Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-3562-887/2024 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00834-2024-2 procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 3.1.7.1.3.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.4.1.1.; 3.4.1.2. (S)

2024 m. rugsėjo 24 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei M. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. D. ieškiniu prašo (2024-04-02 CBP-2418): 1. Nutraukti A. D. ir M. D. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 217, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2. Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: D., D.

Ieškovas A. D. ieškinyje nurodė, kad jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 217. Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. D., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V., kurie yra pilnamečiai. Paaiškino, kad jų santuoka faktiškai yra iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Santuokinio gyvenimo pradžioje jų tarpusavio santykiai buvo geri, tačiau laikui bėgant išryškėjo charakterių skirtumai, pradėjo skirtis nuomonės įvairiais klausimais, dėl ko šeimoje prasidėjo nesutarimai, pamažu jų jausmai atšalo, dingo tarpusavio pasitikėjimas, tapo vienas kitam svetimi. Jie nuo 2013 m. gyvena skyriumi, santuokinių ryšių nepalaiko ir visiškai nebendrauja. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes abu nesistengė išsaugoti šeimą ir pažeidė sutuoktinių pareigas. Gyvenant santuokoje jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Susituokę gyveno atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame būste. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 184/917 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. inžineriniais statiniais-šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini); žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kt. inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl turto padalijimo nėra. Gyvenant santuokoje jokių bendrų kreditorinių įsipareigojimų neįgijo. Jis asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi, apie atsakovės asmeninius kreditorinius įsipareigojimus jam nėra žinoma. Abu yra darbingo amžiaus, todėl nei vienas iš jų neturi teisės į išlaikymą.

Ieškovas A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį. Paaiškino, kad jie susituokė (duomenys neskelbtini), santykiai nutrūko 2013 m. pavasarį. Nuo to laiko jie neveda bendro ūkio. Santuoka nutrūko, nes šeimoje prasidėjo įvairios problemos ir nesutarimai. Neprieštarauja, kad atsakovė pasiliktų santuokinę pavardę. Nepilnamečių vaikų neturi, turto neįgijo, kreditorių taip pat neturi.

Atsakovė M. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), jokių prašymų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 1990 m. lapkričio 10 d. Alytaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 217. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis, ieškovas nekilnojamojo turto neturi, atsakovė asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi nekilnojamąjį turtą: 184/917 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. inžineriniais statiniais-šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini); žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kt. inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis, šalys savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių. Šalys kreditorių neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio).

Ieškovas santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė, jai apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Byloje nenustatyta, jog abi šalys stengtųsi, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo 2013 m. pavasario faktiškai gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio, tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Ieškovas ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti jam prigimtinę pavardę – D., atsakovei santuokinę pavardę – D. Atsakovė prieštaravimų nepateikė.

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas tenkinamas, ieškovui A. D. paliktina jo prigimtinė pavardė – D. Atsakovei M. D. paliktina jos santuokinė pavardė – D.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ieškovas neprašo priteisti išlaikymą šalims. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi asmenys, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalintino turto įgyta nebuvo (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nekilnojamasis turtas: 184/917 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. inžineriniais statiniais-šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini); žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kt. inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) atsakovės įgytas asmeninės nuosavybės teise. Ginčo, jog šis nekilnojamasis turtas priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, nėra, todėl sprendžiama, kad jis į dalintino turto balansą neįtraukiamas ir nedalinamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinas 109,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovės taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 24,97 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

1. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 217, tarp A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovui A. D. palikti prigimtinę pavardę D., o atsakovei M. D. santuokinę pavardę D.

3. Priteisti ieškovui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 109,00 Eur žyminį mokestį.

6. Priteisti valstybei iš atsakovės M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 24,97 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.