Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-05-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-130-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-30
Bylos Nr.
II-130-990/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Pareiškėjas
R. N.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Virginijai Miliauskienei, Mildai Kančytei,dalyvaujant pareiškėjai R. N.,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. N. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. R. 2018 m. sausio 4 d. nutarimo, kuriuo R. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 346 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. R., nustatęs, kad R. N. būdama bausta už administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, padarymą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi ji 2017 m. gruodžio 28 d. nuo 20.00 val. iki 24.00 val. bute, esančiame Antano Vivulskio g. 21-23, Vilniuje, be priežiūros paliko šunį, kuris garsiai lojo ir trukdė kaimynei ilsėtis, 2018 m. sausio 4 d. R. N. paskyrė nuobaudą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje- 120 eurų baudą.

Šalies argumentai

R. N. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame ji prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. R. nutarimą. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji prisiminė, jog 2018 m. gruodžio 28 d. apie 19.00 val. ji grįžo namo iš darbo ir visą vakarą buvo namie, administracinio nusižengimo ji neįvykdė, jos šuo nelojo taip, kaip buvo nurodyta melagingame pranešime. Jos kaimynai, su kuriais ribojasi jos buto sienos, nesiskundžia šuns lojimu. Jos šuo yra išauklėtas, garbaus amžiaus. Pareiškime pateikta informacija dėl šuns lojimo neatitinka realybės, nes jos šuo ištisai neloja. Šias aplinkybes gali patvirtinti jos draugas Š. U. ir garbaus amžiaus kaimynė iš 22 buto L. M.. Ji prašo panaikinti jai nutarimu skirtą baudą.

Atsiliepimas

(duomenys neskelbtini) laikinai einanti vyriausiosios tyrėjos pareigas V. P. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog 2018 m. sausio 3 d. buvo gautas V. D., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pareiškimas apie tai, kad 2017 m. gruodžio 28 d. nuo 20.00 val. iki 24.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaimynės R. N. šuo neperstojamai lojo, dėl ko trikdė viešąją rimtį namo gyventojams. Atsižvelgiant į gyventojų skundą, R. N. paaiškinimą buvo priimtas nutarimas R. N. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, ir jai skirta 120 eurų bauda. Kvalifikuojant veiką nustatyta, kad R. N., žinodama apie gyventojų skundus ir būdama bausta dėl to paties administracinio nusižengimo- viešosios rimties trikdymo, neužtikrino, kad R. N. priklausantis šuo nebūtų ilgą laiką paliktas be priežiūros, kad šuo netrukdytų gyventojų poilsio ir viešosios rimties. R. N. paliko be priežiūros šunį, kuris lojo, trikdė viešąją rimtį. Viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas visomis nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tokiam pažeidimui įrodyti ar paneigti nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis sutrikdyta. R. N. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 28 d. namo grįžo 23.00 val., o nutarimo apskundimo metu papildomai nurodė, kad prisiminė, jog minėtu laiku buvo namuose kartu su draugu ir administracinio nusižengimo nepadarė. Šios aplinkybės vertintinos kritiškai ir tikslinga vadovautis pirminiais parodymais. Atsižvelgiant į tai, nutarimas yra pagrįstas teisėtas ir turi būti paliktas nepakeistas.

Teismo posėdžio metu R. N. parodė, jog ji atvykusi į policijos komisariatą sumaišė įvykio dienas. Ji parašė pasiaiškinimą, kad nei patvirtinti, nei paneigti šuns lojimo fakto ji negali. Po to ji pasižiūrėjo socialinę mediją, susirašinėjimus, pasikalbėjo su Š. ir prisiminė, kad tą dieną ji buvo namuose. Ji su draugu Š. apie 21.00 val. buvo išėję į parduotuvę, prieš tai dar vedžiojo šunelį. Paaiškinime yra kaimynės, gyvenančios už sienos, liudijimas, kad jos šuo nelojo. Liudijime yra kaimynės parašas. Kitos kaimynės, gyvenančios kitoje pusėje, rasti nepavyko, dėl to ji negavo šios parašo. Nei vienas kaimynas nesiskundžia jos šuns lojimu. Ji su visais kaimynais puikiai sutaria, todėl nesupranta, kas vyksta. Jos šuo tą vakarą nelojo. Ji su draugu buvo namuose- šuo nelojo. Tą dieną ji su drauge socialiniame tinkle „Facebook“ susirašinėjo apie kažką, todėl ji prisiminė įvykio dieną. Tai buvo darbo diena ir nevyko nieko išskirtinio. Ji dirba iki 18 val., po darbo ji grįžo namo. Š. išvedė šunį, vardu Bagira, į kiemą. Tada ji ir Š. ėjo į parduotuvę, po ko žiūrėjo filmą. Miegoti jie nuėjo apie 1 valandą nakties. Ji 2017 m. gruodžio 28 d. buvo namuose, todėl jos šuo nelojo, 2018 m. sausio 4 d. paaiškinime ji nurodė, kad minėtą dieną ji namo grįžo 23.00 val., kadangi sumaišė datas.

Teismo posėdžio metu V. D. parodė, kad jai labai svarbu ramiai naktimis miegoti. Tai numatyta įstatymuose- nuo 22 valandos iki 6 valandos ryto ji nori tylos. Ji 2013 metais rugpjūčio 9 d. darbe buvo ištikta insulto. Ji du metus mokėsi kalbėti, judėti, ilgai gydėsi ligoninėse, reabilitavosi užsienyje. Ji pateikia teismui duomenis apie jai nustatytą invalidumą. Jos darbingumas siekia tik 45 procentus. Ji šiuo metu yra dirbantis žmogus, nes iš invalidumo pašalpos ji negali išsilaikyti, nenori būti kažkam našta. Ji ką tik grįžo iš reabilitacijos. Jai gydytojai teigia, kad labai svarbu ramus miegas, poilsis. Jos kaimynė įsigijo šunį. Jai kaimynė pasakė, kad šuo traumuotas, nes šunį mušė. Ji siūlė kaimynei, kad reikia šunį dresuoti, nes šuo lojo ištisai tiek esant šeimininkams, tiek jų nesant. Jai kaimynė sakė turėti kantrybės, kad dirbs su šuniu. Bėda ta, kad ji ir kaimynai gyvena daugiabutyje ir sujudant kažkam šuo loja. Šuo yra vilkinis. Ji įsistatė garso izoliacines duris. Ji du metus bandė šnekėtis, tačiau į jos interesus nebuvo atsižvelgiama. Trečią valandą nakties šuo pradeda loti. Ją pažadina, ji užmigti negali. Jos kaimynai labai tylūs, nors turi ir šunis, ir vaikus. Kai tyloje pradeda vilkinis šuo loti, pabunda ne ji viena. Jai labai svarbu, kad būtų atsižvelgta į jos prigimtinę vertybę- sveikatą. Ji tokį kaimynės elgesį supranta taip, kad kaimynei nusispjauti į jos interesus, sveikatą. Ji kantriai laukė, išvažiuodavo, stengdavosi miegoti pas dukrą. Ji kaimynei skambindavo. Kaimynė jos numerį užblokavo, nenorėjo su ja šnekėti. Išliko kelios jos kaimynei rašytos žinutės. Ji parašė kaimynei, kad kreipsis į policiją ginti savo teises. Viskam yra ribos, du metai yra pakankamas laikas. Atvažiavo pareigūnai, užfiksavo šuns lojimą. Ji parašė pareiškimą policijai, gavo atsakymą iš policijos, kad kaimynei pareikštas įspėjimas dėl šuns lojimo. Ji manė, kad žmogus susivoks, tačiau šuo vėl lojo. Kaimynė eina į naktinius klubus, šuo loja vienas paliktas. Ji iškvietė dar kartą policiją. Kaimynai vaikšto, grįžta iš darbo, šuo pradeda loti. Kol praeina visi, šuo reaguoja. Vieni po darbo ateina ankščiau, kiti vėliau- šuo loja. Atvykus policijos pareigūnams, ji su pastaraisiais pakalbėjo. Tada atėjo jos žentas, atnešė jai vaistus- šuo pradėjo loti, dėl to policijos pareigūnas net krūptelėjo. Ji nieko kito neprašo, išskyrus tai, kad jai duotų ramiai miegoti. Ji gavo sprendimą, kad kaimynei skirta bauda. Kaimynė žino, kad ji yra po insulto, kad jai labai svarbi ramybė. Taip pat kaimynė žino, kad ji ėmėsi visų priemonių- įsistatė duris. Ji nenori būti pas dukrą su žentu, ji nenori būti Druskininkuose ar Birštone dėl to, kad šuo loja. Ji pradėjo dirbti ir nori po darbo grįžusi išsimiegoti. Sausio 31 d. šuo pradėjo kaukti nuo 23.00 iki 24.00 val. Jai sveikata pablogėjo, ji išvažiavo. Ji grįžo sausio 31 d., nes vasario 1 d. turėjo eiti į darbą. Ji negalėjo miegoti, nes šuo lojo. Naktį iš vasario 2 d. į 3 d. ji užmigo tik pirmą valandą nakties, o antrą valandą nakties šuo pradėjo loti, nes praėjo kažkokia kompanija. Toje vietoje viešbutis yra, žmonės vaikšto. Ji nori ramiai miegoti. Jeigu žmonės laiko gyvūną, tai reikia jausti ir atsakomybę. Šuo loja, kai kaimynų nėra namuose. Ji gali pasakyti, kad jai šuns gaila, nes šis loja dvi valandas. 2017 m gruodžio 28 d. ji parėjo namo po darbo, šuo lojo. Ji nekvietė policijos pareigūnų, nes nusprendė kitą dieną parašyti pareiškimą. Prieš tai ji paskambino kaimynei į darbą iš kito numerio. Kaimynė pasakė, kad neturi laiko, yra darbe ir nenori būti trukdoma. Tą vakarą ji atėjo namo ir šuo aplodavo einančius kaimynus. Šuo lojo iki vidurnakčio. Ji du metus vaikščiojo pas kaimynę, tą vakarą nėjo. Ji tokį kaimynės elgesį traktuoja kaip sistemingą, sąmoningą jos sveikatos žalojimą. Ji gyvena viena. Ji nekalbėjo su niekuo dėl šuns. Kaimynas daro remontą darbo dienomis darbo valandomis. Ji grįžta pietauti, girdi, kaip šuo reaguodamas į remontą loja. Virš jos močiutė gyvena, tačiau ji nežino, kaip močiutė darbo dienomis darbo valandomis gyvena. Kaimynės sakė, kad močiutei netrukdo, gal močiutė neprigirdi dėl amžiaus. Nepatenkinti žmonės, bet niekas nenori dalyvauti.

Pagarsinus V. D. pareiškimą (b. l. 3) ji parodė, kad ji nekalbėjo su kaimyne, kuri yra garbaus amžiaus senutė. Trečiame aukšte gyvena moteris, su kuria ji pasikalba, bet minėta moteris sakė, kad prie pareiškimo nesijungs. Šuo loja, kaimynų vaikas pradėjo verkti. Ji įsijungia televizorių, naudoja ausų kištukus, geria vaistus. Ji pasakė kaimynams, kurių vaikai yra maži, tačiau šie pasakė, kad ir patys patriukšmauja, taigi į policiją nesikreips.

Teismo posėdžio metu Š. U. parodė, kad jis yra R. N. draugas. Jis nėra susidūręs su šuns trukdymu kaimynams. Dabar jie turi su kaimyne problemų dėl R. šuns. Kaimynė sako, kad šuo loja ir trukdo jai gyventi. Šuo loja, kai su pastaruoju pažaidi, kai provokuoja kas nors šuns lojimą, bet kad šuo lotų tiesiog nuolatos, tai taip nebūna. Būna, kad šuo pribėga prie durų ir neloja. Buvo laiptinėje susirinkimas- jis galvojo, jog bus daug žmonių, kalbančių audringai, taip pat jis manė, kad šuo los, bet šuniukas nelojo. Visos namų durys atidarytos, šuo miega rūbinėje. Dažniausia šuo būna salone. Jis ir R. N. dirba. Jų darbo metu šuo tikriausiai salone ant lovos miega. Jie šunį palieka, šuo paliktas miega. Kai jis ateina namo, šuniukas būna užsimiegojęs. Jis dabar turi nedarbingumą, tai šuniukas visą dieną miega. Šuo išeina į balkoną, kai jis grįžęs iš darbo eina parūkyti. Žmonės pro šalį vaikšto, šuo žiūri į praeivius. Iš 20 parūkymų, kokį vieną kartą šuo suloja ir tai, kai kitą šuniuką pamato. Būna, kad jis su R. vakarais išeina į parduotuvę, į kiną, į miestą. Su šuniuku jis važiuoja į savo gimtinę- Anykščius. Gruodžio 28 d. jis grįžo iš darbo apie 18.30. Jis šunį išvedė apie 20 val. Jis su Rasa nuėjo į parduotuvę, po ko buvo namuose. Rasa grįžta iš darbo vėliau. 2017 m. gruodžio 27 d. tikriausiai jis grįžo iš Anykščių, nes per Kūčias su R. šeima buvo namuose. Jei tai buvo darbo diena, tai jis buvo darbe ir grįžo namo 18.30 val. Jis mano, kad tuo metu R. dar nebuvo namuose, nes ji dar buvo darbe. Tikrai nebuvo R. namuose. Jam neteko su kaimyne dėl šuns kalbėtis, tik teko girdėti istorijų. Iš kaimynų pretenzijų dėl šuns nebuvo. Jam atrodo, kad sausio pradžioje namo gyventojų susirinkimas buvo, pretenzijų dėl šuns kaimynai nepareiškė. Šuo savivaldybėje neregistruotas. Rekomenduojama registruoti. Kaimynų sutikimo įsigyjant šunį nereikia. Šuo neregistruotas, mokesčiai nemokami.

Teismo posėdžio metu V. P. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jai kaimynės šuo netrukdo. Su kaimyne V. D. ji turi įvairiausių problemų, minėtai kaimynei nevisai gerai su galva. Minėta kaimynė kvietė policiją dėl jos vaikų keliamo triukšmo. Šuo gal ir paloja, bet jai tas netrukdo. Ji nekreipia dėmesio, šuns lojimo neužfiksuoja. Šuo netrukdo jos vaikams miegoti. Šuo galbūt ir loja. Ji girdi šuns lojimą, bet jai tas netrukdo. Kaimynė V. D. kvietė policijos pareigūnus dėl vaikų, močiutės, pastoviai ieško, prie ko prisikabinti. Minėtai kaimynei viskas maišo, trukdo. Gal žmogus praeina, šuo gal du kartus suloja ir tiek. Ji jokių pretenzijų neturi, visi šunys loja. Jai šuns lojimas ilsėtis netrukdo. Ji porą kartų girdėjo šuns lojimą.

Teismo posėdžio metu L. M. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynai, kurie laiko šunį. Jos butą ir kaimyno butą skiria bendra siena. Ji labai vėlai sužinojo, kad kaimynai turi šunį. Ji būna namuose visada ir nėra taip, kad šuo pastoviai lotų. Tas šunelis gana tylus. Nėra taip, kad jis lotų ar kauktų per dieną. Šuo yra gyvas sutvėrimas, jis suloja ir tiek. Ji naktimis šuns lojimo negirdi. Jos klausa yra gera. Ji nepamena, ar 2017 m. gruodžio 28 d. šuo lojo.

Teismo posėdžio metu V. Ž. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji kartais girdi lojantį šunį. Kartais šuo paloja, kartais pastaugia. Pastaruoju metu ji mažai girdi, kad šuo lotų. Ji dirba dienomis. Šuo daugiau staugia savaitgaliais. Ji nežino, kodėl šuo loja. Ji kaimynų nepažįsta. Jai netrukdo, kai šuo pradeda staugti. Jos ir kaimynų butai ribojasi, turi bendrą sieną. Visi šunys turbūt loja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinė nuobauda R. N. paskirta už (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tiems asmenims, kurie pakartotinai padarė šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus nusižengimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas padaromas alternatyviais veiksmais, pažeidžiant: 1) Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą; 2) kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus; 3) atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, o to paties straipsnio 2 dalyje numatytas analogiškas minėtų teisės aktų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Įvertinus skundžiamame nutarime bei administracinio nusižengimo protokole aprašomus R. N. padaryto nusižengimo požymius, atsižvelgiant į tai, kad ji netraukiama atsakomybėn dėl jos veiksmais sukeltos grėsmės asmens turtui sveikatai ar gyvybei, konstatuotina, kad skundžiamu nutarimu R. N. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį dėl pakartotinai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Kadangi minėta norma yra blanketinė (nukreipianti į kitą norminį teisės aktą), todėl šiuo atveju administracinio nusižengimo bylą tiriančiam ar nagrinėjančiam organui kyla pareiga konkrečiai nurodyti teisės normą, kurią asmuo savo veiksmais pažeidė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog aprašant R. N. veiksmus, dėl kurių ji buvo traukiama administracinėn atsakomybėn, nurodyta, kad R. N. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuris numato, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismo manymu, be minėto pažeidimo R. N. neužtikrino viešosios rimties, tuo pažeisdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijose taisyklių II skyriaus 5.4 punktą, kuriame yra nustatytas konkretus reikalavimas gyvūnų laikytojams užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų, taip pat pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių II skyriaus 7 punktą, kuriame numatyta, kad auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo. Nors Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijose taisyklės nenumato, kas yra šuns lojimas, kada šuo gali loti ar neloti, tačiau pastovus šuns lojimas be abejo kelia pavojų žmonių sveikatai ir veikia greta gyvenančius žmones.

Gyvūnų savininkas atsako įstatymo nustatyta tvarka, jei aplinkinių valdų, namų, butų savininkai, gyventojai skundžiasi dėl gyvūno keliamo triukšmo. Triukšmo sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje- tai nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmogaus veikla. Šios sąvokos prasme gyvūno keliamas triukšmas turi būti suprantamas kaip nepageidaujami garsai, kurie atsiranda dėl šuns lojimo, staugimo ar panašių veiksmų. Nepageidaujami garsai yra tokie, kurie sukelia žmogui neigiamas emocijas, dirgina jį kelia susierzinimą (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. 11-31-426/2009).

Tiek skunde, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu R. N. teigė, kad jos šuo kaimynams, gyvenantiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, lojimu netrukdo. Šią aplinkybę patvirtino ir kartu su R. N. kartu gyvenantis Š. U.. Teismas pažymi, kad šuns lojimo faktą patvirtino liudytojos V. Ž., V. M. ir V. P.. Nors minėtos liudytojos parodė, kad šuns lojimas joms netrukdo, tačiau trukdymas ar netrukdymas yra subjektyvi aplinkybė, priklausanti tiek nuo žmogaus, girdinčio lojimą, fizinės, tiek nuo jo psichinės būklės, tiek nuo jo pomėgių ir panašių savybių, tačiau jokiu būdu nepaneigianti paties šuns keliamo triukšmo fakto.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. R. 2018 m. sausio 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti dėl R. N. skunde išdėstytų motyvų pagrindo nėra, todėl minėtas nutarimas paliktinas nepakeistas, o R. N. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. R. 2018 m. sausio 4 d. nutarimą, kuriuo R. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta bauda, palikti nepakeistą ir R. N. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas