- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- eI3-407-764/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00198-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Saulius Jakaitis
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- UAB "EMALIN"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui O. S., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. S., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei I. Š.
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emalin“ skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Emalin“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašo:
1) Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. A51-100873/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl bendrojo plano keitimo pasiūlymų“ (toliau – ir Administracijos Sprendimas).
2) Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VTPSI) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 2D-18259 (toliau – ir Inspekcijos Raštas).
3) Įpareigoti Administraciją per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos tinkamai išnagrinėti Pasiūlymą ir Prašymą bei į juos atsižvelgti.
4) Sustabdyti Bendrojo plano keitimo sprendinių, susijusių su Sklypu, tvirtinimo procedūras iki kol bus tinkamai išnagrinėtas Pasiūlymas ir Prašymas bei dėl jų bus priimtas teisės aktų nuostatas atitinkantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas.
Paaiškina, kad 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl Vilniaus miesto bendrojo plano koregavimo, nurodydama, kad UAB „Emalin“ nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Dailidžių g. 4B, Vilniuje, kurio plotas 0,0689 ha, paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (toliau – Sklypas), ir kuris, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendruoju planu, beveik visas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas bei tik labai nedidelė dalis – apie 30 kv. m. patenką į žalią zoną.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė, atliekant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano keitimą, nustatyti, kad visas Sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos pasiūlymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, 2018 m. rugpjūčio 16 d. pateikė atsakymą Nr. A51-69929/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl bendrojo plano sprendinių“, kuriuo nurodė, jog į pareiškėjos pasiūlymą neatsižvelgs. Pareiškėja nesutikdama su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymu, apskundė 2018 m. rugpjūčio 16 d. Administracijos atsakymą Nr. A51-69929/18(2.15.1.1-MP3) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2018 m. rugsėjo 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1125, kuriuo įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pateiktus pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai atsakyti pareiškėjai, priimant sprendimą panaikinti ar papildyti 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. A51-69929/18(2.15.1.1-MP3), o bendrojo plano planavimo proceso nevykdyti, kol nebus pašalinti minėti pažeidimai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 21 d. pateikė atsakymą Nr. 100873/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl bendrojo plano keitimo pasiūlymų“, kuriame nurodė, jog pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos pasiūlymus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą jų netenkinti įvertinus esamą planuojamos teritorijos kraštovaizdį, gretimų teritorijų urbanistinę situaciją, kurioje vyrauja vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų užstatymas, esantis jautrioje gamtinėje aplinkoje, greta Pavilnių regioninio parko, Lyglaukių geomorfologinio draustinio, kurio kraštovaizdžio savitumą siekiama išsaugoti.
Pareiškėja nesutikdama su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 21 d. atsakymu Nr. 100873/18(2.15.1.1-MP3) pakartotinai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Išnagrinėjusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 21 d. atsakymą Nr. 100873/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl bendrojo plano keitimo pasiūlymų“, Inspekcija 2018 m. gruodžio 17 d. informavo pareiškėją raštu Nr. 2D-18259, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjai pateikė motyvuotą ir išsamų atsakymą.
Pareiškėja nesutikdama nei su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. A51-100873/18(2.15.1.1-MP3), bei su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 2D-18259, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. A51-100873/18(2.15.1.1-MP3) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 2D-18259, taip pat įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos pasiūlymą bei prašymą, taip pat, prašo sustabdyti Bendrojo plano sprendinių, susijusių su Sklypu, tvirtinimo procedūras iki kol bus tinkamai išnagrinėtas pareiškėjos pasiūlymas ir prašymas bei dėl jų bus priimtas teisės aktų nuostatas atitinkantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde teigia, kad Administracijos Sprendimas ir Inspekcijos Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsakovės su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Inspekcijos atsakymas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas - t. y. atsakyme aiškiai nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1125 – panaikino pirminį 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakymą Nr. A51-69929/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos Pasiūlymus, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos Pasiūlymus ir pateikė naują 2018 m. lapkričio 21 d. atsakymą Nr. A51-100873/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl bendrojo plano keitimo pasiūlymų“, kurį motyvavo.
Tuo pačiu, nepagrįsti ir neįrodyti pareiškėjos skundo argumentai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija skundžiamu 2018 m. lapkričio 21 d. atsakymu Nr. A51-100873/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl bendrojo plano keitimo pasiūlymų“ nepanaikino savo pirminio 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakymo Nr. A51-69929/18(2.15.1.1-MP3) pareiškėjai, nes skundžiamame atsakyme nurodyta priešingai.
Pareiškėja ginčija Inspekcijos skundžiamą atsakymą, kurio atitikimas yra vertinamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, tačiau pareiškėja nenurodė nei vieno argumento, kuris pagrįstų, kad skundžiamas atsakymas neatitiko teisės aktų reikalavimų, yra nemotyvuotas ar nepagrįstas – skunde dėstomi argumentai, kuriais pareiškėja iš esmės nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 21 d. atsakymu Nr. A51-100873/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl bendrojo plano keitimo pasiūlymų“, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Inspekcijos atsakymą.
Šalies argumentai
Be to, nors pareiškėja skunde teigia, kad pakartotinai su 2018 m. gruodžio 4 d. Skundu – 2 kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus departamentą, tačiau remiantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ atlikta paieška pagal pareiškėjos pavadinimą ar jos atstovo vardą, pavardę, ir adresus toks pareiškėjos skundas Inspekcijoje nebuvo registruotas ir pareiškėja nagrinėjamoje byloje nepateikia jokių įrodymų apie šio skundo pateikimą Inspekcijai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad Inspekcija skundžiamu atsakymu netenkino 2018 m. gruodžio 4 d. Skundo – 2, atmestini kaip nepagrįsti.
Antra, šio ginčo atveju labai svarbu nustatyti, kokios yra ikiteisminės ginčo nagrinėjimo dėl pateiktų organizatoriaus pasiūlymų ribos. Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis numato, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai.
Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Nuostatų 6.4.2 papunktis reglamentuoja, jog pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, planavimo organizatoriaus atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per 10 darbo dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tokį atsakymą apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, pastaroji privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotai raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išsamiai pasisakęs dėl Inspekcijos teisių ir pareigų apimties tikrinant planavimo organizatoriaus atsakymus į visuomenės pasiūlymus, taip pat ir planavimo organizatoriaus pareigą atsižvelgti į teikiamus pasiūlymus.
Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Taigi tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentą priežiūros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).
Taigi remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, darytina išvada, kad teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių, tačiau nustato pareigą bet kuriuo atveju motyvuotai atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims, ir atitinkamai Inspekcija šioje stadijoje neturi pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams, o tik patikrina, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas.
Pažymėtina, jog vykdydama Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1125 Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2018 m. lapkričio 21 d. atsakymu Nr. A51-100873/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl bendrojo plano keitimo pasiūlymų“ informavo pareiškėją, kad panaikino pirminį 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakymą Nr. A51-69929/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo buvo atsakyta į Pasiūlymus, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos Pasiūlymus ir juos atmesdama nurodė atmetimo motyvus ir paaiškino Pasiūlymų nepriimtinumą.
Taip pat, pareiškėja skunde neįrodė, kad priimant skundžiamą Inspekcijos atsakymą būtų pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, kaip tai numato ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, ir dėl to nėra pagrindo jį naikinti.
Trečia, pažymėtina, kad esant vieningai ir suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose Inspekcija kaip teritorijų planavimo proceso procedūrų valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, pagrįstai vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje apibrėžtas Inspekcijos veiklos modelis nagrinėjant tokius ginčus – t. y. pareiga patikrinti planavimo organizatoriaus atsakymo motyvuotumą, nevertinant jo atitikimo teisės aktų reikalavimams (kaip minėta, toks vertinimas atliekamas kitoje teritorijų planavimo stadijoje).
Nagrinėjamu atveju Inspekcija būtent ir laikėsi šios pareigos – patikrino ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija pakankamai motyvavo 2018 m. lapkričio 21 d. atsakymą Nr. A51-100873/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl bendrojo plano keitimo pasiūlymų“ – primintina, kad šis motyvuotas atsakymas buvo pateiktas tik po Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pateikto 2018 m. rugsėjo 12 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1125. Taigi akivaizdu, kad Inspekcija tinkamai vykdė savo funkcijas, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją motyvuoti atsakymą pareiškėjai ir tik po 2018 m. lapkričio 21 d. atsakymo pateikimo Inspekcija nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė 2018 m. rugsėjo 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1125 ir motyvavo pareiškėjos pateiktų Pasiūlymų atmetimą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Taigi atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinę reglamentaciją bei teismų praktiką, darytina pagrįsta išvada, kad skundžiamas Inspekcijos atsakymas yra priimtas laikantis nustatytos procedūros, nustatyta tvarka ir terminais bei atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, kadangi pagal teritorijų planavimo procedūras galutinis sprendimas, kuriuo konstatuojama, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjos Pasiūlymus, šioje stadijoje nėra ir neturėjo būti priimtas, Inspekcija privalėjo tik tinkamai įvykdyti įstatymo leidėjo jai suteiktą pareigą, t. y. pagal kompetenciją patikrinti ir pripažinti, ar planavimo organizatorius jam įstatymo leidėjo suteiktą pareigą – pasiūlymus pateikusiems asmenims motyvuotai atsakyti raštu – įvykdė tinkamai, todėl darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė skundžiamo Inspekcijos atsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja, susipažinusi su Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, 2018 m. kovo 28 d. (b. l. 5) ir 2018 m. liepos 24 d. (b. l. 10–11) kreipėsi į Administraciją dėl Vilniaus miesto bendrojo plano koregavimo. Pareiškėja minėtuose prašymuose nurodė, kad beveik visas Sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas bei tik labai nedidelė dalis – apie 30 kv. m. patenka į žalią zoną. Pareiškėja prašymuose prašė, atliekant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano keitimą, nustatyti, kad visas Sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas.
Administracija pateikė pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakymą Nr. A51-69929/18(2.15.1.1-MP3), kuriame nurodė, jog į pareiškėjos pasiūlymą neatsižvelgs (b. l. 12). Administracija nurodė, kad Sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną, yra šalia saugomos teritorijos – Pavilnių regioninio parko.
Pareiškėja nesutikdama su Administracijos atsakymu dėl jo teikė skundą Inspekcijai (b. l. 13–15). Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą pateikė Administracijai 2018 m. rugsėjo 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1125, kuriuo įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pateiktus pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai atsakyti pareiškėjai, priimant sprendimą panaikinti ar papildyti 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. A51-69929/18(2.15.1.1-MP3), o bendrojo plano planavimo proceso nevykdyti, kol nebus pašalinti minėti pažeidimai (b. l. 16–18).
Administracija Sprendimu pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. liepos 24 d. raštus bei nurodė, kad priėmė sprendimą jų netenkinti įvertinus esamą planuojamos teritorijos kraštovaizdį, gretimų teritorijų urbanistinę situaciją, kurioje vyrauja vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų užstatymas, esantis jautrioje gamtinėje aplinkoje, greta Pavilnių regioninio parko, Lyglaukių geomorfologinio draustinio, kurio kraštovaizdžio savitumą siekiama išsaugoti (b. l. 39–40).
Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos Sprendimu pakartotinai kreipėsi į Inspekciją prašydama panaikinti Administracijos Sprendimą bei įpareigoti Administraciją atsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymus (b. l. 22–23). Inspekcija Raštu Nr. 2D-18259 informavo pareiškėją, jog Administracija jai pateikė motyvuotą ir išsamų atsakymą bei netenkino pareiškėjos skundo (b. l. 25–27).
Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo ir Inspekcijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja skunde iš esmės teigia, kad Administracijos Sprendimas ir Inspekcijos Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų reikalavimų.
VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Minėtame 2011 m. birželio 27 d. sprendime Nr. A556-336/2011 LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“ nuspręsta pradėti galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte ir 10² straipsnyje nustatyta, kad viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų yra teritorijų planavimas, kuris vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. TPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).
Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą išaiškinta, kad TPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nurodyti pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Teisės aktai nenustato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 91 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015).
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad viešinimo stadijos metu, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumento lygmenį ir rūšį, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Teismas pabrėžia, kad teisės aktai turi būti aiškinami ne atsietai, o sistemiškai. Atsižvelgiant į TPĮ 37 straipsnį, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte vartojama sąvoka „pagrįstai atmetė“ reiškia procedūrinį tikrinimą (ar atsakė į pasiūlymą, ar motyvavo ir t. t.), o ne turinio tikrinimą. Pagal LVAT praktiką pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (LVAT 2014 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013, 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017). Taigi nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, ar į pareiškėjos pasiūlymus buvo atsakyta ir ar pateikti atsakymai yra pakankamai motyvuoti (atitinka VAĮ reikalavimus), tačiau teismui nepriskirta diskrecija vertinti pačių atsakymo teisėtumo.
Pareiškėja skunde konkrečiai nenurodė, kodėl ji mano, jog Administracija Sprendimu ir Inspekcija Raštu netinkamai išnagrinėjo jos pateiktus pasiūlymus. Teismas pažymi, kad pareiškėja 2018 m. kovo 28 d. (b. l. 5) ir 2018 m. liepos 24 d. (b. l. 10–11) pasiūlymuose prašė, atliekant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano keitimą, nustatyti, kad visas Sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas. Pareiškėja 2018 m. kovo 28 d. pasiūlyme nurodė, kad, jos nuomone, Sklypas turi turėti vieną tvarkymo rėžimą. Pareiškėja 2018 m. liepos 24 d. pasiūlyme nurodė, kad Sklypas yra privati nuosavybė, nėra jokių priežasčių, kodėl jis negalėtų būti priskirtas intensyvaus užstatymo gyvenamajai zonai. Pažymėjo, kad Sklypas yra miesto teritorijoje.
Į prašymuose pateiktus pareiškėjos argumentus, jog Sklypas turi turėti vieną tvarkymo rėžimą ir turi būti priskirtas intensyvaus užstatymo gyvenamajai zonai Administracija Sprendime nurodė, kad bendrojo plano sprendiniai negali būti taikomi konkrečiam sklypui. Administracija Sprendime nurodė, kad teritorijos naudojimo reglamentai nustatyti įvertinus esamą planuojamos teritorijos kraštovaizdį, gretimų teritorijų urbanistinę situaciją, kurioje vyrauja vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų užstatymas, esantis jautrioje gamtinėje aplinkoje šalia Pavilnių regioninio parko ir Lyglaukių geomorfologinio draustinio.
Teismas pažymi, kad bendrojo plano sprendiniuose jokie sklypai nėra pažymėti, pareiškėjų Sklypui jokios išskirtinės taisyklės nėra taikomos. Bendrojo plano sprendiniuose yra žymimi sprendiniai, galiojantys teritorijai, o ne atskiram sklypui, taigi vien ta aplinkybė, jog Sklypui taikomi skirtingi rėžimai, nėra pagrindo atsakovių administracinius aktus pripažinti nemotyvuotais. Į pasiūlymus dėl teritorijos naudojimo reglamentų nustatymo pateikti atsakymai, kad reglamentai nustatyti atsižvelgiant į faktinį apstatymą ir teritorijos gamtines ypatybes.
Iš pareiškėjos skundo turinio galima suprasti, kad ji šiuo aspektu kelia Administracijos ir Inspekcijos motyvų išsamumo ir pakankamumo klausimą, siekia dar labiau detalizuoti planavimo organizatoriaus motyvus. Tai rodo ne motyvų nebuvimą, o jų plėtojimą, detalizavimą. Teismas daro išvadą, kad motyvai, nurodyti pareiškėjai, buvo pakankami. Teismas pažymi, jog šioje stadijoje teismas vertina tik tai, ar į pareiškėjos pasiūlymus buvo atsakyta ir, ar pateikti atsakymai yra pakankamai motyvuoti, nepažeidžia pareiškėjos teisės kreiptis teisminės gynybos, nes visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė Inspekcija tinkamai įvertino Administracijos Sprendimą pagal TPĮ 37 straipsnį ir pagrįstai pripažino, kad planavimo organizatorius – Administracija – tinkamai įvykdė 2018 m. rugsėjo 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1125. Taigi skundžiami Administracijos Sprendimas ir Inspekcijos Raštas yra teisėti ir pagrįsti, jie negali būti panaikinti remiantis skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos tinkamai išnagrinėti Pasiūlymą ir Prašymą bei į juos atsižvelgti, laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Administracijos Sprendimą ir Inspekcijos Raštą. Teismui konstatavus skundžiamų Administracijos Sprendimo ir Inspekcijos Rašto teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emalin“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.