotai iki 2015 m. į žemės ūkio ir kitas neužstatytas teritorijas. Pareiškėjos teigimu pagal viešai paskelbtus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius numatoma, kad ginčo sklypai pateks tiek į žemės ūkio, tiek į pramonės ir sandėliavimo funkcines zonas. Atsižvelgiant į tai, kad sklypai yra miesto (sostinės) teritorijoje, o ginčo sklypų savininkai nėra ūkininkai ir neketina užsiimti žemės ūkio veikla Pareiškėja išreiškė prašymą atliekant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano keitimą ginčo sklypus pilnai priskirti pramonės ir sandėliavimo funkcinei zonai (e. b. l. 73–74).

6.3. Administracija 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė pareiškėjai atsakymą Nr. A51-69579/18(2.15.1.1-MP3), kuriame, be kita ko, nurodė, jog į pareiškėjos pasiūlymus atsižvelgta iš dalies, o ginčo žemės sklypas pagal Bendrojo plano sprendinius pateks tiek į žemės ūkio, tiek į pramonės bei sandėliavimo funkcines zonas.(e. b. l. 27)

6.4. Pareiškėja 2018 m. gegužės 31 d. Administracijai pateikė pasiūlymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių Nr. A50-18289/18, kuriame nurodė, kad pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurie, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos BP terminuotai iki 2015 m. patenka į žemės ūkio ir kitas neužstatytas ir mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas. Pagal viešai paskelbtus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, Pareiškėjos teigimu, ginčo žemės sklypai pateks į žemės ūkio teritorijų ir tik nedidelė jų dalis į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcines zonas. Pareiškėja nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypai yra privati nuosavybė, juose nėra jokio pagrindo nustatyto žemės ūkio teritorijų funkcinę zoną, ir, sklypai yra miesto (sostinės) teritorijoje, o ginčo sklypų savininkai nėra ūkininkai, todėl reiškiamas prašymas, atliekant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimą, sklypus priskirti pramonės ir sandėliavimo funkcinei zonai.

6.5. Administracija 2018 m. rugsėjo 11 d. raštu informavo pareiškėją, kad konkretizuojant bendrojo plano sprendinius į pareiškėjos pasiūlymą neatsižvelgta (e. b. l. 63).

6.6. Pareiškėja dar kartą 2018 m. gegužės 31 d. Administracijai pateikė pasiūlymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendinių keitimo, teigdama, kad Pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos BP, terminuotai patenka į žemės ūkio ir kitas neužstatytas teritorijas, ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną. Pareiškėjos teigimu, pagal viešai paskelbtus bendrojo plano keitimo sprendinius numatyta išlaikyti status qou ir funkcinių zonų nekeisti. Atsižvelgdama į tai, kas ginčo žemės sklypas yra privati nuosavybė, be kita ko, nėra jokių priežasčių ginčo žemės sklypą priskirti žemės ūkio teritorijų funkcinei zonai, kadangi sklypas yra miesto teritorijoje, o ginčo sklypo savininkai neketina užsiimti žemės ūkio veikla, todėl Pareiškėja išreiškė prašymą atliekant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimą ginčo žemės sklypą priskirti mažo užstatymo intensyvumo funkcinei zonai (e. b. l. 71–72).

6.7. Administracija 2018 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjai pateikė atsakymą, kuriuo atsakė į pareiškėjos 2018 m. gegužės 31 d. raštus Nr. A50-18307/18 bei Nr. A50-18291/18. Administracijos rašte teigiama, kad į pareiškėjos pasiūlymus neatsižvelgta, nes žemės sklypai patenka į intensyvaus naudojimo želdynų ir žemės ūkio funkcines zonas. Intensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona, svarbi miesto Gamtinio karkaso sudedamoji dalis, kuriai nustatyti du lygiaverčiai funkciniai prioritetai: želdyno-viešosios erdvės (miestiečių poilsio poreikių tenkinimui pagal bendrojo plano nustatytus apsirūpinimo želdynais reglamentus gyvenamosioms teritorijoms) ir ekologinės kompensacijos. Pareiškėjai buvo suteikta informacija, kad parengtuose bendrojo plano sprendiniuose, kurie bus teikiami derinti, numatyti šie papildomi tekstiniai reglamentai, skirti intensyviai bei ekstensyviai naudojamų želdynų zonose, taip pat miškų ir miškingų teritorijų zonose esantiems sklypams: intensyviai ir ekstensyviai naudojamų želdynų bei miškų ir miškingų teritorijų funkcinių zonų teritorijose galima želdyno (ar miško) aptarnavimui, pažinimui bei rekreacinių funkcijų užtikrinimui reikalingų laikinų pastatų ir visų rūšių statinių (išskyrus pastatus) statyba, nesusijusi su apgyvendinimo funkcija, numatyta teritorijų planavimo dokumentuose ar nustatyta tvarka suderintuose projektiniuose pasiūlymuose ir kt.

6.8. Administracija 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. A51-64978/18(2.15.1.1-MP3) nurodė pareiškėjai, kad į jos pasiūlymus atsižvelgta iš dalies ir apibendrinant nurodomi tokie bendrojo plano sprendiniai: žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pateks į Žemės ūkio teritorijų ir Ekstensyviai naudojamų želdynų funkcines zonas; sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pateks į Pramonės sandėliavimo funkcinę zoną; sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pateks į Žemės ūkio teritorijų ir Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias funkcines zonas; sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Pramonės sandėliavimo ir Žemės ūkio teritorijų funkcines zonas; sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pateks į Žemės ūkio teritorijų ir Intensyviai naudojamų želdynų funkcines zonas; sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pateks į Pramonės sandėliavimo ir Žemės ūkio teritorijų funkcines zonas; sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pateks į Žemės ūkio teritorijų funkcinę zoną; sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pateks į Pramonės sandėliavimo ir Žemės ūkio teritorijų funkcines zonas.

6.9. Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateiktu raštu Nr. A51-69579/18(2.15.1.1-MP3); 2018 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. A51-77772/18(2.15.1.1-MP3) teikė skundą Inspekcijai, prašydama šiuos raštus pripažinti neteisėtais, juos panaikinti bei įpareigoti Administraciją tinkamai išnagrinėti ir atsižvelgti į Pareiškėjos teiktus 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymus ir 2018 m. liepos 24 d. prašymus.

6.10. Inspekcija išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 30 d. skundą, 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikė atsakymą Nr. 2D-13168 bei 2018 m. rugsėjo 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1149, kuriuo įpareigojo panaikinti arba pakeisti 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateiktą atsakymą Nr. A51-69579/18(2.15.1.1-MP3) bei pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos prašymus (pasiūlymus) (e. b. l. 39–42). Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 26 d. skundą, sprendimu Nr. 2D-15515 bei 2018 m. spalio 29 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1384, įpareigojo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos pateiktus pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai atsakyti pareiškėjai, priimant sprendimą panaikinti arba pakeisti 2018 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. A51-77772/18(2.15.1.1-MP3) (e. b. l. 50–54).

6.11. Taigi Administracija, vykdydama privalomąjį nurodymą pareiškėjai ir Inspekcijai 2019 m. sausio 14 d. pateikė atsakymą, teigdama, kad planavimo organizatorius pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymus, priėmė sprendimą į juos neatsižvelgti. (e. b. l. 101–103). Inspekcija 2019 m. vasario 22 d. išnagrinėjusi gautą Administracijos atsakymą sprendimu Nr. 2D-2565 (e. b. l. 93–96), konstatavo, kad planavimo organizatorius pakankamai išsamiai nurodė atmestų pasiūlymų nepriimtinumą, nurodė motyvus kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė, šios motyvus pagrindinės teisės aktų nuostatomis, objektyviais duomenimis ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

7. Taigi teismui svaru nustatyti, ar Administracija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos pasiūlymus dėl bendrojo plano keitimo, ar nebuvo pažeistos procedūros vertinant pareiškėjos pasiūlymus, ar tinkamai atsakyta į pareiškėjos pateiktus prašymus.

8. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 37 straipsnio 2 dalį (2018 m. birželio 27 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2018-11-01 iki 2019-05-01) planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Analogiškas nuostatas įtvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (2018 m. lapkričio 7 d. akto redakcija) 6.4.2 papunktis.

9. Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT administracinėse bylose Nr. A502-169/2012; Nr. A442-2031/2014; Nr. A-711-525/2015; Nr. A-2374-442/2016; Nr. A-1032-520/2017 ir kt.).

10. LVAT yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėdamas Administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., LVAT administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013, Nr. A-2374-442/2016). Pažymėtina, kad bendrojo plano rengimo stadija, kurios metu nustatoma teritorijos vystymo bendroji erdvinė koncepcija, funkciniai prioritetai ir teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumai, yra teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo stadija, kurioje numatomos tam tikros teritorijos vystymo kryptys ir tikslai, žemės naudojimo prioritetai, infrastruktūros sistemos modelis, prognozuojamas gyventojų skaičius, juridinių ir fizinių asmenų veiklos plėtojimo tendencijos ir pan.

11. Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus nagrinėjamoje byloje, nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, daro išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į jos pasiūlymus žemės sklypus priskirti pramonės ir sandėliavimo funkcinei zonai. Įvertinus pareiškėjos skundžiamo Administracijos 2019 m. sausio 14 d. rašto turinį, taip pat apimtį, darytina išvada, jog jie patvirtina atsakymo išsamumą. Pareiškėja bendrojo plano organizatoriui pateikė 2018 m. gegužės 31 d. ir pakartotinai 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymus (žemės sklypus priskirti pramonės ir sandėliavimo zonai) į kurį gavo atsakymą, jog į pasiūlymus nėra atsižvelgiama. Administracija taip pat išdėstė atsisakymo atsižvelgti faktinius motyvus (būtinybę įvertinti viešojo intereso aspektus, prioriteto teikiamą visuomenės gyvenimo kokybei, gamtos apsaugai, darnaus kraštovaizdžio formavimui, darniai plėtrai kuriant gyvenamosios aplinkos ir visaverčio gyvenimo sąlygas, planavimo proceso tęstinumą) ir teisinius motyvus (TPĮ 8 straipsnis, 50 straipsnis).

12. Pareiškėjos skundo teismui turinys patvirtina, kad pareiškėja suprato pasiūlymo atmetimo motyvus ir iš esmės nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio. Pareiškėja teigia, kad Administracija nieko nepasisako dėl ginčo žemės sklypų funkcinių zonų (ne)nustatymo. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali, nes ginčijamame 2019 m. sausio 14 d. rašte pasisakoma, jog ginčo žemės sklypai patenka į magistralinio dujotiekio pirmą vietovės klasę, planavimo organizatorius siekdamas nesuteikti neįgyvendinamų lūkesčių statyboms funkcinėse zonose LIU-1-8 ir LIU-2-2, kurios prieštarautų galiojantiems teisės aktams (Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėms). Rašte taip pat nurodomos teisės normos TPĮ 8 straipsnis detaliai reglamentuojantis kas sudaro viešąjį interesą teritorijų planavime, taip pat 50 straipsnis nustatantis būtinybę įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

13. Teismas taip pat akcentuoja, kad Administracijos ir Inspekcijos priimti Sprendimai yra individualūs administraciniai aktai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Įvertinęs ginčijamų Sprendimų turinius, teismas sprendžia, kad ginčijami Sprendimai atitinka paminėto Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka ir jie pasirašyti įgaliotų asmenų.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Administracija įvertino pareiškėjos pasiūlymus, juos išanalizavo, pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus paaiškinimus, kodėl pasiūlymai atmetami. Pareiškėjos skundą išnagrinėjusi Inspekcija, kaip ikiteisminio nagrinėjimo institucija, taip pat pagrįstai nusprendė, jog Administracija pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos pasiūlymą ir prašymą, pateikė pagrįstą ir motyvuotą atsakymą. Vadinasi Pareiškėjos ginčijami sprendimai negali būti panaikinti skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjos skundas dėl sprendimų panaikinimo ir Administracijos įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti jos pasiūlymą ir prašymą, taip pat įpareigoti Inspekciją spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo atsakingiems asmenims už Inspekcijos ginčo privalomųjų nurodymų nevykdymą atmetami kaip nepagrįsti.

15. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti nei Administracijos rašto nei Inspekcijos sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.