Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-10-01 · Administracinė byla Nr. eI2-11334-342/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-01
Bylos Nr.
eI2-11334-342/2024
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00769-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Daina Kukalienė
Pareiškėjas
M. Y.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11334-342/2024Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00769-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 1 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Dainos Kukalienės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Y. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2024-05-22 Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 24S127543, kuriuo nuspręsta uždrausti M. Y. atvykti į Lietuvos Respubliką.

Nurodo, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką iškart nuvyko į Šiaulių miestą įsidarbinti Bendrovėje tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau Bendrovėje pasiūlytos darbo sąlygos, buvo nesuderinamos su pareiškėjo sveikatos būkle, todėl jis buvo priverstas atsisakyti siūlomo darbo. Pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad jo kvalifikacija neatitinka Bendrovės keliamų reikalavimų (jam privalu turėti 95 kodo sertifikatą, pavojingiems kroviniams vežti), tačiau sudarant preliminarią darbo sutartį ir darbdaviui teikiant dokumentus Migracijos departamentui prie LR VRM leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal darbą dviem metams, pareiškėjas apie tai nebuvo informuotas. 2024-03-08 pranešimu Nr.2402-PRNŠ-2958 darbdavys informavo Migracijos departamentą, kad samdomas darbuotojas neatitiko keliamų darbdavio reikalavimų.

Paaiškina, tam kad gauti reikalaujamą 95 kodo sertifikatą, pareiškėjas išklausė mokymo kursą ir išlaikė egzaminus UAB „Vaido Sejūno vairavimo mokykloje“, 2024-02-28 gavo atitinkamą sertifikatą. Taip pat ieškojo legalių darbų Lietuvoje ir susitarė įsidarbinti UAB „TR Transport“. Ši bendrovė, pateikė Migracijos departamentui prie LR VRM prašymą išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą neturi vertinti ir spręsti darbo santykių tarp užsieniečio ir jo darbdavio. Be kita ko, ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti. Kritiškai vertina pareiškėjo skundo argumentus, kad jo kvalifikacija neatitinka Bendrovės keliamų reikalavimų, nes, po to, kai jis gavo leidimą laikinai gyventi, turėjo gauti reikalaujamą 95 kodo sertifikatą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kartu su 2023-09-01 prašymu jau buvo pateikęs pažymėjimą, kad pareiškėjas baigė Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programą.

Mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Teigia, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą neįvertinto visų objektyvių duomenų, susijusių su jo pateiktais dokumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau nenurodo, kokių aplinkybių Migracijos departamentas neįvertino.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ginčas kilo dėl 2024-05-22 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 24S127543 „Dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas M. Y. yra Tadžikistano Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).

2023-04-25 pareiškėjui buvo įteiktas pažymėjimas, nes UAB „Vaido Sėjūno vairavimo mokykla“ baigė savaitės trukmės motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programą, kuria pratęsiama vairuotojo pradinė profesinė kvalifikacija vežti krovinius komerciniais tikslais.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023-09-01 pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2305-LLG-7816 tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti UAB „COSTO“ pagal darbo sutartį Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209). Šiame prašyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo Lietuvos Respublikoje šaltinis – planuojamas gauti darbo užmokestis (kitų pajamų šaltinių ar pragyvenimui skirtų lėšų nebuvo nurodyta).

Migracijos departamentas 2023-11-29 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760313713, kuris galioja iki 2025-12-04.

Migracijos departamento teismui pateiktais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-03-06 išrašo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nedirbo.

Migracijos departamentas 2024-03-07 priėmė sprendimą Nr.24S74437 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760313713, galiojantį iki 2025-12-04 nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

Migracijos departamentas 2024-05-22 priėmė sprendimą Nr.24S127543 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Sprendimas priimtas, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.

Migracijos departamentas 2024-06-01 priėmė sprendimą Nr. 24S135142 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą Asmeniui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027-05-21.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Užsieniečių teisinės pagalbos įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, UTPĮ nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką. UTPĮ 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024-03-07 sprendimu Nr. 24S74437, be kita ko vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, išduotą tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti UAB „TR Transport“, nustačius, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su jo nurodyta Bendrove ir nedirba jokiose kitose Lietuvos įmonėse. Šiame sprendime, be kita ko, nustatyta, kad asmuo negauna jokių reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje. Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsienietis nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, todėl nustatyta, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Konstatuota, kad asmuo kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Lietuvos teismų informacinės sistemoje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų apskundęs Migracijos departamento 2024-03-07 sprendimą Nr. 24S74437.

Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo” 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvą trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Be kita ko, vadovaujantis šia dalimi, priimta Kriterijų vertinimo tvarka, kurios 11 punkte, be kita ko, nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo panaikintas leidimas gyventi; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pagal 35 str. 1 d. 2 p.) nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Iš ginčijamo Departamento 2024-05-22 sprendimo turinio matyti, kad draudimas pareiškėjui iki 2027-05-21 atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir atsižvelgus į tai, kad, prašydamas išduoti leidimą gyventi, pareiškėjas siekė tik įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, o ne realiai vykdyti teisėtą veiklą, jis neturi jokių socialinių ar šeimyninių ryšių. Byloje nustatyta, kad Departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis nepateikė objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, neturi teisės aktų reikalavimus atitinkančios gyvenamosios vietos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) vertindamas aptarto reglamentavimo turinį, yra pažymėjęs, jog vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu tokiu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Aptartas reglamentavimas suteikia Migracijos departamentui diskreciją spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo. Ne tik užsieniečiui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvą trukmė, bet ir Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Atlikdamas šį vertinimą, Migracijos departamentas taip pat turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus, vadovaujantis ir laikantis konstitucinio atsakingo valdymo principo bei viešojo administravimo principų (2024 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA-1909-662/2004). Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, atsižvelgė į nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nustatytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas nedirbo, darbo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovui nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys apie kitą pragyvenimo lėšų šaltinį, ketinimus atidaryti individualią veiklą. Siekdamas paneigti Departamento ginčijamame sprendime nustatytas, jo teigimu, nepagrįstas aplinkybes, ir išvengti nepalankaus sprendimo dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo, pareiškėjas turėjo objektyvias sąlygas nuo darbo sutarties atsisakymo momento pateikti atsakovui objektyvius duomenis apie susiklosčiusią situaciją. Priešingai, šie pareiškėjo argumentai grindžiami išimtinai jo paaiškinimais, kad jis atliko visus reikalingus veiksmus, kurie leistų pasirašyti sutartį su darbdaviu. Teismas pažymi, kad vien vairuotojo pažymėjimo kvalifikacinis egzaminas ir jo metu įgytas pažymėjimas nepatvirtina to fakto, kad pareiškėjas atitinka visus darbdavio keliamus kriterijus dirbti ir gyvenimo užsieniečiams sąlygas Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad atsakovas priimdamas sprendimą, vertino pareiškėjo situaciją Kriterijų vertinimo tvarka ir atsižvelgė į individualias aplinkybes, netaikė griežčiausio penkerių metų uždraudimo atvykti laikotarpio. Todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas nepaneigė Departamento 2024-05-22 sprendime Nr. 24S127543 nustatytų faktinių aplinkybių ir atlikto jų vertinimo, šis sprendimas yra teisėtas ir galiojantis.

Pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamame sprendime Departamentas nurodė faktinius duomenis, kurie sudaro pagrindą jį priimti, pateikė jų vertinimą, t. y. taikomas poveikio priemones ne tik pagrindė objektyviais faktiniais duomenimis, bet ir motyvavo jų taikymą. Teismo vertinimu, ginčijamas Departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 str. reikalavimus. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo su Lietuva nesieja jokie ryšiai, darbo sutarties nesudarė, bei atsižvelgęs į tai, kad ginčijamo sprendimo tikslas yra užkirsti kelią nelegaliai migracijai, teismas konstatuoja, kad taikomas draudimas yra proporcinga priemonė. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, todėl Departamento 2024-05-22 sprendimas Nr. 24S127543 paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėLaimutė JokubauskaitėDaina Kukalienė