Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-619-312-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-06-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-12
Bylos Nr.
1A-619-312-2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-01314-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Pažarskis, Laureta Ulbienė
Nuteistasis
V. B.
Advokatai
Ramūnas Vanagas
Kategorijos

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-619/2013

Teisėjas Arūnas Budrys Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01314-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.10.1.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Artūro Pažarskio, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Agnei Čižienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,nuteistajam V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 1 d., 10.20 val., visuomeninio transporto stotelėje „Žemaitės“, esančioje prie (duomenys neskelbtini) 1-ojo namo, Vilniuje, veikdamas kartu su A. G. (A. G.), priėję prie nepilnamečio E. M., pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tačiau pastarajam nesutikus, jis suėmė E. M. už dešinės rankos ir, bandydamas ištraukti rankoje esantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2630“ 30,00 Lt vertės, parvertė jį ant žemės. E. M. pradėjus šaukti, A. G. rankos delnu uždengė jam burną, taip atimdamas galimybę priešintis, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes V. B., pastebėtas praeivių, iš įvykio vietos pabėgo, o A. G. buvo sulaikytas praeivio A. G.. Tokiu būdu, V. B., panaudojus fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo E. M. pasikėsino pagrobti jo motinai G. M. priklausantį 30,00 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę bei subendrinti ją su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, taikyti didesnę lygtinę bausmę bei Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 21 str. 1 d. 4 p. nuostatas.

Apeliantas skunde nurodo, kad yra dar jaunas, nemokėjimas pasirinkti draugus bei slogus požiūris į aplinką privedė jį prie esamos situacijos. Nurodo, jog pilnai prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl savo poelgio. Pasižada daugiau nenusikalsti. Supranta, kad padarytos kelios iš eilės nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems atnešė skausmo, tačiau jis negali to pakeisti, bet gali dirbdamas sumokėti baudą valstybei, atlyginti nukentėjusiesiems moralinę žalą. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jam paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu ir taikyti lygtinę bausmę. Jeigu teismui jo žodžiai nekelia pasitikėjimo, tokiu atveju prašo taikyti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 21 str. 1 d. 4 p., kas leistų nuteistajam įrodyti, jog jis gali gyventi dorai dirbdamas ir nesiveldamas į nusikalstamas veikas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinį skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo V. B. kaltės yra padarytos remiantis jo paties prisipažinimu bei byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Vis dėlto, nesutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, kad jam paskirta bausmė švelnintina. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Apeliantas pasikėsino padaryti apysunkį tyčinį nusikaltimą mažamečio asmens atžvilgiu ir, nors prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tai nėra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau teismas nustatė ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančią, bet ir sunkinančią aplinkybę, t. y. nusikalstamą veiką pasikėsinta padaryti mažamečio atžvilgiu (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 5 p.). Šiuo atveju, nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis, nenusveria jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad nusikalstamą veiką pasikėsinta padaryti mažamečio atžvilgiu, reikšmės ir negali būti pagrindas skirti nuteistajam švelnesnę bausmę.

Akcentuotina, kad nuteistojo V. B. asmenybė skundžiamame nuosprendyje pagrįstai charakterizuota neigiamai: jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, naują nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus teistumui (b. l. 76-78). Nuteistasis taip pat baustas administracine tvarka už smulkius svetimo turto pagrobimus ir narkotinių medžiagų vartojimą, duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 72-73). Pažymėtina, kad nuteistasis dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Priimdamas minėtą nuosprendį Vilniaus miesto apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir atidėjo V. B. paskirtos bausmės vykdymą vieneriems metams. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiui dar neįsiteisėjus ir po jo paskelbimo praėjus vos kelioms dienoms, t. y. 2013 m. birželio 1 d., V. B. vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, tinkamų išvadų nedaro ir savo elgesio nekeičia, o alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nuteistajam nedaro jokio teigiamo poveikio. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu taikyti didesnę lygtinę bausmę ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 21 str. 1 d. 4 p. nuostatas, įvertinus aptartų aplinkybių visumą konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nuteistojo atžvilgiu neleistų pasiekti bausmės tikslų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. B. pagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina ir tai, kad probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Taigi, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 21 str. 1 d. 4 p. nuostatos nuteistojo asmens atžvilgiu gali būti taikomos tik kartu su Lietuvos Respublikos BK 75 str. įtvirtintu bausmės vykdymo atidėjimu arba kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste - BVK) nuostatomis, asmuo yra lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Kadangi nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. yra netaikytinas, jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas taip pat nesprendžiamas, todėl jis nėra laikytinas aprobuojamuoju. Taigi, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 21 str. 1 d. 4 p. nuostatos V. B. atžvilgiu negali būti taikomos.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė didesnė negu konkretaus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijos vidurkis. Akcentuotina, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako kaip už baigtą nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numato, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nepaisant aukščiau nurodytų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių bei nusikaltimų recidyvo, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė bausmę, artimą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, t. y. trejus metus laisvės atėmimo. Todėl konstatuotina, jog teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. padarymą, nuteistajam parinko tinkamą bausmę, kurios švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2013 m. gegužės 29 d. darbo sutartis patvirtina, kad jis susirado laikiną darbą ir šiuo metu turi legalų pragyvenimo šaltinį, tačiau tai taip pat nėra pagrindas švelninti jam paskirtos bausmės.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodė kodėl nuteistajam pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendį paskirta bausmė nėra bendrinama su nauju nuosprendžiu skiriama bausme, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs ir teismas negalėjo bendrinti juo paskirtos bausmės su naujausiu nuosprendžiu paskirta bausme. Be to, buvo netikslinga bendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, kadangi minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda subendrinta su dar neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nors apeliantas skunde prašo apeliacinės instancijos teismą subendrinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 347 str. nuostatomis, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Taigi, klausimą dėl V. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. ir to paties teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo nutartimi išspręs pirmosios instancijos teismas, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas, o ne nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėTeisėjai Artūras PažarskisLaureta Ulbienė