Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjos Prokurorų profesinės sąjungos atstovui S. K., atsakovės Generalinės prokuratūros atstovei Daivai Alechnavičienei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kaišiadorių rajono apylinkės vyr. prokurorui K. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Prokurorų profesinės sąjungos skundą atsakovei Generalinei prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kaišiadorių rajono apylinkės vyr. prokurorui K. J. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti.

Generalinio prokuroro sprendimas nepradėti tarnybinio patikrinimo priimtas rezoliucijos forma, todėl tai nėra administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes. Atsakovės nuomone, pareiškėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl šios ginčo dalies.

Dėl susipažinimo su medžiaga ir kopijų darymo paaiškino, kad pareiškėjos atstovo pateiktame įgaliojime buvo aptarta bendro pobūdžio įgaliotinio teisė gauti dokumentus ar jų kopijas ir kt., tačiau prašymas gauti konkrečių dokumentų kopijas nebuvo pateiktas. 2012-01-25 gavus pareiškėjos prašymą leisti pasidaryti dokumentų kopijas, atsakyta, jog prašyme nenurodyta, kokių konkrečiai dokumentų ir kokiu tikslu reikalingos kopijos. Atsakovė neatsisakė pateikti kopijas, bet paaiškino, jog patikslinus prašymą, tai bus atlikta. Galimybę prašyti patikslinti prašymą numato Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 str. 5 d.

Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašė skundą atmesti.

Per teismo posėdį trečiasis suinteresuotas asmuo prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, byla dalyje nutrauktina.

2011-12-19 PPS raštu Nr. R-50 kreipėsi į generalinį prokurorą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės vyr. prokuroro K. J. veiksmų, galimai prieštaraujančių prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatams bei Prokurorų etikos kodeksui. Pareiškėja nurodė, kad į PPS kreipėsi jos nariai prokurorai T. B. ir R. K.. Nurodyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje nėra tolygaus prokurorų darbo krūvio, paminėta, kad prokuroras T. B. 2011 m. spalio ir lapkričio mėn. ikiteisminio tyrimo organizavimui gavo tris kartus daugiau ikiteisminio tyrimo medžiagų nei kiti prokurorai. Nurodyta, kad priimti nepagrįsti sprendimai pavedant atlikti ikiteisminius tyrimus, pažymėta, kad K. J. bendraudamas su darbuotojais elgėsi nemandagiai, grubiai. Be to, K. J., žinodamas, kad darbo vietoje nėra prokuroro T. B., leido jo kabinete filmuoti rengiant reportažą „Darbo laiką trumpinantys prokurorai kelia erzelį“. Atsižvelgiant į tai, PPS prašė: atlikti tarnybinį patikrinimą, kreiptis į Etikos komisiją pateikti išvadą, ar K. J. veikla atitinka Etikos kodekso normų ir principų reikalavimus; išreikalauti visą reportažo „Darbo laiką trumpinantys prokurorai kelia erzelį“ rengimo medžiagą; leisti PPS atstovui dalyvauti nagrinėjant šį prašymą, susipažinti su šio prašymo nagrinėjimo medžiaga, teikti su šiuo nagrinėjimu susijusius naujus reikalavimus, pastabas ir pasiūlymus (b. l. 19-21).

2012-01-12 Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyr. prokurorė, išnagrinėjusi surinktus duomenis pagal pareiškėjos kreipimąsi, parengė išvadą Nr. 17.9-122, siūlydama: 1) nepradėti tarnybinio patikrinimo procedūros dėl vyr. prokuroro K. J. veiksmų dėl rašte išdėstytų aplinkybių; 2) atkreipti dėmesį į ydingą ir netoleruotiną praktiką, kai nesant prokuroro jo tarnybiniame kabinete buvo leista lankytis žurnalistams ir filmuoti; 3) siūlyti vyr. prokurorui darbuotojų pasitarime aptarti 2011-10-12 įsakymų Nr. V-32 ir Nr. V-33 taikymo praktikoje problemas; 4) pavesti Personalo ir teisės skyriui atlikti Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros mikroklimato stebėseną ir pateikti išvadas (b. l. 47-52).

2012-01-13 generalinis prokuroras rezoliucijos forma priėmė sprendimą pritarti 2012-01-12 išvadai, išskyrus jos 4 p., bei nusprendė nepradėti tarnybinio patikrinimo (b. l. 47).

2012-01-17 Generalinė prokuratūra raštu Nr. 17.2-1500 informavo PPS, kad pareiškėjos kreipimasis pagal kompetenciją išnagrinėtas Vidaus tyrimų skyriuje vykdant generalinio prokuroro pavedimą pateikti išvadą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo. Generalinis prokuroras, įvertinęs atlikto tyrimo rezultatus, 2012-01-13 priėmė sprendimą tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjos rašte išdėstytų aplinkybių K. J. atžvilgiu nepradėti. Kartu nuspręsta atkreipti vyr. prokuroro dėmesį į ydingą ir netoleruotiną praktiką, kai nesant prokuroro jo tarnybiniame kabinete buvo leista lankytis žurnalistams ir filmuoti, pasiūlyta darbuotojų pasitarime aptarti 2011-10-12 įsakymų Nr. V-32 ir Nr. V-33 taikymo praktiką (b. l. 22-23).

2012-01-17 Generalinė prokuratūra raštu Nr. 17.2-1501 informavo vyr. prokurorą K. J. apie priimtą 2012-01-13 sprendimą (b. l. 44).

2012-01-17 PPS atstovas pateikė Generalinei prokuratūrai 2012-01-16 įgaliojimą, pagal kurį PPS atstovas įgaliojamas susipažinti, gauti dokumentus ar jų kopijas, juos paimti, atlikti kitus reikiamus veiksmus, susijusius su atsakymu į 2011-12-19 PPS raštą Nr. 50. Rezoliucija patvirtina, kad pareiškėjos atstovui leista susipažinti su dokumentais (b. l. 163).

2012-01-25 PPS raštu Nr. R-5 kreipėsi į generalinį prokurorą, nurodydama, kad pareiškėja 2012-01-16 įgaliojimu teikė prašymą leisti susipažinti su tyrimo medžiaga ir pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas, generalinis prokuroras susipažinti su rašto nagrinėjimo medžiaga leido; šiuo kreipimusi PPS prašo leisti pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas arba motyvuotai nurodyti atsisakymo tai daryti priežastis (b. l. 26).

2012-02-01 Generalinė prokuratūra raštu Nr. 17.2-2822 paaiškino pareiškėjai, kad generalinis prokuroras, gavęs PPS 2012-01-16 įgaliojimą, 2012-01-17 leido PPS atstovui susipažinti su visa rašto nagrinėjimo metu surinkta medžiaga, tačiau įgaliojime nebuvo motyvuoto prašymo gauti konkrečių dokumentų kopijas. Nurodė, kad 2012-01-25 prašyme nenurodyta, kokių konkrečiai dokumentų kopijos ir kokiu tikslu reikalingos, nenurodytas teisinis ir faktinis prašymo pagrindas, todėl šiuo metu prašymo tenkinti negali. Tik patikslinus prašymą galės pateikti pareiškėjai reikalingų dokumentų kopijas (b. l. 28).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl Generalinės prokuratūros veiksmų, nagrinėjant pareiškėjos kreipimąsi, teisėtumo.

1994 m. spalio 13 d. Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 2 str. 2 d. 8 p. nustatyta, kad prokuratūra pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus.

Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 5 p., prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja į Generalinę prokuratūrą kreipėsi, prašydama pradėti tarnybinį patikrinimą vyr. prokuroro K. J. atžvilgiu pagal aplinkybes, nurodytas pareiškėjos 2011-12-19 rašte, t. y. dėl K. J. veiksmų, galimai prieštaraujančių prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatams bei Prokurorų etikos kodeksui.

Prokuratūros įstatymo 10 str. 5 d. numatyta, kad Prokurorų etikos kodekso pažeidimams nagrinėti ir vertinti sudaroma Prokurorų etikos komisija. Pagal Prokurorų etikos komisijos veiklos nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 (galiojusių iki 2012-01-09), 7.1 p., komisija nagrinėja <...> fizinių ar juridinių asmenų prašymus ir skundus, gautus nustatyta tvarka dėl prokurorų padarytų Etikos kodekso normų ir principų pažeidimų.

Pagal Prokuratūros įstatymo 41 str. 4 d. (redakcija iki 2012-01-01), tarnybinis patikrinimas pradedamas nedelsiant, kai gaunama generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) rezoliucija pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo prokurorams nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2007-01-30 įsakymu Nr. I-9 (b. l. 154-158), 9 p. nustatė, kad generalinis prokuroras, gavęs oficialią informaciją apie prokuroro galimai padarytą tarnybinį pažeidimą ar pats nustatęs galimai padaryto tarnybinio pažeidimo požymių, priima sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą užrašydamas rezoliuciją. Prokuratūros įstatymo 41 str. 3 d. buvo nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas, kai prokuroro veika turi įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių, taip pat kai prokuroras nušalinamas nuo pareigų, jei panaudojo šaunamąjį ginklą arba remiantis Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro tarnybiniu pranešimu.

Nuo 2012-01-01 įsigaliojus naujai Prokuratūros įstatymo 41 str. redakcijai, šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad prokurorų padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Etikos komisija, išnagrinėjusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų kreipimusis, pateikia savo išvadą, o konstatavusi, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis ar kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, – išvadą generaliniam prokurorui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (41 str. 3 d.). Konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą (41 str. 4 d.).

Prokurorų etikos komisijos nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2012-01-09 įsakymu Nr. I-16 (b. l. 132-138), 2 p. nustatyta, kad Komisijos paskirtis – nagrinėti prokurorų galimai padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Etikos kodekso pažeidimus ir teikti išvadas. Pagal šių nuostatų 6 p., komisijos uždaviniai yra operatyviai ir išsamiai nagrinėti kreipimąsi dėl prokuroro padaryto įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, Etikos kodekso pažeidimo; teikti išvadas dėl padaryto ar nepadaryto pažeidimo; teikti prokurorui išvadą dėl jo poelgių, veiksmų ir sprendimų atitikties Etikos kodekso principams ir normoms.

Anksčiau nurodytos teisės nuostatos patvirtina, kad pagal iki 2012-01-01 galiojusį teisinį reglamentavimą, sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo galėjo priimti generalinis prokuroras, o prokurorų padarytus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėjo ir vertino Prokurorų etikos komisija, į kurią, remiantis komisijos nuostatais, galima buvo kreiptis su skundu ar prašymu tiesiogiai.

Nuo 2012-01-01 įsigaliojus Prokuratūros įstatymo pakeitimams ir 2012-01-09 – naujai Prokurorų etikos komisijos nuostatų redakcijai, komisijai pavesta nagrinėti ir vertinti ne tik prokurorų padarytus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, bet ir jų padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius.

Nustatyta, kad pareiškėja prašymą Generalinei prokuratūrai pateikė 2011-12-19. Minėta, kad šiame prašyme pareiškėja prašė dėl vyr. prokuroro K. J. veiksmų atlikti tarnybinį patikrinimą ir kreiptis į Prokurorų etikos komisiją tam, kad ši pateiktų išvadą, ar jo veikla atitinka Prokurorų etikos kodekso normų ir principų reikalavimus.

Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, generalinis prokuroras, siekdamas įvertinti, ar yra pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pavedė Vidaus tyrimų skyriaus vyr. prokurorei atlikti tyrimą. 2012-01-12 išvada Nr. 17.9-122 parengta būtent tarnybinio nusižengimo tyrimo apimtyje, ji surašyta vadovaujantis teisės normomis, galiojusiomis prašymo gavimo ir jo nagrinėjimo metu, dėl to pareiškėjos teiginys, jog išvadą dėl K. J. galimai padarytų pažeidimų pateikti galėjo tik Prokurorų etikos komisija, nepagrįstas. Darytina išvada, kad generalinis prokuroras buvo kompetentingas priimti sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo.

Atsakovės teigimu, dėl Prokurorų etikos kodekso pažeidimų pareiškėja turėjo teisę pati kreiptis tiesiogiai į komisiją, dėl to pareiškėjos kreipimasis buvo nagrinėjamas tik generalinio prokuroro kompetencijos apibrėžtose ribose. Tačiau Taisyklių 10 p. numato, jog jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis. Dėl to, generaliniam prokurorui gavus prašymą, kuriame dalis klausimų pagal kompetenciją sprendžiami Prokurorų etikos komisijos, toks prašymas turėjo būti perduotas nagrinėti ir šiai komisijai. Kita vertus, konstatavus, kad generalinis prokuroras sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo priėmė teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pagrindo įpareigoti jį įgyvendinti naujos redakcijos Prokuratūros įstatymo 41 str. bei Prokurorų etikos komisijos nuostatų 6 p. nuostatų vykdymą. Be to, pareiškėjai nėra užkirstas kelias kreiptis į Prokurorų etikos komisiją, siekiant išspręsti atitinkamus komisijos nagrinėjamus klausimus.

Dėl nurodytų motyvų, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti papildomus veiksmus ar priimti sprendimus (ABTĮ 90 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Pareiškėjos prašomu panaikinti sprendimu pareiškėjai nėra nustatomos teisės ar pareigos.

Generalinės prokuratūros veiksmai nagrinėjant Prokurorų profesinės sąjungos 2011-12-19 kreipimąsi buvo atlikti nepažeidžiant Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-01-03 įsakymu Nr.13, nuostatų. Pareiškėjos raštas pagal kompetenciją išnagrinėtas Vidaus tyrimų skyriuje, atliktas rašte nurodytų aplinkybių patikrinimas, pateikta išvada, kuri generalinio prokuroro įvertinta priimant sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo, pareiškėja laiku ir tinkamai informuota, pateikiant išsamų atsakymą dėl jos kreipimosi, todėl atsakovės veiksmai yra teisėti.

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to, ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius tesiės aktus. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą skundžiamas sprendimas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, priimtu pareiškėjos atžvilgiu.

Konstitucijos 30 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. (Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėja neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu. Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti generalinio prokuroro 2012-01-13 sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro K. J. atžvilgiu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu nutrauktina (Teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Tenkinti Pareiškėjos prašymą dėl įpareigojimo Generalinę prokuratūrą pateikti generalinio prokuroro 2012-01-13 sprendimą ir visus kitus dokumentus, susijusius su pareiškėjos prašymo nagrinėjimu nėra pagrindo.

Jau minėta ir dėl faktinių aplinkybių nėra ginčo, kad pareiškėjos atstovui buvo leista susipažinti su visa dėl 2011-12-19 kreipimosi nagrinėjimo metu surinkta medžiaga.

Pareiškėjos 2012-01-25 rašte dėl kopijų darymo yra suformuluotas prašymas leisti pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas (b.l. 26).

Iš atsakovės 2012-02-01 rašto matyti, kad pareiškėjos prašymo atsakovė netenkino todėl, kad jame nebuvo nurodyta, kokių konkrečiai dokumentų kopijos ir kokiu tikslu reikalingos pareiškėjai. Taip pat pažymėjo, kad patikslinus prašymą, pateiks reikalingų dokumentų kopijas (b.l. 28).

Asmens teisė gauti informaciją yra reglamentuota 2000-01-11 Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme Nr. VIII-1524. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai prašymo gauti informaciją turiniui. Šio įstatymo 16 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo teikti informaciją pagrindus, 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu prašymo turinys yra nekonkretus.

Pareiškėjos 2012-01-25 rašte formuluojamas prašymas leisti pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas, nenurodant kokiam tikslui ir kokio pobūdžio dokumentų reikia, nebuvo konkretus, todėl daroma išvada, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai paprašė patikslinti prašymą (tokia galimybė numatyta Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12str.5d.), o tai negali būti vertinama kaip atsisakymas atlikti veiksmus ar prašymo netenkinimas iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos teisių pažeidimo.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismui netenkinus pareiškėjos reikalavimų, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti generalinio prokuroro 2012-01-13 sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro K. J. atžvilgiu, nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjos Prokurorų profesinės sąjungos skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.